Rinkimai ir pasirinkimai Lietuvoje. Ir Ukrainoje.

pagal | 2014/05/25

Šįryt kiemelyje gerdami arbatą ir kavą aptarėme rinkimus. Tiksliau, pasirinkimą. Nedidelį. Čia apie Lietuvą.

Todėl žymiai įdomesni, bent jau man, rinkimai Ukrainoje. Nes D. Grybauskaitės ir Z. Balčyčio sukurta rinkiminė kampanija man buvo beviltiškai neįdomi, o jų veikla bus akivaizdžiai neambicinga. Tad nelabai ir aišku, dėl ko verta rinkti vieną labiau nei kitą.

Tuo tarpu Ukrainoje šiandien  vyksta realus šios valstybės išgyvenimo testas. Net ne rinkimai. O pasirinkimas, kuris leisti „būti ar nebūti“. Kažkuria prasme, net mums jie svarbesni nei pasirinkimas vieno iš dviejų Lietuvoje.

Todėl netrukus bėgsime greitai atlikti savo pilietinę pareigą. Parinkti kažkam naują veiklos sritį Lietuvoje ir Europos Parlamente (apie šiuos rinkimus geriau apskritai patylėsiu). O tada jau namie imsimės rimtų darbų – karpyti krūmus, tvarkytis savo aplinką.

5 komentarai

  1. Marius

    Įpakavimų įvairovė, o esmė ta pati. Pagal pavadinimus skirtingi, o pagal proto instinktus vienodi. Pavadinimai, įpakavimai sudaro įvairenybės iliuziją. Toks reiškinys kai viena ir ta pati esmė yra įpakuota skirtinguose įpakavimuose vadinama “ Durniška įvairenybė“. Pavyzdžiui, netgi automobiliai pagal įpakavimą, įvaizdį gali būti skirtingi, bet pagal esmę, principą, funkciją vienas ir tas pats šūdas tik kitame įpakavime. Pakuotė, įvaizdis sukuria įvairenybės iliuziją, bet kaip sakė Kuzma Prutkovas : žvelk į šaknį!

    Atsakyti
    1. ŠS

      Mariau, na automobilis tai tikrai geras dalykas ir visai ne šūdas. 🙂 Bet jeigu „žvegti į šaknį“, tai tarkime lauke pasėtos morkos ir bus tik morkos. Iš jų bulvės neišaugs ir cepelinų neišsivirsime. Bus ankstyvos, saldžios, kreivos,
      ar labai gražios, bet tik morkos. Aišku mes galime jas supakuoti į maišelius ir net užrašyti, kad tai bulvės,kopūstai ar net braškės bet tik sukursime įvairenybės iliuziją. Atrodo, Mariau, kad tu visai teisus ir visi pritartų, kad tai „Durniška įvairenybė“. 🙂

      Atsakyti
      1. Marius

        Evoliucija, progresas yra linijinio proto sąvokos. Todėl vertinant pagal funkcionalumą, linijinio proto progresas turi ribą. Visas linijinio proto funkcionalumas yra tik mechanika!!! Todėl turime tik mechanikos, mechaniškumo progresą ir ribą. Turime SANTYKĮ su mechanine linijinio proto produkcija: automobiliu, televizoriumi, telefonu, skalbimo mašina, kompiuteriu, ginklais ir t.t. Santykis tarp žmonių irgi gali būti mechaninis, pagal linijinio proto savybes ir sukurptas taisykles, įstatymus. Žmogus nepastebimai tampa mechaninių santykių vykdytoju. Iki ribos mechaninių santykių vykdytojas vystosi. Jis išmoksta naudotis telefonu, kompiuteriu, automobiliu, ir t.t. visa kita linijinio proto produkcija. Deja, organizmas iš prigimties yra biologinis, ne mechaninis. Įvyksta konfliktas, protas su savo produkcija pergimdo biologinį organizmą į mechaninį – mechaninį žmogų. Pavyzdžiui, mechaniniame žmoguje vyrauja tik dvi emocijos: teigiama ir neigiama. Mechaninis žmogus yra jautrus linijinio proto produkcijai – negyviems, mechaniniams daiktams, dėl jų tarp mechaninių žmonių vyksta kova. Pavyzdžiui, mechaninių žmonių civilizacijoje yra poliklinikos, ligoninės ir mechaninių žmonių remontuotojai ( gydytojai). Beje, visi remontuotojų ( gydytojų) metodai irgi tik mechaniniai. Iki ribos be abejo tai progresas, o priėjus ribą medicina gali tik pratęsti mechaninio žmogaus galiojimo laiką. Mechaninis žmogus net neturi vidinių organų nes nejaučia jų betarpiškai, tiesiogiai, o tik žino apie juos iš anotomijos vadovėlio…

        Atsakyti
  2. Marius

    Politikos skonis tampa vis labiau mechaniniu. Todėl politika jau tampa nebeskani nei prie arbatos, nei prie kavos. Tad, natūralu, kad tvarkytis aplinką, karpyti krūmus tampa skaniau nei politikuoti, nes šioje veikloje mažiau mechaniškumo. Linijinio proto, duali ( juoda – balta) politika yra priėjusi ribą, o kitos nėra. Sukamasi šioje politikoje iš inercijos, ne iš skanumo. Deja viskam yra riba. Apsirijimas linijinio proto politika gali sukelti rimtas ligas, pirminis patologijos simptomas sunki psichika, nusivylimo, tuštumos, nepateisintų lūkesčių, abejingumo, neteisybės jausmas, kova prieš neteisybę, melą ir t.t. Beje, jei žmogus vysta nuo politikavimo, praranda gyvenimo skonį tai linijinio proto politikavimu jam nepadėsi, priešingai patologija tik gylės. Linijinio, dualia, juoda – balta politika galima sulyginti su GMO maisto produktais. Netgi žodis politika iš senovės graikų kalbos verčiant yra susijęs su poliu. Polis. Juodas – baltas polis stokoja tos įvairovės, kuri vyrauja gamtoje. Todėl linijinio proto politika ir politikavimas veda tik į mechaniškumą. Žmogus darosi vis labiau mechaniniu. Mechaniškumas ištraukia iš žmogaus gyvybingumo sultys. Atkreipkite į daugelio politikų išvarvėjusius veidus, įkritę, pajuodę paakiai ir t.t. Visa tai linijinio proto veiklos pasekmė. Tokia veikla peržengus ribą ir išsunkia iš žmogaus gyvybingumo, įvairiaspalvių emocijų sultys ir telieka tik juoda – balta – mechaninis žmogus…

    Atsakyti
    1. Dainius RadzevičiusDainius Radzevičius Įrašo autorius(-ė)

      Mariau, krūmų karpyme yra daugiau kūrybiškumo 🙂 ne tik mechanika 🙂 Kita vertus, Lietuvos politikų rinkimai gali atrodyti irgi įdomūs, jei kalbėsime apie tai, kad esame Lietuvoje labai labai įvairūs. Kiti galėtų pasakyti, kad labai susiskaldę savo pažiūromis. Bet gal tai ir gerai? EP rinkimų rezulttaai parodė, kiek visokie esame – truputį socialistai, ir konservatoriai, dar labiau liberalūs (kai kada ir demokratai), širdyje kampelis liko valstiečiams, lenkams ir darbštuokiams. Tok, sakyčiau, miksiukas 🙂

      Atsakyti

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *