Daugeliui (gal net visiems) lietuvių pažįstamas Marijonas Mikutavičius viešai aiškinasi, kodėl Lietuvos krepšinio rinktinės sutiktuvių proga ne JIS atliko JO dainą „Trys milijonai”.
Net viešas pareiškimas buvo išplatintas. Nes, anot M. Mikutavičiaus,
„Vargu ar tai reikšminga, ką dabar darau ir nebūčiau tuo užsiėmęs, jei antradienį ryte nebūtų paskambinęs tėtis ir nepradėjęs susirūpinusiu balsu klausinėti, kokia velniava ten darosi.”
Man irgi labai įdomus pasirodė pareiškimas ir jo turinys. Visų pirma, todėl, kad gerai žinomas ir daugelio mėgstamas žmogus, viešai aiškinasi ir (nesi)teisina(si), kodėl jis nedarė to, ko kažkas norėjo. Kaip teigiama, vienam iš dainos autorių ir atlikėjui „skambino sutiktuvių rengėjai, o be to ir savivaldybės atstovai”, kurie prašė, renginyje atlikti „Tris milijonus“. Kas čia tokio?
Nieko tokio, jei po tokių skambučių kažkam nebūtų kilęs noras „aiškintis”. Na, jei jau kažką tai domina, tuomet Lietuvos žiniasklaida greitai atlieka „savo darbą” ir pateikia viešumoje ne tik pagrindinę informaciją, bet ir įvairius vertinimus. Taip saknat, bando objektyviai nušviesti „problemą”.
Todėl nenuostabu, kad M. Mikutavičiui (ir mums visiems) „tai tik parodo, kokią sumaštį mūsų galvose kuria įvairiausios žiniasklaidos isterijos”.
Nesinori man cituoti visų argumentų, bet vienas jų buvo pavadintas „Esminis klausimas”:
„Kada mes, po velniais, baigsime kurti problemas, kurių nėra, ir užsiimsime esančiomis?”
Nenoriu būti blogu pranašu, bet tai greitai tikrai nesibaigs. Bent jau tol, kol nerasime atsakymo, kodėl Seimo nariai valinskai, šedžiai ir kiti dažniau matomi pramoginiuose televizijos projektuose, nei televizijos rodo jų parengtus teisės aktų projektus. O gal taip ir turi būti? Tauta pasitinka sporto didvyrius, pramogauja prie televizijos ekranų, aptarinėja Jasaičio ir Kleizos šeimyninį gyvenimą. O tuo metu ministerijose, Vyriausybėje ir Seime tyliai tyliai pluša protingieji „kurmiai”. Ir jiems tikrai nelabai reikia užsiimti esančiomis problemomis. Juk jas taip sunku išspręsti.
Žymiai lengviau spręsti „valstybinės reikšmės” klausimą, kodėl M. Mikutavičius nedainavo „Trijų milijonų”. Apie tai dar galėtų padaryti specialias laidas „Kodėl?” arba „Valanda su Rūta”. Būtų apie ką kalbėti. Galima būtų net temas pokalbiui suformuluoti. Netgi su balsavimu. Pvz., „Ar rinktinės sutiktuves ignoravęs M. Mikutavičius gali būti vadinamas patriotu?” arba „Kodėl M. Mikutavičius negerbia Lietuvos krepšinio rinktinės?”.
Marijonui norisi palinkėti tik vieno – užsiimti esminiais dalykais ir esminėmis problemomis. O kartais ir nusispjauti į beprasmes ir kvailas dalies žiniasklaidos priemonių kuriamas isterijas. Nes jos tik ir laukia eilinės galimybės užsidirbti. Pigu, praktiška ir jau patikrinta.
Kas liečia kalbas apie teisinės sistemos griovimą aš pasakysiu taip…
Visi pastebime, kad Lietuvoje vienybės nebėra nei kvapo. Žmonės pasidalijo į dvi pagrindines priešingas stovyklas. Priveligijuoti ir neturintys privilegijų.. Privilegijuotų aksioma yra įstatymas. Įstatymas yra aukščiau visko ir tai tapo Privilegijuotų pagrindinis ramstis – aksioma. Todėl visi kaip vienas užimantys valdžioje aukštus postus vadovaujasi principu: “ne pagautas ne vagis – įrodykit“! Todėl natūralu, kad tam, kuriam įstatymas aukščiau visko į sąžinę nusispjauti! Sąžiningam nėra didesnės bausmės kaip sąžinės graužatis ir į viešą nuomonę jam nusispjauti. O tam, kuriam įstatymas aukščiau visko atvirkščiai jis bijo viešumo ir įrodymų o į sąžinę nusispjaut. To, kurio aksioma įstatymas o ne sąžinė jis rėks visa gerkle, kad griaunami teisinės valstybės pamatai, kad pamišėlių minia griauna sistemą ir t.t. O visos apeliacijos į sąžinę tokiam žmogui yra beviltiškas reikalas jis toms apeliacijoms nejautrus, kurčias juk jo aksioma įstatymas.
Jam nusispjaut ir į svetimą skausmą. Bet nesvetima veidmainystė ir spekuliacijos žmogiškomis vertybėmis. Todėl tokie spekuliantai žmogiškomis vertybėmis viešai reiškia užuojautas dalina išmaldas bet, kad visi matytu ir įvertintų jų gerumą, jie sako gražias kalbas ir t.t.
Kiekvienas, kuris turi šiek tiek pastabumo lengvai gali pagal šiuos kriterijus atskirti kas Lietuvoje yra kas…
Simai, jus vėl esate teisus bet tik žvelgiant per tam tikros rūšies intelekto prizmę. Deja kaip minėjau ta intelekto rūšis ne vienintelė.
Pavyzdžiui.; kai paminėjau, kad įprastoje logikoje “neįmanoma trečia galimybė“ o tik melas-tiesa, gėris-blogis, teisinga-neteisinga ir t.t. Jus Simai iš karto “trečią kelią“ nuspalvinote “teisingiausiu“. Suprantama, įprastos logikos gniaužtai laiko labai tvirtai ir ne taip jau paprasta per juos perlipti – bet įmanoma. Tam reikia pasitelkti vidinį stebėtoją, intelektas prikauptas žinių čia netinka, priešingai prikauptos žinios tampa pagrindine kliūtimi susidūrus su nauja. Jos visąlaik trauks į seną ir įprastą uždarydamos duris į naują.
Kalbant apie trečią galimybę ar kelia tai tokiame mąstyme nebėra teisingo – neteisingo; blogis – gėris; melas-tiesa; aukščiausias-žemiausias ir t.t. Kaip gamtoje yra metų laikai – pavasaris, vasara, ruduo, žiema ir nepasakysime kuris iš šių metų laikų teisingiausias, geriausias, pagrindinis, aukščiausias ir t.t. Lygiai taip pat ir šioje mąstymo rūšyje, kurį jus pavadinote trečias kelias nebėra šių kategorijų. Bet esmė tokio mąstymo labai gyli ir iš šaknų keičia reakcijas į įvykius, poelgius, gyvenimo būdą, požiūrį į žmogų, gamtą ir t.t.
Mariau, gynybinė rakcija – natūrali. Tačiau iš tiesų tai tik noras su tavimi diskutuoti 🙂 Ir atsakyti į tavo klausimus ar komentarus. Tik tiek.
Simai, nežinau LNk argumentų, bet apie tavo minimas laidas sunku apskritai ką ir pasakyti.
Mariau, nežinau ar gražu bus taip sakyti iš mano pusės, bet manau, kad Jūs esate dar jaunas ir nelabai gilinotės į tikrai labai nepaprastas mokslo šakas. Ypač logiką. Ji ne visiems perkandama. Jūs maišote daugelį dalykų. Jūs bandote iš socialinės psichologijos, mentaliteto, intelekto, logikos, netgi filosofijos sulipdyti tik Jums suprantamą darinį, kuris tik Jums atrodo teisingiausias – trečiasis kelias. Kažkada ir aš taip bandžiau, kol vis dėl to priėjau prie rimtesnės literatūros ir pabendravau su rimtesniais žmonėmis. Sunku bendrauti su žmogumi, kuris pagrindu laiko iš principo klaidingas savo sugalvotas aksiomas. Tai ką Jūs sakote yra beveik šimtaprocentinis sofizmas (tikiuosi mokate rusų kalbą, nes ta kalba wikipedijoje sofizmas tiksliausiai apibūdinamas). O tas trečias logikos kelias yra paprasčiausios argumentacijos klaidos. Pasiskaitykite apie tai bent bendram išsilavinimui. Tuos dalykus pastaruoju metu labai stipriai naudoja vis daugiau žmonių. Ypač politikai ir kai kurie itin populiarūs žurnalistai.
Simai,
Sutinku, kad mano mintys visiškas „marazmas”, bet tik žvelgiant iš tam tikro atskaitos taško.
Ir rašau aš Simai būtent apie intelektą o ne apie mentalitetą.
Kas liečia logiką tai primityvioje – įprastoje logikoje “neįmanoma trečia galimybė“ o tik melas-tiesa, gėris-blogis, teisinga-neteisinga ir t.t.
Primityvioje įprastoje – logikoje “neįmanoma, kad tas pats pasisakymas būtų vienu ir tuo pačiu metu tiesa ir melas.
Bet deja ši logikos rūšis ne vienintelė.
Pavyzdžiui iš visiškai kitos logikos rūšies galima pasakyti: “didi tiesa ne geriau už didį melą“ , arba “ gėdingas pralaimėjimas ne geriau už didžią pergalę“ ir t.t.
Tokie pasisakymai prieštaraus įprastos logikos dėsniams, bet šiek tiek mąstantis ir pastabus lengvai pastebės, kad pavyzdžiui.; vardan tiesos yra padaromos didžiausios niekšybės, prievarta, nusikaltimai. Taip pat galima pastebėti, kad pralaimėjimai, negandos, nelaimės, melas mus vysto. Tokia logika visiškai keičia reakcijas į vienus ir tuos pačius gyvenimo įvykius, keičia poelgius ir emocinius – psichikos išgyvenimus…
Ta intelekto rūšis, kuria įprastai naudojamės yra ne vienintelė. Beje intelektas turi savo vystymosi stadijas ir ribą.
Mariau, Tavo mintys kaip ir logiškos, bet… Iš tiesų juk tai praktiškai visiškas marazmas – intelektas čia ne prie ko. Tu kalbi apie mentalitetą… O mentalitetas ir intelektas yra skirtingi dalykai ir skirtingai įtakojami ir įgyjami.
Mielieji, pasidomėkite apie sofizmą ir klaidingą argumentaciją (logikos dalis). Jei turėsite (pasak mariaus) tinkamą intelektą, tai tuomet prašviesės akyse ir pažvelgsite į vykstančius procesus kitomis akimis. Tai, bent jau pradžioje, gan sunkus procesas, kuris reikalauja didelio susikaupimo.
Dainiau, kalbant apie rinkos dėsnius gaunasi taip, kad būtent dėl to LNK ir apsivalė? Turiu omeny Krivico ir Co migraciją į TV3. Nes tai ką daro Rūta exG. ir Kristupas, yra sofizmo ir klaidingos argumentacijos aukštasis pilotažas. Blogiausia būtų tai, kad jie tikrai nesuprastų ką daro. Tuomet juos drąsiai galima būtų vadinti fanatikais-radikalistais, kuriems emocijos aptemdo protą. Žinoma, tai populiaru masėse, bet tai tik atsisuka antru galu prieš visą teisinę (ir ne tik) sistemą. Bandoma ne taisyti, o griauti. Sugriauti visada lengviausia, sukurti naują – taip pat gan lengva. Bet įgyvendinti, kažkodėl, niekas net nebando…
Dainiau, aš apie “priekaištų esmę“ o tu iškarto gynybinę reakciją įjungi, pergyveni, kad nebūtum neteisingai suprastas ar neteisingai apkaltintas ar kas blogos nuomonės apie tave nesusidarytu. ( prajuokinai). Turi tu tą teisę pasisakyti, nepergyvenk bet žiauriai juokinga kai tu vis tai akcentuoji.
ariau, tai priekaištas, kuris užrašytas mano dienoraštyje 🙂 Organizatoriai daro taip, kaip jiems atrodo. O čia mano subjektyvus požiūris apie tai, kas vyksta aplinkui :_)
Ar gi realu per priekaištus sužadinti jausmus, emocijas, harmonija? Ar gi realus skonio lavinimas per priekaištus?
Per priekaištus yra brukamas teisingas supratimas!
O kas yra “teisingas supratimas“?
Ogi taip kaip suprantu aš!
Laužti aplinkinius pagal save yra agresyvaus intelekto savybė. Laužiama ne dėl to, kad bloga linkima bet atvirkščiai ketinimai kuo geriausi.
Bet iš kur tuomet pasipriešinimas, atsikirtinėjimai?
Pavyzdžiui.; prie ko privedė laužymas – “visi į demokratiją pagal Ameriką“!? Turim terorizmą! Ketinimai kuo geriausi ir dar su “taikdarių misijomis“ o paskui stebimasi kodėl dangoraižiai griūna ar kiaušiniais apmėtoma.
Visų veiksmų, poelgių, reakcijų į įvykius šaltinis yra intelektas. Koks intelektas toks ir rezultatas.
Ir jeigu sistema priėjo ribą tai su to paties intelekto priemonėmis iš krizės neįmanoma išeiti. Uždarumo dėsnis.
Mariua, manau žodis privalo turi būti suprastas kiap priekaištas renginio organziatoriams, kad jie nenumatė tokio momento.
Jeigu tauta privalo giedoti himną tai jis nėra tautos himnas. Tuomet kieno jis?
Kas liečia žiniasklaidos produkciją tai ji negali būti skirstoma į žemo ar aukšto lygio. Ji aktuali tautos daugumai arba mažumoms. Ar gi ne ciniškumas pasakyti daugumai, kad jie žemo lygio? Bet jeigu dauguma renkasi kažkokį produktą tai nereiškia, kad kiekvienam asmeniškai reikia bėgti paskui bandą. Banda katastrofoje neišgyvens.
Nereikia kovoti su ne kultūringumu, žemo lygio menu ar žemo lygio žiniasklaidos produktais – galima asmeniškai tame nedalyvauti. Nereikia užsiimti kitų skonio lavinimu ir auklėjimu tai tas pats, kad apkaltinti kitą, kad jis ne toks kaip aš, neatitinka mano skonio, mąstymo ir supratimo.
O va apie vaikų ugdymą kalbėti iš ties reikia ir ypatingai apie prievartą jų atžvilgiu, kuri paslėpta po gero ir teisingo auklėjimo šūkiu. Dialektika yra tokia, kad gėris ir yra savyje blogis. Gerais ketinimais ir pragaras grįstas. Niekas nėra sau ir savo vaikams priešas ir visi stengiasi kaip geriau bet iš kur atsiranda blogiau?
Kritikuoti ir prievartauti kitą pagal savo atvaizdą nėra auklėjimas ir skonio ugdymas. Pareikšti daugumai, kad jie nemąstantys avinai ir turintys pigų skonį nėra kultūringumas.
Galima ne dalyvaujant kritikoje, cinizme ir neigime kalbėti apie žiniasklaidos, meno, mokytojų , politikų poveikį mūsų psichikai ir sveikatai. Toks klausimo ir temos pastatymas keičia viską iš esmės. Kritikavimas, cinizmas, neigimas neįtikėtinai kenksmingas sveikatai nepaisant to, kad tai šiuo metu tampa labai madinga. Kuo išradingiau, ciniškiau, kandžiau sudirbti kitą dabar mados viršūnėje. Nors tai destruktyvus stilius ir kenkia gyvybingumui.
Tox, apie ką čia parašei? Apie viską ir apie nieką? Siūlau į šį dienoraštį neužsukti, jei nepatinka. Tokia mano pozicija. Jei neverta pačiam diskutuoti, tai ką čia veiki? Dėl žodžių skonis ar atributai, manau, jog tiesiog kabinėjiesi prie žodžių. Beje, vargas vargelis čia niekuo dėtas 🙂 Beje, jei jau užsukai į mano dienraštį (ne anonomišką), tai gal galima sužinotiir paties tikrąjį vardą ir pavardę? Gal net mano pažįstamas esi? Tuomet drąsiai prisitatyk.
Mariau ir Simai,kartais užsuku čia pasigėrėti DR intelekto lygiu. Ypač smagu, žinant, kad DR šiuo metu jau ne tik LŽS, bet ir LRT p-kas. Ar verta ir apie ką su juo diskutuoti? Pvz: „visa bėda yra tik ta, kad nėra kam rimtai užsiimti skonio lavinimu, supratimu apie kokybę ir ne ir pan.”- ką gi reiškia skonio lavinimas, ką reiškia „skonis”, be vidinės (nebūtinai oficialios, „diplomuotos”) kultūros, dažnai išsilavinimo, ar įmanoma išlavinti skonį atsietai? Kadangi DR akivaizdžiai trūksta bendrosios ir etinės kultūros (apie logiką nė neverta kalbėti”, geriau kalbėti apie vaikų ugdymą auksinėmis mintimis – „kokius juos ugdome, tokia artimiausiu metu produkcija juos ir pasieks”; „aišku viena, kad himną pasitkdami krepšininkus PRIVALĖJOME sugiedoti. Ką jau kalbėti apie kitus atributus”. Taigi, taigi, jeigu vietoje žodžio „atributus” įrašytume „batus” prasmė būtų beveik ta pati… O varge, vargeli.
Simai, tokių žodžių nesakiau 🙂 Bet rinko sąlygomis paklausa ir paisūla iš tiesų veikia.
Dainiau, tai norite pasakyti, kad jei rinka diktuoja, kad reikia daug kvailo turinio laidų, tai reikia daryti tik tokias? Be to juk ir reikia atskirti kur yra kvailas turinys, o kur yra laida skirta kvailinti auditoriją… Tai, sakyčiau, skirtingo dalykai.
Mariau ir Simai, šiuo atveju turime kalbėti apie laisvos medijos rinkos dėsnius – nėra jau taip blogai su tais eterio „intelektualais”. Tačiau jų produkcija, kurią gamina ir siūlo, maždaug tas pats, kaip pigios bet paklausios prekės, kurias renkasi „praktiški žmonės”. Ir visa bėda yra tik ta, kad nėra kam rimtai užsiimti skonio lavinimu, supratimu apie kokybę ir ne ir pan. Galų gale, turime kalbėti iš esmės apie švietimo sistemą ir vaikų ugdymą – kokius juos ugdome, tokia artimiausiu metu produkcija juos ir pasieks. Kita vertus, yra bandymų pateikti alternatyvą. Tačiau kol kas arba ji netinkamai pateikiama, arba auditorija dar nepasiruošusi. O gal dar kitos priežastys. Bet kuriuo atveju aišku viena, kad himną pasitkdami krepšininkus PRIVALĖJOME sugiedoti. Ką jau kalbėti apie kitus atributus. Žiūrėjau transliacijas per LRT ir TV3. Sakyčiau, kad geriau jau būtų abi televizijos apsijungę jėgas ir tada būtų kokybė. Dabar yra daugybė pretenzijų abiems TV.
Simai, žurnalistai, kurie pasirodo eteryje nėra žemiausio lygio. Tai primityvaus intelekto savybė hierachiškai skirstyti į žemiausią – aukščiausią, skirstyti tik į du polius – pliusą ir minusą.
Yra temų paklausa ir automatiškai temų rinka.
Kaip minėjau aukščiau intelektas maitinasi temomis…
Žurnalistai, kurie pasirodo eteryje, manau yra pačio žemiausio lygio, kokius galima surasti (na, čia ginčo objektas, bet ne esmė). Kai visos temos dirbtinai pritempinėjamos, tai belieka stebėtis tais, kurie tai priima už gryną pinigą. O tokių – labai daug. Tai ši istorija su Mikutavičiumi ir yra juokinga. Bet man – graudi. Graudi dėl to, kad net miniai skanduojant: Lietuva, Lietuva, nebuvo sudainuotas Lietuvos himnas…
🙂 visi šaudo pro šalį… Tai tik „Nacionalinė paieškų tarnyba”… Štai taip…
Intelektas kaip ir skrandis nori valgyti.
Temos yra maistas.
Kadangi intelektas turi vystymosi stadijas tai iš čia aktualių temų įvairovė. Intelektas yra tingus.
Todėl “savybė mąstyti“ sąmoningai nėra treniruojama.
Tingus intelektas nemąsto o mechaniškai ryja viską kas jam pametama, panašiai kaip ryjami sumuštiniai prie televizoriaus ekrano. Įprotis mechaniškai ryti informaciją ir savybė mąstyti yra du visiškai skirtingi dalykai.
Kodėl niekas nieko nedaro? Todėl, kad visi užsiėmę paieška – kas kaltas!? Tokia primityvaus intelekto savybė – ieškoti kaltininko. Pastebėkite kiek yra temų, kurių esmė – “kalto paieška“!?
O kiek dalyvių šiose temose – kritikų, ironizuojančių, cinikų, moralizuojančių ir t.t.
Ir kiekvienas iš jų nelaiko pats savęs nemąstančiu, priešingai kiekvienas didis mąstytojas.
Pasisotinus vienoje temoje intelektas vėl išalksta tuomet maitinamasi kitoje temoje ir taip temų ciklas. O kodėl niekas nieko nedaro? Tai, kad visi pavalgyti susirenka temose o ne daryti. Iš čia išplaukia ir “desertinės temos“, kaip gi be deserto. “Desertinių temų“ populiarumo priežastis labai paprasta – nereikia visiškai mąstyti. Jei yra paklausa neišvengiamai turi atsirasti ir verslininkai – “desertinių temų“ tiekėjai.
Spėju – Kodėl?
Atspėkite laidos pavadinimą. Duosiu keletą užuominų.
Joje buvo pateiktas klausimas: Ar žmogus Lietuvoje yra vertybė?
Laidos svečias: K. Čilinskas – žmogaus teisių gynėjas, advokatas
Žiūrovo klausimas: Kaip man išgyventi už 800 litų, kai, žiemą sumokėjus mokesčius, lieka tik 300 litų kurių turi užtekti ne tik maistui, bet ir medikamentams
K. Čilinsko atsakymas: Dėl visko kalta Restitucijos sutartis…
Dovanų neprižadu, nes neturiu tam pinigų… Bet… Gal atspėsite?
Atgalinis pranešimas: Komjaunimas.lt » Blog Archive » Skaitiniai nr. 10