Šią vasarą ypatingai džiaugiuosi Lietuvos radijo stotimis. Kiekvieną darbo dieną nuo maždaug 7.30 val. iki pat vakaro klausausi mažiausiai trijų radijo stočių, kurios reguliariai rengia ir diskusijų laidas, o muzika nėra esminis ir vienintelis jų turinys. Dauguma mano mėgstamų pokalbių laidų transliuojamos Lietuvos radijuje, Žinių radijuje ir Laisvojoje bangoje. Su malonumu pasiklausau ir kitų, tačiau ten žinių ir rimtų diskusijų žymiai mažiau.
Tačiau šis komentaras ne apie konkrečias radijo stotis ar net laidas. Nuoširdžiai džiaugiuosi ir didžiuojuosi ta žurnalistika, kurią randų lietuviškose radijo stotyse. Aktualios žinios, komentarai, tradicinės spaudos ir interneto portalų apžvalgos bei diskusijų laidos iš tiesų padeda gauti labai gerą medžiagą pamąstymui. Štai pirmadienį mane pasiekia tik vienas laikraštis – „Lietuvos žinios”. O radijo stočių įvairovė yra tokia, jog kartais net tenka rinktis ir maigyti skirtingų stočių mygtukus. gerai, kad daugelis radijo stočių žurnalistų jau dabar yra ir aktyvūs socialinių tinklų, ypač Facebook dalyvių. Laidų anonsai, prašymai užduoti klausimus ar pasidalinti savo įžvalgomis iki laidos ar net po jos, padeda sukurti tikrai išsamų multimedijinį turinį. Štai kolegas Aurimas Perednis (Žinių radijas) man jau yra tapęs vienu universaliausių profesionalų, kurio veikla radijuje, socialiniuose tinkluose ir „gyvuose” susitikimuose tampa universalaus žurnalisto sinonimu.
Todėl nuolat girdėdamas kritines pastabas didžiajai ir populiariajai žiniasklaidai dėl jos veiklos kokybės galiu su džiugesiu pasakyti, kad tai, ką daro radijas yra maloni išimtis. O gal kaip tik taisyklė? Dienos aktualijų aptarimas, klausytojų įtraukimas ir aktualių diskusijų tęstinumas padeda jausti viešo gyvenimo pulsą. Iš esmės ne mažesnį darbą atlieka ir interneto portalai, tačiau juose sekdamas naujienas privalai aukoti darbą. Ir jei kas manęs klaustų, kokia medija yra pati kokybiškiausia žinių teikėja „fone”, neabejodamas sakau, kad tai yra radijas.