1989 metų ausio 27-28 dienos Vilniuje vyko neeilinis VIII-asis Lietuvos žurnalistų sąjungos suvažiavimas. Priimama bendroji rezoliucija. O tekstas net ir dabar aktualus.
Negaliu nepacituoti:
„Masinėse informacijos priemonėse raginame ir toliau aktyviai pasisakyti už demokratiją, viešumą, nuomonių įvairovę. Suvažiavimas regina Lietuvos žurnalistus rašyti apie stalinizmo ir stagnacijos metų nusikaltimus bei deformacijas, padėti visuomenei išaiškinti jų dydį, priežastis, įamžinti nekaltai nukentėjusių žmonių atminimą. Suvažiavimas pasisako prieš stalininį socializmo modelį. Savo kūriniuose įsipareigojame puoselėti socialinį teisingumą, pasisakome už privilegijų likvidavimą. Konstatuojame, kad ypač svarbiu masinės informacijos priemonių dėmesio objektu turi tapti mafija. Šiam tikslui raginame Respublikos visuomenę vienyti jėgas.”
Yra paskelbtas ir gamtos priešų sąrašas:
„Suvažiavimas ragina tęsti kovą su Lietuvos žemės, vandens ir oro niokotojais, žinybomis ir įmonėmis, kurios ignoruoja teisėtus Lietuvos gyventojų reikalavimus išsaugoti Respublikos gamtą.”
Na o pati įspūdingiausia ir paprasčiausiai surašyta rezoliucija vadinais taip „Dėl Ignalinos AE”. Štai ir rezoliucijos tekstas:
„Ekologinė, gamybinė, socialinė ir dvasinė Ignalinos AE komplekso padėtis kelia ypatingą Lietuvos visuomenės susirūpinimą. Jis turi rasti deramą atgarsį susirūpinimą. Jis tyuri rasti deramą atgarsį visos Lietuvos – taip pat ir Ignalinos AE darbuotojų sąmonėje. Lietuvos žurnalistų neeilinis suvažiavimas įpareigoja naująją savo valdybą ir jos pirmininką užtikrinti, kad Ignalinos AE kaip ypatingo reikšmės objekto problematika būtų laikoma nepaprastai svarbia, reikalaujančia nuolatinio mūsų kūrybinės sąjungos dėmesio ir konkrečių, ryžtingų Vyriausybės veiksmų.”