Kaip vertinti žurnalisto džiaugsmą dėl naujos valdžios?

Šiandien ryte pabudome su žinia, kad artimiausiu metu Lietuvoje keisis valdžia. Bent jau valdančioji dauguma Seime ir Vyriausybėje tai tikrai. Tyliai ryte pasvarsčiau, kokie sprendimai Seime artimiausiu metu galėtų keisti dirbančiųjų žmonių gyvenimą Lietuvoje (apie ilgalaikius bedarbius, tinginius, išmokų mylėtojus net nepagalvojau). Ypač domina naujos valdžios pozicija dėl kūrybinį darbą dirbančių laisvųjų profesijų atstovų, tarp jų ir žurnalistų.

Tačiau kaip žurnalistas nuo pat ryto ėmiau galvoti ir apie tai, kokių problemų gali turėti naujoji valdžia. O juk tokių problemų visada būna. ir tikrai bus šį kartą. Idealios valdžios, esu įsitikinęs, nebūna. Bent jau šioje žemėje 🙂

Todėl viešai nekomentuoju ir neaptarinėsiu savo pasirinkimo (nei partijos, nei kandidato rinkimų apygardoje), nes bet koks išankstinis priešiškumas ar simpatijos mane patį verstų prisiimti gerokai didesnę atsakomybę nei eilinio rinkėjo tyliai atiduotas balsas. O aš vadovauju organizacijai, kuri save laiko ne poltiine.

Todėl tik ką perskaitęs vieno kolegos viešai Facebook tinkle išplatintą džiugią žinutę „Labai džiaugiuosi Vitalijaus Gailiaus ir Povilo Urbšio pergale Seimo rinkimuose!!“, pasijutau labai keistai. ne dėl to, kad turėčiau kokią nors išankstinę kitokią nuostatą dėl šių Seimo narių. Tikrai tokių neturiu. Tačiau minėtas kolega dirba televizijoje, rašo komentarus. Žodžiu, yra analitikas. Įdomu, kaip jis jausis, jei būdami valdžioje šie du žmonės nepateisins jo lūkesčių ar bent jau džiugesio? Ta prasme, kad nebus ko džiaugtis dėl jų veiklos. Ar tada viešai paskelbtas ir toks pat apgailestavimas?

Beje, primenu, kad LŽS Etikos komisija yra kiek anksčiau priėmusi sprendimą dėl žurnalistų dalyvavimo politinėje veikloje.

30 komentarų

  1. Regina

    P.S. Techninės galimybės neleidžia jus nusiųsti ten, labanakt.

    Atsakyti
  2. Regina

    Mariau, aš pasuoju…Jeigu tai būtų mano blogas, šiandien padaryčiau tokį įrašą – katė nukirto šaltienos gabalą, aš užsi*krušau laidų raizgalynėje, beieškodama vieno laido ir kažkodėl visą dieną čirpinau tokią Mocarto Don Giovanni Là ci darem la mano .Yra daug versijų, bet šitoj mes su ŠS
    http://www.youtube.com/watch?v=0ZRvOc4Qxkg&feature=related

    Atsakyti
  3. Marius

    Regina gamtoje irgi yra metų laikų įvairovė, lygiai taip pat ir mes keičiame savo būsenas (fazes). Netgi paros eigoje mes pereiname skirtingas būsenas(fazes). Skirtingų fazių įvairovė. Fazės gali būti suderinamos ir priešiškos –nesuderinamos. Ir konfliktai būna tik tarp priešiškų, nesuderinamų fazių.
    Kas liečia savęs pažinimą, tai pažystame mes save per kitus. Jei nori save apibūdinti, tai tiksliausias apibūdinimas bus tai ką kitame matai neigiamo ir laikai, kad tai ne tavo, ne tu, tai ir esi būtent tu, tai tavo. Tiksliausiai apie save sužinoti gali konfliktinėse gyvenimo situacijose. Bet dažniausiai žmogus kalbėdamas apie save išvardija tas savybes, kurios yra vertinamos visuomenėje kaip kilnios( sąžiningas, doras, moralus, etiškas, geras ir t.t.) Retai kas save apibūdins neigiamomis visuomenėje savybėmis ( chamas, cinikas, svolačius, barakūda ir t.t.). Štai kodėl mes sutinkame krūva svolačių, chamų, barakudų, niekšų ir t.t, kurie patys savęs tokiais nelaiko. Pavyzdžiui, kalėjimuose jus sunkiai sutiksite nusikaltėlį, kuris pats save laikytų nusikaltėliu. Tiksliausiai žmogus atsiskleidžia stresinėse, konfliktinėse situacijose, tuomet jis tikras. Tas, kuris pats save laikė moraliu ir sąžiningu, pasirodo kitokiu arba ta, kuri save laikė kilnia dama pasirodo chame ir t.t. Žinoma, stebint save konfliktinėse gyvenimo situacijose galima atsekti tas savybes, kurias pats sau priskyrei, bet deja toks nesi.
    Kas liečia savo vidaus pažinimą, tai ką jus matote pažvelgę į save? Tamsa. Jokio vidinio pasaulio nėra, jis yra tik potencijoje kaip galimybė, kaip grūdelyje galimai yra stiebas, lapai ir t.t.

    Atsakyti
  4. Regina

    O kai nusiimi kaukę, taip norisi pasiųsti viską na*chui, na*chui, na*chui………………………
    P.S. Mariau, išimk keiksmažodžius…………….
    Atsiprašau.

    Atsakyti
  5. Regina

    Šiaip skaitytoja, Mariau,- mes kalbam visiškai apie tą patį, tik iš savo paradigmų. Gyvenimas, tai kaukių dėvėjimas….Vienoki mes esam namuose, kitokie darbe, dar kitokie scenoje (jeigu į ją užlipam), dar kitokie su meilužiais, dar kitokie savo vidiniame pasaulyje…..Bet kiekvienas su savo individualiu protu, kuriame yra teigimas ir neigimas…Galų gale ar mes patys save gerai pažįstam? Aš savęs – tikrai ne.

    Atsakyti
  6. šiaip skaitytoja

    čia tik šiaip,Regina 😀 Pati buvau įvertinta kaip berniukiška(na prieš kelias dienas ir ne internetu,o realiai) 🙄 Nežinau ar juoktis,ar verkti.

    Atsakyti
  7. Marius

    Kad būtų dar aiškiau, pavyzdžiui žmona savo vyrą gali matyti visiškai skirtingai nei meilužė. 😀

    Atsakyti
  8. Marius

    Regina, pamėgink įsivaizduoti ateivį, jeigu tu su juo susikalbi, jį supranti, tai jo protas lygiai toks pat kaip tavo ir jis toks pat ateivis kaip tu. O nuveik pavyzdžiui pabendrauk su medžiu, gėle, žole ir t.t. Bendraudama su Marium tu bendrauji pati su savo protu. Be proto filtro yra dar ir pojūčių, sąmonės būsenų, kurios už proto ribos filtrai.

    Atsakyti
  9. Marius

    1. Išmesti iš savo proto neigimo neįmanoma, bet jį galima transformuoti.
    2. Kas liečia du priešingus polius, tai būtent vienam poliui ( teigiamam, gėriui, laimei ir t.t. yra atiduodama pirmenybė, o kitas polis automatiškai tampa nepageidaujamu šlamštu. Bet juk tas šlamštas niekur nedingsta, o kaupiasi mūsų prote! Pasiekus kritinę masę prasideda nepasitenkinimas, kančios nuo prisikaupusio šlamšto. To šlamšto išmesti iš savo proto neįmanoma, bet jį įmanoma perdirbti.
    3. Taip Regina, mūsų bendravimas yra kylantis iš konkrečių asmenų, kurie skiriasi savo savybėm. Bet kitame mes galime pamatyti tik savo paties savybes, tų savybių kurių neturime kitame pamatyti neįmanoma. Todėl paklausk žmogaus kas jam nepatinka, erzina kitame, jis išvardys visas savybes, kurios yra jo paties. Tų savybių, kurių neturi kitame pamatyti neįmanoma. Matome kitame tik savo paties. Tad pavyzdžiui, Qwerty, Marius, Dainius ar A. Račas tėra tik iš tų savybių, kurias tu turi pati savyje sudėlioti tavo pačios skirtingi paveikslai. Todėl vieną ir tą patį mes galime matyti visiškai skirtingai ir reaguoti į vieną ir tą patį visiškai skirtingai. Pavyzdžiui,tavo Marius yra vienoks, Dainiaus Marius gali būti dar kitoks arba Qwerty Regina gali skirtis nuo A. Račo ar Qwerty Reginos. Pavyzdžiui, tavo įsivaizduojamas Marius visiškai skiriasi nuo realaus Mariaus. Apibūdindama Marių tu išties apibūdinsi pati save. Pavyzdžiui, tu rašai, kad Marius tave neigia, kad tu galvoji labiau materialistiškai, deja tai tik tavo proto išvada. Pavyzdžiui, pamėgink įsivaizduoti protą, kuriame nėra hierarchijos, tuomet jame viskas įgauna lygiateisiškumą, lygybės išmintis. Prostitutė nėra blogiau už šventąją, gėda nėra blogiau už pergalę, nesėkmės yra neblogiau už sėkmę ir t.t.

    Atsakyti
  10. Regina

    ŠS – aš jo tikrai nesureikšminau, tiesiog pastebėjau, kad tokia „įžymybė“ yra, o aš nevėkšla taip ilgai nežinojau 😈

    Atsakyti
  11. šiaip skaitytoja

    Regina,be reikalo tu taip sureikšminai A.Račą.Jis pats sau jaučiasi labai reikšmingas.Ir gerai,tegul taip jaučiasi,tegul“išpirdolina“,visus „nereikšmingus“,o pasilieka tik sau „reikšmingus“ 😆 Ir tegul būna tuo“dundukų karaliumi“.Tai jo“blogas“. 🙂 Tu gi ir čia puikiai jautiesi,kaip žuvis vandenyje.

    Atsakyti
  12. Regina

    Iš tiesų, net pati susimąsčiau, kodėl aš negalvoju, kad bendrauju su savo pačios protu, bet su atskirų asmenų individualiais protais, kurie pasaulį dėlioja iš savo paradigmų ir sintagmų…O aš dar visą tą pervarau per save ir jus matau jau per savo paradigmas ir sintagmas. T.y. vienas kitam mes siunčiam tam tikrus ženklus, kuriuos priimantis dar gali skirtingai suprasti. Jeigu reikėtų kiekvieną apibūdinti,nieko nežinant,laisvai atskirčiau jus ir pasakyčiau štai ką: 1)Dainius – ten kur dažniausiai tyli ir šypsosi, ten yra Dainius (na, retkarčiais ką nors su patosu pareiškia, labai retai); 2)Marius – Mariaus tikrai su niekuo nesumaišysi, nes jis nuveda į tokias proto pelkes, kad gali ir neberasti kelio atgal, nepratusiems su juo labai pavojinga;3) Qwerty – o-o-o-o …Qwerty….kad taip mokėtų asistuoti, – neteko dar sutikti; visiška priešingybė Račui 😛 ; 4) ŠS – tikrai labai savame moteriškame, individualiame stiliuje; būtent moteriškame, sakyčiau net sunkokai apibūdinamame.
    Tai va, o Marius sakys, kad čia mano proto keturios rūšys.

    Atsakyti
  13. Regina

    „Pamėginkim iš savo proto išmesti neigimą…“
    Tai gal tuomet pamėginkim palikti vieną iš dviejų: pliusas-minusas; gėris-blogis; sinonimas-antonimas; pozicija-opozicija;galų gale…vyras-moteris etc. Priešybės ieško vienas kito, traukia, papildo, stumia….Taip sukasi pasaulis…Aš išmesti nieko negaliu, aš galiu tik ignoruoti kas man nepatinka, bet ne gamtos dėsnius….Mūsų bendravimas, nors ir virtualus, visviena yra kylantis iš konkrečių asmenų, kurie skiriasi fizinėm, dvasinėm, socialinėm savybėm…Net jeigu nepasirašinėtumėte vardais, puikiai atskirčiau vieną nuo kito – Dainių, Marių, Qwerty, ŠS… Račo atžvilgiu aš neigiu ne kažkieno kito, o jo neetišką elgesį…O savo protą vystome arba degraduojame, priklausomai kokioje aplinkoje gyvename ir su kuo bendraujame.
    Betgi pagal tavo paties filosofiją, tu neigi, kad aš galvoju labiau materialistiškai.

    Atsakyti
  14. Marius

    Regina, aš kažkada jau rašiau, kad jeigu išmestume iš žodyno keiksmažodžius, tai jais taptų kultūringi žodžiai. Keiksmažodis yra proto neigimo išraiška. Pamėginkite iš savo proto išmesti neigimą!? Tai juk tam tikros rūšies proto savybė! Noras būti pranašesniu už kitą jau yra neigimas! Pasikelti hierarchijos skalėje kito sąskaitą jau yra neigimas ir t.t. Rašiau ir apie tai, kad mes čia bendraujame ne su kažkuo iš šalies, bet tik patys su savo protu. Visi tie įsivaizduojami pašnekovai tėra mūsų pačių proto susikurti simboliai, jie ne realūs. Visas veiksmas vyksta mūsų pačių prote, pavyzdžiui A. Račas tėra tik tavo proto sukurtas simbolis Regina. Ir kai neigi tu tą simbolį, tai išties veiksmas juk vyksta tik tavo pačios prote, neigi pati save. Todėl tampa aktualu, kokį poveikį turi neigimas mūsų organizmui ir tarpusavio santykiams? Tereikia pasitelkti savo protą stebėtoją ir pasidaryti išvadas. Tad jokio bendravimo čia išties nevyksta ir negali vykti, kalba eina tik apie proto vystymąsi. Mes arba vystome savo protą arba trypčiojame vietoje, didiname ribą, degraduojame.

    Atsakyti
  15. Regina

    Apie mano pažintį su Raču.
    Mariau, tikiuos, kad tu čia aprašei ne mane, nes aš net nesuspėjau būti nominuota dunduke, kaip buvau išpirdolinta. Iki spalio 20d., apie tokį Račą buvau mažai ką girdėjusi. Buvau namisėda, snūduriuojanti pas Radzevičių, ir niekur negastroliavau. Bet tą lemtingą spalio rytą, kankinama nuobodulio,savo plonom kojytėm ėmiau ir nustypčiojau pas kažkokį Račą…Pasirodo, kad tai oho-ho, – pats pačiausias BNS direktorius, LRT tarybos narys (nuo JE Prezidentės), politapžvalgininkas, dundukologas ir vienas garsiausių blogerių. Nežiūrint visų nominacijų, išties, labai silpnos nervinės sistemos žmogelis, kurį pirmiausia užnervuoja troliai Užkalnis su Bačiuliu ir kai kurie Dundukai (nors to tada dar nežinojau). Gražiai pakomentavau jo įrašą “M.Širvinsko pilietinė judošiška pozicija”, užstodama M.Širvinską ir siūlydama boikotuoti Račo blogą… Tai Račas ir man kai ką pasiūlė, – UŽSIKRUŠTI..ir ne bet kaip, o NEGYVAI… Pasirodo, kad čia jo chrestomatinė frazė. Pastebėjau, kad savo geram išsiauklėjimui pabrėžti, jis kreipiasi į oponentą žodeliu “miela(as),…tačiau antra sakinio dalis labai stipriai disonuoja su kreipiniu. Todėl tuo mandagiu žodelyčiu Račas tiesiog atsikrenkščia ir po to deda skreplį. Kai parašiau Račui, kad tai yra labai nevyriška ir pagąsdinau jog teismo keliu prisiteisiu, kad jis “apsitriūstų” su manim, perspėdama, kad esu nimfomanė, – Račas pradėjo klykti, kad savo seksualines fantazijas įgyvendinčiau kitur, ir kad jam net pagalvoti baisu, apie tokias kaip aš, ir kad mano nic’as skamba kaip gonorėja. Tai va, nespėjau net normaliai apšilti ir tapti palaiminta dunduke, kaip buvau išmesta. Beje, Račas didžiuodamasis anglų kalbos mokėjimu ir pacituodamas ką nors originale, kažkodėl labai gėdijasi rusų kalbos. Gerą rusišką posakį “skatertju daroga”, jis verčia “staltiesėle kelias” – nu neskamba, nors tu ką…..O “staltiesėlę patiesti” jis skuba visiems jam neįtinkantiems….
    Kadangi po mano kvietimo, Račo blogo niekas neboikotavo (to ir nesitikėjau), rytojaus dieną garsusis blogeris padarė įrašą “Prašau pagalbos”, kuriame leido visiems parašyti, kodėl jis toks mėgiamas, cituojamas, komentuojamas… Na, Dundukai ten jį visaip išgyrė, kažką parašiau ir aš … Pati galvoju, kodėl jis populiarus? Iš dalies jau atsakė Marius, o aš savo nuomonę parašysiu vėliau.
    P.S. Mariau, iš tiesų aš nesu nimfomanė…Tikrai ne… Tiesiog buvo įdomu kaip Oberdundukas sureaguos.

    Atsakyti
  16. Marius

    Apie A. Račą ir dundukus.

    Hierarchija tai proto savybė, kuri ir sukuria autoritetus. Internete atsiradę blogai suteikė galimybę parodyti save susikurtam autoritetui, išstatyti save patį kaip vertybę įvertinimui, išskirtiniam dėmesiui, pažymiui, pripažinimui. Štai būtent didžioji dauguma tokių komentatorių ir lenda pas A. Račą į blogą ( ir ne tik pas jį). Malonu kai autoritetas atkreipia dėmesį, atsako, leidžiasi į diskusiją ar net pasako komplimentą. O jeigu priešingai ir dar pasiunčia ant trijų raidžių ar išvis užblokuoja!? Tuomet įprastinė hierarchijos tarno reakcija nepasitenkinimas ir reikalavimas įtikti jo protui. Tokie turi išankstinę nuomonę apie savo susikurtą autoritetą: kaip jis turi elgtis, būti mandagus, kultūringas, jautrus, skirti atitinkamą kiekį dėmesio, atsakyti į klausimus, elgtis etiškai ir t.t. Išankstinė nuomonė kaip reikia įtikti mano protui! O jeigu neįtinkama, tuomet autoritetas apkaltinamas chamiškumu, ne etiškumu, ne kultūringumu ir t.t. Hierarchijos tarnas pradeda neigti savo susikurtą autoritetą. Kuo stipresnis neigimas tuo stipresnis prisirišimas prie to autoriteto. Tokie jau kaip zombiai lenda į blogą su savo teisinga nuomone ir neigimu. Jie stengiasi nuleisti savo hierarchijos skalėje neįtinkantį autoritetą žemyn. Todėl komentarai tampa nepagrįsti faktais, bet tiesiog orientuoti į tai kaip pažeminti, nukainuoti savo autoritetą ir kad jis žūt būt atkreiptų dėmesį, kad įsižeistų, kad jam skaudėtų, kad jis suprastų ir pripažintų klystas, neteisingai, nekultūringai mąstantis, besielgiantis ir t.t. Bet argi realu perauklėti savo susikurtą autoritetą pagal save ir priversti jį įtikti mano protui!? Nerealu! Bet hierarchijos tarnai, ( dundukai) negali niekur pabėgti nuo savo proto savybių ( hierarchijos), todėl jie neigia Artūrą Račą, bet lenda į jo blogą, negali atsiplėšti, paleisti. Visa ta beviltiška kova su savo susikurtu autoritetu vyksta paties komentatoriaus prote. Ir kuo stipresnis neigimas, tuo beviltiškesnis prisirišimas įrodyti autoritetui savo tiesą, šiuo atveju prisirišimas prie A. Račo ir jo blogo. Jeigu pats autoritetas irgi yra hierarchijos tarnas, tuomet presides kova, abipusis neigimas. A. Račas niekaip negali suprasti, kad jis pats ir sukuria tą dundukų masę lendančią į blogą su komentarais nevedančiais į jokią pozityvią diskusiją. Ir tie komentatoriai dundukai niekaip negali suprasti, kad jie patys ir sukūrė tokį A. Račą, kuris juos vadina dundukais ir t.t. Tokių blogų dabar internetinėje erdvėje mąsė.

    Atsakyti
  17. Regina

    Nesvarbu, nes užblokuota per visus galus…Praeitą savaitgalį, palikot mane vieną čia šūkauti, tai ir nudrožiau pas Račą ….ir pabandžiau užstoti tą vargšą žurnalistą Širvinską….Tai Račas gerai atsikrenkštė ir dėjo žalią skreplį,-pirmai pažinčiai pasiūlė užsikrušti negyvai…Bet kai paprašiau jo tą padaryti, tai mane apkaltino palaidu elgesiu, net įtarė, kad turiu gonorėją…Dar pasierzinau, tai tuoj užblokavo….Po to dar atgijau kitais vardais, bet po to sustatė visus filtrus ir nepraleido…Eina jis po velnių tas politginekologas…Ten labai vyriškas klubas…Fui…

    Atsakyti
  18. Regina

    Qwerty, šeimininkas čia yra Dainius ir jo įrašai puikūs bei etiški, tik labai reti, ir tokie truputį nei į kuolą nei į mietą, ir tik tokius įrašus galiu komentuoti, ir… jeigu ieškai extrem’o, eik pas Račą, į Račo arklidę, kur pasiūlys užsikrušti…N E G Y V A I….

    Atsakyti
  19. Qwerty

    Regina, aš tai dar tikiu, kad tu įkelsi čia gerų apžvalginių įrašų. Tu gali.

    Atsakyti
  20. Qwerty

    „… privalu rašyti e t i š k a i (nykiai),ką tu ir darai…“

    Atsakyti
  21. Regina

    Dabar turbūt savaitę Dainiau galvosi, ką čia palemenus…Nieko, aš atsakysiu už tave…Prieš du metus tu rašei teisingai, kad blogeris, tai joks žurnalistas…Blogeris, tai asmuo rašantis savo dienoraštį, renkantis, skleidžiantis informaciją ir dar pridedantis savo nuomonę…Kaip namuose nevaikštai nuolatos su kostiumu, taip ir bloge nesijausk pirmininku ir laisvai reikšk savo mintis…. Tu Dainiau sau tik įsivaizduoji, kad, kaip autoritetas, labai stipriai įtakoji savo plunksnos broliams ir jie gali persiimt tavo nuomonę…Vargiai taip yra…Manau, kad vienintelis reikalavimas blogeriui – privalu rašyti e t i š k a i, ką tu ir darai….ko nepasakyčiau apie kažkokį Račą,… kažkokio BNS pirmininką 🙄

    Atsakyti
  22. Regina

    Dainiau, o tu pats skaitei savo komentarą, parašytą lygiai prieš du metus po šituo tavo įrašu http://dainius.org/2010/10/27/lzs-etikos-komisija-atkreipia-demesi-i-zurnalistu-poliitne-veikla/

    At 2010.10.28 12:46, Karolis Jachimavičius said:
    O jeigu aš esu žurnalistas ir apie darbą valdžioje rašau į savo blogą? Arba jeigu nesu žurnalistas ir apie darbą valdžioje rašau į savo blogą? Teisę rinkti informaciją juk turi visi.

    At 2010.10.28 14:55, D.Radzevičius said:
    Karoli, blogeris — ne žurnalistas. Žurnalistas gali būti ir blogeriu. tačiau blogeris — tai tik asmuo, kuris renka ir skleidžia informaciją.
    😆 😆 😆 😆 😆 😆 😆 :lol

    Atsakyti
  23. Marius

    Avansinis būsimo politiko vertinimas pagal asmenines simpatijas parodo žurnalisto, analitiko diletantiškumą. Manau, kad tik pagal konkrečius darbus būtų išmintinga ir profesionalu.
    Tad pritariu Dainiui keliančiam sau ir kitiems žurnalistams profesionalumo, etiškumo kartelę. Manau, kad dabar tiesiog idealus laikas formuotis naujam žurnalistų elitui. Ribinė ne etiškos, diletantiškos žurnalistikos būsena yra blogis, bet ir šansas į naują kokybę. Juk šiukšles galima perdirbti į kokybišką produktą! Todėl visi, be išimties žurnalistai turi tą šansą. Be abejo, kad sunku pripažinti save patį kaip šiukšlintoją , ne etišką, diletantą ir pradėti nuo nulio, atsinaujinti. Bet manau, kad tai yra narsu ir pozityvus žingsnis. Linkiu, kad tuo nauju žurnalistų elitu ir taptų Dainiaus pirmininkaujančio žurnalistų sąjunga.

    Atsakyti
  24. Regina

    Ką aš padariau?…Nupirkau vieną balsą, – ant didesnio kiekio nesudariau…

    Atsakyti
  25. Regina

    Dainiau, a kokius tu čia ženklus paišai :-0 ? Nuvesk rodykliukę į apačią ir pasirink tokį 🙂 tokį 😀 tokį 😯 tokį 😛
    Sakau, kad pėdsakus paliko 😛

    Atsakyti
  26. Dainius RadzevičiusDainius Radzevičius Įrašo autorius(-ė)

    Beje, Regina, net jei nerinkai, rankų nusiplauti nepavyks. O ar viską padarei, kad ir ktii rinktų tavo numylėtinius? 🙂

    Atsakyti
  27. Dainius RadzevičiusDainius Radzevičius Įrašo autorius(-ė)

    Regina, politinių pažiūrų nebijau komentuoti 🙂 Su Tomkumi, tai nesuiję. Nebent matei, kad anskčiau dariau kitaip 🙂

    Atsakyti
  28. Regina

    Istorija su V.Tomkumi, paliko gilų randą D.Radzevičiaus natūroje.
    Jo įrašai dabar bus persmelkti tokiais žodžiais“…vešai nekomentuosiu…neaptarinėju……..mane patį verstų prisiimti gerokai didesnę atsakomybę …aš vadovauju organizacijai…“ ir pan. Vienu žo,…Dainiaus blogas eina tik blogyn…
    Tačiau,kadangi nesu susituokusi su žurnalistika, pakomentuosiu aš…Nei mano rinkta partija, nei mano vienmandatininkai nepateko į antrąjį turą, todėl vakar balsuoti ir nebuvau. Dėl to viešai pareiškiu, kad ketverius metus nusiplaunu nuo bet kokios atsakomybės už politikų iškrėstas „zbitkas“, nes aš jų tiesiog NERINKAU.

    Atsakyti

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *