Lietuvos radijo ir televizijos komisija blogas žinias apie elektroninės žiniasklaidos blogus finansus skelbia penktadienį, lapkričio 13 dieną. Simboliška ir tuo pačiu graudu, bet realybė žiauri – televizijos gyvena sunkiai, o radijas apskritai vos kvėpuoja.
Pažiūrėkime tik į keletą skaičių. Televzijios 2008 metais per tris ketvirčus iš reklamos gavo maždaug 141,4 milijonus litų pajamų. Šiemet per tą patį laiką – tik 96 mln. litų. Maždaug 45 milijonai litų mažiau – tai yra lygiai tiek, jog suprastume, kad dabartinė televizijų programų kokybė dar nėra tokia beviltiškai tragiška kaip tų pačių televizijų finansinė padėtis.
O štai radijui atėjo iš tiesų liūdnos dienos. Dar pernai per devynis mėnesius radijos stotys gavo beveik 25,5 mln. litų pajamų iš reklamos. Šiemet per tą patį laiką – vos 17,8 mln. Taiau liūdniausia yra tendencija. Štai trečias šių metų ketvirtis akivaizdžiai buvo skurdesnis nei pernykštis. Ir tendencija liūdna – pajamos krenta.
Todėl šiuos skaičius norisi parodyti visiems, kurie nuolat kaltina žiniasklaidą ir ypač žurnalistus dėl jų produkcijos kokybės. Jei tendencijos bus tokios pačios – situacija dar blogės. Deja, valdžia kol kas gelbsti statybų verslą, kitą smulkų ir vidutinį taip pat remia. Tačiau vieša erdvė yra akivaizdžiai pamiršta. Žurnalistai vis dažnaiu tampa bedarbiais ir greitu metu galėsime džiaugtis, kad televizijose ir radijo stotyse dar liks tokie laidų vedėjai kaip asilėlis Antanėlis. O politikams teks vykti diskutuoti apie rimtus valstybės dalykus į laidas „TV Antis”, „Kakadu” ir „Supertortas”. Nesinorėtų, kad LTV laida „Paskutinis klausimas” būtų ekonominio nuosmukio simbolis, kuris 2010 metais vadinsis „Paskutinis žurnalistas”.
P.S. Tikrai nemanau, kad žurnalistų darbo kokybė priklauso tik nuo pinigų. Tačiau bandydami išgyventi profesionalūs žurnalistai dirbs kitą darbą.