Teisingumas plius politika = Baltarusija plius Lietuva. Man – gėda

Neturiu ką daug komentuoti apie Lietuvos teisingumo ministerijos „pasitikėjimą” Baltarusijos teisingumo ministerija.

Jei jau vieni kitais taip pasitiki, tai tegul ir dalinasi informacija apie demokratiškų reformų siekiančius Baltarusijos opozicijos atstovus. Šiems, ir arkliui žinoma, toks „bendradarbiavimas” reiškia represijas, gal net pavojingas gyvybei. Todėl Lietuvos valdžiai, kuri taip gražiai „dirba” su baltarusių valdžia, jau apie jokias demokratines vertybes suokti pasakų Lietuvos ir Pasaulio bendruomenei nereikia.

Perskaičiau naujienų portale Delfi.lt ministerijos atstovų argumentus, kodėl jie suteikė diktatoriškos Baltarusijos valdžiai informaciją apie baltarusių opozicijos organizacijų bankines sąskaitas Lietuvoje. Argumentas, vertas kažkieno at(si)statydinimos – „dėl pernelyg didelio pasitikėjimo baltarusių institucijomis”.

Gal toks pasitikėjimas atsirado paskaičius oficialią informaciją Baltarusijos prezidento internetiniame puslapyje apie šios šalies teisinę sistemą:

„Legal system of any state reflects objective laws of development of society, its historical, national and cultural peculiarities. The Republic of Belarus like any other state has its own legal system, which has both common features with legal systems of other countries and its special characteristics.”

Jei toks argumentas buvo, tada galėčiau užduoti tik keletą viešų klausimų:

1. Kuo remiantis buvo taip „pasitikima” baltarsuių valdžios institucijomis? Negi Lietuvos teisingumo srities politikai ir jų klerkai nieko negirdėjo apei žmogaus teisių pažeidimus Baltarusijoje, apie areštus, politinius teisminius procesus? Ar jiems neteko nieko girdėti Pasaulyje gerai žinomų dalykų dėl šios šalies teisinės sistemos ir „its special characteristics”.

3. Jei mūsų „teisingumo politikai” turi tiek daug pretenzijų Austrijai dėl netinkamo teisinio bendradarbiavimo Golovatovo byloje, tai kaip čia dabar bus? Kas prisiims politinę atsakomybę?

Viešai noriu priminti ir dar vieną teisingumo ministro Remigijaus Šimašiaus citatą dėl M. Golovatovo paleidmo iš Austrijos:

„Šis precedentas sudavė smūgį pasitikėjimui teisinio bendradarbiavimo instrumentais ir tai negali likti nepastebėta bei neįvertinta.”

Sutinku su kiekvienu ministro žodžiu. Dar labiau pritariu Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkui Emanueliui Zingeriui, kuris jau prieš rugpjūčio 9 d. vyksiantį neeilinį (gaila, kad ne tokį skubų) posėdį dėl šios situacijos pareiškė:

„Būtinai turime išsiaiškinti, kas užtraukė gėdą Lietuvai ir išdavė Baltarusijos režimui informaciją apie šios šalies demokratus“.

Tačiau Lietuvos teisingumo ministerijos veiksmai „bendradarbiaujant” su Baltarusijos valdžia sudavė nemažesnį smūgį dėl pasitikėjimo Lietuva, kaip demokratines vertybes išpažįstančia, saugančia ir ginančia šalimi. Tai yra tarptautiniame kontekste. Lietuvoje tai reiškia bent tiek, kad nebegalime pasitikėti mūsų „sveiko proto dešiniųjų” valdžios protu ir galimybėmis suvokti realią padėtį.

Deja, bet konkrečiu atveju „pernelyg didelis pasitikėjimas” buvo rodomas diktatoriaus valdomais klerkais, o ne demokratinių permainų siekiančiais žmonėmis. Tai kas prisiims atsakomybę dėl šios situacijos?

P.S. Šiandien skaičiau straipsnį apie A. Zuoko reklaminio triuko su šarvuočiu pasaulinį anšlagą. Dabar tikrai manau, kad geriau tokia keista ir net kvailai atrodanti reklama, nei tokia fiasko su meile Baltarusijos valdžiai.

P.P.S. Dažnai tenka dalyvauti įvairiuose renginiuose, kur kalbama apie demokratiją, žmogaus teises, žodžio laisvę. Tikrai žinau, kad teks raudonuoti dėl savo šalies ir tikrai atsiprašysiu kolegų iš Baltarusijos dėl netinkamo mūsų valdžios „pasitikėjimo” Baltarusijos valdžia.