Šeštadienio vakaras. Bulgarijos kurortinis miestas Varna. Maždaug 50 žurnalistų iš skirtingų Europos šalių renkasi prie viešbučio baro, kur dideliuose televizorių ekranuose prasideda Eurovizijos konkursas-koncertas. Lietuva pradeda. Laimi Norvegija. Švenčiame visi.
Bet kolegos iš Norvegijos turi dvigubą pretekstą švęsti – gegužės 17 diena yra ir jų Nepriklausomybės diena. Ir diena, kai jų šalyje gyvenantis vaikinukas iš Baltarusijos laimėjo Eurovizijos konkursą. O Lietuva irgi turi vieną pretekstą švęsti. Ji pirmuoju numeriu su savo daina prisistatė bent 41 šalies publikai, turinčiai teisę spręsti, kurios šalies daina gražiausia, geriausia, skambiausia. Žodžiu – iausia. O girdėjo šią dainą dar daugiau šalių. Ir tai reklama šaliai. Beveik nemokamai. Be jokų diplomatinių pastangų.
Bet juk ne vien daina lemia sėkmę Eurovizijoje. Tą žino visi ir seniai.
Yra bent trys kategorijos žmonių, kurie savo balsus atiduoda už Eurovizijos dainas:
1. Balsas už savo gerus kaimynus.
2. Emigranto balsas už savus.
3. Balsas už patikusią dainą.
Todėl šis mano pamąstymas susijęs tik su pirmųjų dviejų kategorijų balsuotojais. Prisiminkime, kad Sashai Son(g) savo balsus skyrė Latvija, Bulgarija, D.Britanija, Airija, Estija, Danija, Azerbaidžanas.
Ačiū geriems kaimynams latviams ir estams. Ačiū emigrantams D.Britanijoje ir Airijoje. Ačiū Danijai. Bulgarija ir Azerbaidžanas – lengva mistika, bet ačiū ir jiems. O kaip su kitais? Kur balsas, bent vienas, iš Rusijos, Baltarusijos, Lenkijos? Nėra. Gal daina bloga? Gal. Bet negi nebuvo nė vieno balso, kuris parodytų bent jau šiltus mūsų santykius su kaimynais. Nebuvo. Ir tai reiškia tik viena – mūsų diplomatiniai ir kiti geri santykiai šiose šalyse miega.
Sasha, simbolišką pseudonimą pasirinkai. Ir užliūliavai mūsų diplomatus. Choroshich vam snov (Saldžių jums sapnų – rus.).
O man dar patiko norevgų žurnalistai, kurie kaip tikri patriotai savo šalies vakar suorganizavo šventę kolegoms ir ją surengė kartu su baltarusiu žurnalistu. ir nesisavino jokių laurų, nenorėjo jokio tautiškumo pažymėti dirbtinai. Tiesiog viską vadino savais vardais ir buvo smagu visiems.
Atgalinis pranešimas: Svarbiausia meilė!
Svarbiausia – meilė 🙂
Sutinku 100 proc.