Rugsėjo 21 dieną Seimo plenarinių posėdžių salėje Seimo narys Vytenis Povilas Andriukaitis perskaitė išskirtinį pareiškimą – apie vienos komercinės televizijos vieną pokalbių laidą.
Buvo kalbama apie TV3 laidą „Kodėl?” ir net būtinybę dėl vienos šios laidos imtis įstatymų pataisų. Jei tai būtų buvęs tik pareiškimas, būčiau net nekreipęs didesnio dėmesio. Juk ne pirmą kartą skundžiamasi televizijos laidomis. O čia – raginimas keisti įstatymus. Tai kas gi nutiko?
Nutiko paprastas dalykas – patyrusį politikos vilką, jo nuomone, apgavo laidos rengėjai. Kažkodėl nesistebiu, kad taip galėjo nutikti. Panaudotas „klasikinis” ir net primityvus apgaulės metodas – kviečiama kalbėti viena tema, atsiranda kita(os), neteisingai nurodomi pašnekovai ir net pats laidos tikslas. Žodžiu, ėjai į vestuves, o tavęs laukia laidotuvės.
Tačiau mane nustebino V.P. Andriukaičio optimizmas. Nuoširdžiai ir maloniai nustebino viena jo frazė:
„Lietuvoje yra vietos oriai, teisingai, kritiškai ir aštriai pokalbių laidai, gerbiančiai visas pokalbių dalyvių teises. Tikrai yra tokių laidų, kurios išlaiko aukštus žurnalistinės etikos standartus.”
Gražu, kad net nagus nusvilęs politikas taip gražiai galvoja apie kitą žurnalistikos dalį. Gal tai buvo tiesiog gražus diplomatinis žingsnis, bet šiais laikais ir tai yra vertybė. Juk labai dažnai politikai linkę kokiu vienu epitetu pavadinti visus žurnalistus (pvz., šunauja ir pan.).
Pasakysiu atvirai, kad pagrindinių komercinių TV laidų vadinamąsias pokalbių laidas kartais žiūriu tik dėl profesinio intereso. Turiu juk žinoti, ką gamina lietuviškos televizijos. Bet… Jei norėčiau ieškoti pokalbių ir diskusijų televizijoje apie kokius nors esminius ar apskritai svarbius dalykus, nežiūrėčiau beveik nė vienos šiuo metu per televizijas rodomos laidos. Kol kas atgaivos suteikia tik visuomeninio transliuotojo eteryje transliuojamos laidos (labiausiai džiugina Lietuvos radijo laidų transliacijos televizijoje).
Deja, bet paprastai televizijos pokalbių laidose-projektuose nėra ne tik įdomių ir prasmingų diskusijų, bet net ir normalaus pokalbio nėra. Manyčiau, kad dažnai tai yra tiesiog kažkoks keistas ir sunkiai suprantamas šou subroduktas. Kitaip vadinti ir negaliu.
Tačiau vien dėl to keisti įstatymus ir vėliau tikėtis gerų pokyčių – nerimta. Žymiai rimčiau atrodytų politikų supratingumas, kad viena iš nedaugelio alterantyvų tokiems subropduktams gali būti tik (ir) visuomeninis transliuotojas bei jame kuriamos kokybiškos (alternatyvios) programos. Tokios, kuriose nebūtinai turi sėdėti tie patys žmonės iš tos pačios televizijos. Juk kartais komerciniuose kanaluose vieni laidų rengėjai daro laidas apie kitus, tie apie savo kolegas ir taip visą savaitę. Laidose dalyvauja tie patys „šokėjai”, „dainininkai”, „komisijų nariai” ir laidų vedėjai. Dar ten būna ir vienas kitas klouno vardo vertas politikas (A. Šedžius) arba neaiškių politinių tikslų siekiantis radikalas (S. Stoma).
Bet galėčiau iš principo sutikti su politiku V. P. Andriukaičiu, kad galima imtis „teisėtų priemonių, kad visuomenę apgaudinėjantys asmenys negalėtų vadintis žurnalistais”. Pati paprasčiausia – jų tokiais tiesiog nevadinti. Įstatymas čia irgi niekuo dėtas. Juk jei Seime yra koks kvailas, neteisingas ir nesąžiningas melagis, kuris vadinasi Seimo nariu, tai mes nedraudžiame įstatymu jam tokiu vadintis. Net politiku toks žmogus vadinamas.
Kita vertus, geriausia priemonė ir atsakymas tokiu atveju – ignoravimas. Iš esmės tą padarė V.P. Andriukaitis palikdamas televizijos laidą. Tą jis ir pats paaiškino:
„Tad liko vienintelė ori išeitis – nedalyvauti tokioje laidoje. Nedalyvauti ir padaryti viską, kad apgaulės, melas ir šantažai neberastų vietos televizijų laidose.”
Pasaulyje seniai visi žino vieną priemonę, kuri labai efektyviai veikia prieš visokio plauko prastos reputacijos veikėjus (nebūtinai tik žurnalistus ar politikus, bet ir verslininkus, visuomenės veikėjus). Tereikia juos „išbraukti iš padorios kompanijos” sarašų ir jie tampa užribio veikėjais. Tam nereikia jokių įstatymų. Pakanka ignoruoti tokius žmones ir tiek. Jei jie yra iš tiesų prastos reputacijos, ilgainiui ignoruojančiųjų ratas auga ir nuo tam tikros kritinės masės jau juntamas konkretus efektas.
Man nuolat kyla klausimas – kada bus ta kritinė televizijos žiūrovų (rinkėjų) masė, kuri daugeliui subproduktų pasakys aiškų NE? Mano nuomone, kai kurios tendencijos rodo, kad šis procesas jau prasidėjo. Nuoširdžiai tikiu, kad gera žurnalisto ar visuomenės ir politikos veikėjo reputacija visada turės didelę vertę. Nebūtinai išreikštą įspūdingais honorarais ar greitai sukrautais reitingais. Kita vertus, melagiai ir avantiūristai gali tik laikinai susilaukti sėkmės. Pažiūrėkime į politikos pasaulį „sudrebinusius” prisikėlėlius. Jų politinei veiklai jau senokai visi pasakė „labanakt”. Bent kiek didesnę vertę, greičiausiai, turės vienintelis Arūnas Valinskas. Ir tai tik tuo atveju, jei jis pats iki galo stovės už skęstančio laivo šturvalo. Daugelis kitų pakeleivių jau senokai kratosi savo partijos ir savo praeities.
Prancuze, nesutinku su tavimi, kad laimėti prieš priešininką tuo kovos būdu, kuriuo jis pats laimi prieš visus yra vienintelis būdas.
Yra ir dar vienas būdas – „kovoti ne kovojant”.
Aš manu taip: kokiu reikia būti išsigimėliu, kad nokautavus priešininką ringe džiūgauti!?
Mano požiūriu kova turi būti naudinga abiems priešininkams o ne vienam. Naudinga sveikatos, emociniu, gyvybingumo ar mąstymo lavinimo atžvilgiu. Jeigu kovoje nukenčia viena iš pusių tai tokia kova yra destruktyvi. Kova turi formuoti abu priešininkus ir vystyti o ne traumuoti kažkurią iš pusių, gniuždyti emociškai, atimti sveikatą ir gyvybingumą. Bet tuomet gaunasi, kad kova yra ir tuo pačiu jos nėra nes nėra nei nugalėtojų nei pralaimėtųjų o vyksta vystymosi procesas. Tai ir yra kitas stilius: “kovoti ne kovojant“.
Dainiau, žinoma, kad pritariu dėl tiesioginio eterio.
Prancuze, kodėl manai, kad Rūta Janutienė ką nors turėtų nuveikti kažkurios partijos veikloje? Medjos žmonėms neprivalu to daryti.
Apvemti – tai palaikyti priveligijuotuosius.
Vienintelis tikras laimejimas – laimeti pries priesininka tuo kovos budu, kuriuo jis pats laimi pries visus.
Tegul grine ka nors nuveikia drasiaus kedzio kelio partijos veikloj. Dabar tik kandziojasi pries teisesauga ir jos paziuroms neitinkancius politikus, zadindama bobuciu verksmus.
O kuriam teatre dabar jos vyras dirba?
Mariau, tavo teiginys „laida Kodėl ir kitos panašaus pobūdžio laidos nėra kaip D. Radzevičius rašo nulinės arba tik bobučių terapija”. Apie terapiją iš viso nieko nesakiau, o dėl 0, tai toks įvertinimas už žurnalistiką, kuomet nesilaikoma standartų. O jei yra kokių kitokių verčių, tai aš apie jas nekalbėjau.
Tačiau tikrai sutinku, kad valdžia privalo nuolat atsiskaityti visuomenei ir atsakinėti net į pačius keisčiausius į klausimus. TIr net tokiomis sąlygomis, tei, kas moderuoja pokalbį ar užduoda klausimus, privalo taip pat išklausyti atsakymus. To kartais, sutik, trūksta. Beje, žymiai mažiau spekuliacijų būtų, jei daugelis pokalbių laidų būtų tieiosginės. Pvz., kai aš vedžiau laidas televizijoje, net jei tai būdavo (labai retai) įrašas, niekuomet nemontuodavau laidos, o ją tokią „a la life” ir leisdavome. Tegul žiūrovas atsirenka pats.
V. Andriukaičio šūkis “nebijau mąstyti nepopuliariai“ išties tėra diktatūrinis mastymas ir jokio naujo jo tame mąstyme nepastebėjau. Beje toje laidoje “Kodėl“ o vėliau ir jo pareiškimuose seime tas V. Andriukaičio ciniškumas ir diktatūrinis mąstymas labai stipriai atsiskleidė ir tai žinoma kelia nerimą.
Pavyzdžiui,; hadrian rašo: “kai kurių laidos dalyvių nuomone jis tinkamai neatliko savo pareigų (už kurias šie laidos dalyviai esą jam sumokėję), todėl jie išreiškė savo pasipiktinimą; jei jie klydo, Andriukaitis privalėjo tai paaiškinti“;
Juk visa tai yra 100% privilegijuotų korekcija!
Tad laida Kodėl ir kitos panašaus pobūdžio laidos nėra kaip D. Radzevičius rašo nulinės arba tik bobučių terapija.
Savaime suprantama, kad privilegijuoti piktinasi drumsčiama ramybe ir pastoviu raginimu atsiskaityti už savo poelgius prieš visuomenę. Savaime suprantama ir tai, kad tas ,,orus‘‘ nenorėjimas atsakinėti į pateiktus klausimus, išsisukinėjimas, slapstimasis ir netgi ciniškas ignoravimas verčia imtis laidos rengėjų agresyvesnių veiksmų privilegijuotų atžvilgiu.
Hedrian rašo apie prisipažinimą klydus bet pasakykite nors vieną pavardę, kuri prisipažino klydusi? Kokl kas vienintelė Teišerskytė pareiškė, kad tam tikroje vietoje ji nieko nepadarė ir dėl to labai gailisi, ji prisipažino klydusi. Visi kiti vadovaujasi principu ne pagautas ne vagis – įrodykit?
dainiusrad,
terorizmas irgi yra Privilegijuotų diktatorių korekcijos priemonė! Laimė, kad mes iki tokių priemonių dar nepriėjome. Kuo destruktyvesni Privilegijuotų poelgiai tuo aštresnės korekcijos priemonės. Mitingai, streikai, TV.laidos bet jau V. Andriukaitis pareiškė apie šantažą!
Ir padarė pranešimą, kad reikia panaudoti jėgą (diktatūrą) prieš tuos šantažistus – užčiaupti.
Protinga valdžia turėtų atkreipti dėmesį į priekaištus ir koreguotis o ne ciniškai išsišokinėti, grasinti ir sustiprinti jėgos panaudojimą. Tai ir baugina.
Hadrian, tai panašu, jog mes kažkaip labai panašiai galvojame apie šią situaciją. Tik aš argumentų tiek daug nerašiau 🙂
re: laidos kokybė
viskas matomai priklauso nuo kriterijų: sakyčiau tipinė „bobučių išsiverkimo” laida (nenoriu nieko tuo įžeisti); ar tokioj laidoj matau kažką vertingo – asmeniškasi aš, ne; tačiau mano motinos žodžiais tariant „paprastiems žmonėms leidžiama pasisakyti” – tad matomai jie iš to gauna kažkokia terapinę naudą?
tačiau esmė paprasta – laisva rinka diktuoja pasiųlą/paklausą: nebus panašių laidų žiūrinčių, nebus ir jas kuriančių; o kol yra žiūrinčių (ir jas kuriančių – bei už jas mokančių) – tokios laidos (kaip ir visos kitos) turi teisę į savo vietą po saule (priešingu atveju advokatuotume cenzūrą)
re: Andriukaičio reakcija
Sakiau jau ne kartą, bet pasikartosiu: LT vyrauja „orumo” manija (ar gali vadinti „įsižeidimo” manija) – viešas asmuo, pasamdytas mokesčių mokėtojo administracinėms funkcijoms atlikti, „įsižeidžia” jį kritikuojant ar prašant pasiaiškinti;
jei mane kažkas pavadina nusikaltėliu, pirma mano reakcija yra PAKLAUSTI kodėl žmogus taip mano? priklausomai nuojo atsakymo, vėliau arba kontroargumentuoju jo teiginį arba, to negalėdamas padaryti (t.y. jei įkalčiai nepaneigiami), prisipažįstu klydęs (nusikaltęs);
bendru atveju nelaikau, jog iš Andriukaičio laidoje buvo nepagrįstai tyčiotasi, jis buvo užgauliotas ar pan. – kai kurių laidos dalyvių nuomone jis tinkamai neatliko savo pareigų (už kurias šie laidos dalyviai esą jam sumokėję), todėl jie išreiškė savo pasipiktinimą; jei jie klydo, Andriukaitis privalėjo tai paaiškinti;
net konkretaus žodžio „nusikaltėlis” pavartojimas gali būti pateisintinas: jei aš sumoku kažkam už paslaugas, jis tų paslaugų neatlieka – o man dėl to skundžiantis – ignoruoja (įprastuose verslo santykiuose tai nusikaltimas); kadangi Andriukaitis nepaprašė Stomos savo teiginio argumentuoti, sunku pasakyti kiek jis buvo pagrįstas ar ne
re: cenzūra
pats precendentas – jog kažkokios laidos pasekoje siūloma žurnalistui mauti įstatymo apynasrį – akivaizdžiai diktatūrinis požiūris, turintis sukelti nerimą kiekvienam
juk yra ir kitu priemoniu toms korekcijoms. Galima juk ir žurnalistiką daryti. Beje, kai kada tokios korekcijos, apie kurias kalbama, veda i destrukcija. Tad geriau jau normali zurnalistika.
O aš manau, kad R. Janutienės, Krivicko laidos vertingos kaip “Privilegijuotų bispridielo korekcijos priemonė“. Per šias laidas liaudis, masės koreguoja “privilegijuotus“. O tų laidų populiarumas rodo, kad tokia korekcija yra tiesiog būtina.
Savaime suprantama, kad tos laidos yra žemo lygio žurnalistika ar aplamai neatitinka žurnalistikos sąvokų bet jos kol kas būtinos ir tai yra faktas. Būtinos kaip Privilegijuotų korekcijos priemonė.
Sigitai ir Mariau, ar supratote mano komenator idėja? Pasakysiu paprastai – laida verta 0, o pasiūlymas laidą padaryti vertą 10 per įstatymus irgi vertas 0
Sigitai, argi ne tavo intelektas ir yra vertintojas? Menkinti kitaip mąstančius yra agresyvaus intelekto požymis.
Mariau, blogiausia, kai to požiūrio visai nerasta. Tai ne tavo požiūris, o smegenų plovėjų. Tai jau bėėėda.
Sigitai, ko čia nesuprasti!? Kitoks požiūris nei tavo asmeninis yra durnas ar ne Sigitai?
mariau, iš tavo padriko teksto buvo visai nesunku suprasti, kad pats priklausai tai neprivilegijuotai liaudies daugumai. Manau, kad visai nebūti taip garsiai visiems apsiskelbti , kad esi … na kaip čia švelniau išsireiškus. Na supratai. Manau. Tikiuosi.
Vytenis Andriukaitis toje laidoje “Kodėl“ pats elgėsi nepagarbiai ir ciniškai o kalba apie pagarbą visiems dalyviams. Kai kurie jo ciniški “pasisakymai – išsišokimai“ peržengė visas ribas.
Žinoma ir S. Stoma peržengė visas ribas.
Dėl to, kad Andriukaitis buvo apgautas laidos rengėjų įrodymų nėra tad nereikia daryti išankstinių išvadų. O gal tai Andriukaičio provokacija. Tie pranešimai seime apie įstatymų pataisas yra Andriukaičio įniršio faktas. Jis įsiutęs ir laidą paliko ne oriai o įsiutęs su grasinimais susidoroti su Stoma. Tai patologinio intelekto pagrindinis bruožas:agresyvus nusiteikimas tų žmonių atžvilgiu, kurie mąsto, supranta ir elgiasi ne pagal mane, ne taip kaip aš norėčiau.” O kodėl nesusidoroti ir su Rūta? Beje daug “privilegijuotų“ tam pritartų!
Atkreipkite dėmesį: liaudis, masės tam nepritartų o “privilegijuotų chebra su mielu noru užčiauptu Rūtai burną. Kadangi užčiaupti neįmanoma tai reikia ją “nuvertinti“, “nukainuoti“, na panaudoti teisiškai pagrįstą prievartą Rūtos atžvilgiu – padaryti iš jos nukainuotą prekę, kuri neverta jokio dėmesio!
Kiek jus besistengtumėte nuvertinti Rūtos, Krivicko laidas vis tiek didžioji liaudies dalis jas atvirkščiai – vertins. Ir tai yra faktas.
Tose laidose atsispindi užguitų, neturinčių privilegijų liaudies balsas. Daugeliui tos laidos vienintelė galimybė neprarasti tikėjimo savo valstybe, kad egzistuoja socialinis teisingumas ir t.t.
O elitui, privilegijuotiems šios laidos yra rakštis…