Mediaforumas.lt skelbia interviu su „Lietuvos ryto” ir lrytas.lt (ex)apžvalgininku ir vienu iš vadovų Rimvydu Valatka. Su kolega kalbėjosi Goda Juocevičiūtė.
Perskaičiau su dideliu įdomumu. Daug įdomių įžvalgų. Viena jų, apie naujos kartos žurnalistus. Man pasirodė labai labai įdomi:
Kodėl pas mus net žurnalistikos studentai mokomi neturėti savo nuomonės, o objektyvumas jiems pateikiamas kaip neutralumas?
Man atrodo, kad apskritai visi lietuviai dabar taip mokomi gyventi – neturėti pozicijos. Žurnalistas neturi savo nuomonės, kai nenori kariauti su valdžia. Pastebėjau, kad net patys geriausi jauni žmonės nenori rašyti komentarų, kritinių straipsnių. Niekas to garsiai nedeklaruoja, bet tą jauti. Niekas net tos problemos nekelia. Man regis, Lietuvoje jau ir įsivyravusi tendencija neturėti nuomonės, nebūti pilietišku, nesukti sau galvos. Žmonės mano, kad demokratija ir laisvė jiems savaime jau duota tūkstančiui metų į priekį. Tai gali būti susiję su prastu istorijos mokymu, neįsivaizdavimu arba bandymu pamiršti, kokioje geopolitinėje erdvėje gyvename.
O štai viena įžvalga apie nacionalinius lietuvių ypatumus ir istorinį mentaliteto kontekstą man pasirodė apskritai verta platesnės diskusijos. Net ir žurnalistų bendruomenėje. Net ir mano vadovaujamoje Lietuvos žurnalistų sąjungoje:
„Lietuvoje niekas nenori sakyti tiesos į akis. Taip buvo šalyje nuo amžių amžinųjų, nuo pat Rzeczpospolitos padalijimo laikų. Laikoma, kad geriau į akis – saldžiai, o už akių jau pasakysiu viską, ką galvoju. Manau, čia yra nemaža dalis kaltės, kad ir kaip būtų paradoksalu, ir tų, kurie yra pilietiškai aktyvūs.”
Dar kažkaip įdomi pasirodė R. Valatkos pateikta įžvalga apie pagarbą kitų nuomonei.
Čia, matyt, taikoma ir pačiai žiniasklaidai. Gal net toms žiniasklaidos priemonėms, kuriose iki šiol dirbo ir pats R. Valatka:
„Lietuvoje mėginama ne tik įveikti kitą nuomonę, poziciją, bet ir sutrinti, sunaikinti tuos žmones, kurie jos laikėsi.
<...>Kad ir kaip būtų liūdna, intelektualai tuose galios žaidimuose dalyvauja dar smarkiau nei politikai. Kad visuomenė vis labiau gniaužiasi į save, kad per televiziją net nebėra kam kritiškai įvertinti prezidentės užsienio politikos, kyla ir iš to, kad mūsų intelektualai labai silpni, bailūs.
„
Tačiau beveik viršūne galėčiau pavadinti teiginį apie žiniasklaidos santykius su valdžia. Jaučiu, kad daug kas gali pagalvoti kitaip. Ypač valdžia 🙂 :
„Manau, kad Lietuvoje valdžios realiai niekas ir nekritikuoja.”
Čia visiškai ne į temą, bet įdomi Jūsų nuomonė. Cituoju:
Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) kartu su Lietuvos žurnalistų sąjunga (LŽS) ir Nacionaline žurnalistų kūrėjų asociacija (NŽKA) kviečia žurnalistus dalyvauti kasmetiniame konkurse „Žiniasklaida prieš korupciją 2011“.
Šio konkurso tikslas – skatinti Lietuvos žiniasklaidos atstovus ne tik aktyviau domėtis antikorupcijos tema, bet ir analizuoti, tirti korupcijos reiškinį ir ugdyti visuomenės nepakantumą korupcijai.
Konkurse gali dalyvauti nepriklausomi autoriai bei žurnalistai, kurių tiriamosios žurnalistikos publikacijas (spaudoje, internete), televizijos, radijo laidas ar reportažus konkursui atrinks Lietuvos žiniasklaidos priemonių redakcijos. Redakcija ar nepriklausomas autorius konkursui gali teikti iki trijų tiriamosios žurnalistikos publikacijų ar reportažų antikorupcijos tema. Publikacijų, laidų ar reportažų ciklas vertinamas kaip vienas darbas.
Taigi…
Konkurso idėja aišku tiesiog idealiai „nugludinta”, bet įdomi detalė bent jau man yra šita „Konkurse gali dalyvauti nepriklausomi autoriai bei žurnalistai”.
Šiek tiek žinant apie Lietuvos žiniasklaidos situaciją ir žurnalistų darbo specifiką, ar Jūs nemanote, kad „nepriklausomas autorius, žurnalistas” Lietuvos yra toks pats retas reiškinys kaip Žalgirio pergalės pastaruoju metu..?
Kam skirtas šis konkursas? Būtų įdomu sužinoti.
Iš tikrųjų tai domina tiesiog Jūsų kaip LŽS požiūris ir vertinimas „nepriklausomų Lietuvos žurnalistų”. Ar tokie egzistuoja? Ar tokių daug? Kokios sąlygos dirbti jiems sukuriamos? Pagaliau išvardinkite keletą, kurie nuolat tuo (nepriklausoma žurnalistika) užsiima…
Tai tiek
Sveiki, nepriklausomi yra. Tai tie, kurie rašo ir rodo temas ne dėl to, kad kažkas kažką „užsakė”. Ir manau, kad yra labai daug žurnalistų, kurie daro daug gerų darbų ir juos darydami stengiais būti maksimaliai nepriklausomi nuo išansktinių nuostatų ir išvadų. Ar jie visada tokie? Gal ir ne. O kam lengva. Bet šis konkursas su STT skirtas ne Dievams, kurie gal ir yra idealūs, o žurnalistams , kurie visomis jėgomis stengiais iškapstyti tai, kas turi teisę būti paviešinta. O jei yra kam nors labai labai didelis noras prisikabinti prie kieno nors „priklausomumo”, tai tokiu atveju sakau labai paprastai – jei nori mušti, lazdą visada rasi 🙂
Sigialima skirtingai vertinti emocines nuosttaas, bet kalba visada ir buvo tokia, kad kiekviena sgalėjo išsakyti savo jausmus skirtingais žodžiais, o kiekvienas girdintis girdi tai, ką nori girdėti 🙂
na, manau, kad tiesos (savos) išsakymas ir tulžies taškymas yra du skirtingi dalykai. Ponui Rimvydui tai suvokti visada sekasi labai prastai. Kai i oponentą nuolat žvelgsi kaip ı prišą, tai jis toks ir bus.
Aurelijus yra dar daugiau gerų ir taiklių tezių paleidęs. Jis net Paksą sugebėjp prezidentu padaryti. Ir čia jau tikrai objektyvu. O apie galvojimo objektyvumą jis pasakė labai gerai, tačiau pamiršo pridėti, kad net subjektybiai galvodami galime stengtis išklausyti ir skelbti kelias skirtingas nuomones. O galvojimas vsada buvo tik subjektyvus.
Apie objektyvią žurnalistiką puikią frazę, kuri galėjo tapti lakioji, TV diskusijoje yra paleidęs Aurelijus Katkevičius. Nežinau, kodėl ją nelabai kas prisimena – gal dėl to, kad jis tada buvo PR kontoros vadas?): „O kas yra objektyvu – tai, kaip jūs galvojat, ar tai, kaip aš galvoju?”
Simai, manau, kad į politiką neturėtų. O kam? Kad jį ėstų labiau nei jis politikus? Vardan ko? Pinigų politikoje nėra, o be partijos paramos gali būti tik veselka ar gražuliu. Neverta, manau.
Super interviu. Aš numaniau, kad R. V. mąsto būtent taip. Vadinasi ir jis nebeiškentė to totalaus bardako? Bet, pažvelgus iš kitos pusės, panašu, kad jis gali patraukti į politiką… Ar tai gerai ar blogai laikas parodys