Seimas tyliai nusprendė įvesti naujas bausmes už rimtų problemų viešinimą

pagal | 2016/04/15

Vakar Seimas pasigyrė, kad įtvirtino atsakomybę už neleistiną teismo bylos medžiagos atskleidimą. Tačiau Seimo pranešime spaudai nutylima apie tikrąsias tokios „atsakomybės“ pasekmes – siekiama „prevenciškai“ gąsdinti bausmėmis viešai skaudžias problemas viešinančius žurnalistus ir jų informacijos šaltinius.

Jau dabar aišku, kad tos pataisos tyliai negalės būti įgyvendinamos. Galima tik retoriškai klausti, kodėl apie pensijų didinimą politikai šaukia garsiai, o apie naujų kriminalinių bausmių įvedimą  jokio skambaus pasigyrimo? Štai kaip kukliai ir formaliai skambėjo Seimo pranešimas:

„Seimas priėmė Baudžiamojo kodekso papildymo 247(1) straipsniu įstatymą (projektas Nr. XIIP-309(3). Šiuo teisės aktu kodeksas papildytas nuostata, reglamentuojančia atsakomybę už teismo bylos medžiagos ar jos dalies atskleidimą, ar viešą paskelbimą.

Kodekse įtvirtinta, kad tas, kas atskleidė arba viešai paskelbė neviešame (uždarame) teismo posėdyje nagrinėjamos ar išnagrinėtos bylos medžiagą ar jos dalį arba viešame teismo posėdyje išnagrinėtos bylos medžiagą ar jos dalį, kurią teismas nustatė, kad yra nevieša, padarė baudžiamąjį nusižengimą ir yra baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu.

Už šiame straipsnyje numatytas veikas atsakys ir juridinis asmuo. Pataisos priimtos už balsavus 79, prieš – vienam, susilaikius 11 Seimo nariams.“

Ir tiek? Jokio rimto naujos bausmės pagrindimo, jokios analizės. Kodėl? Jei jau taip, tai priminsiu, ką man su kolege Gražina Petrošiene teko apie tas seniai registruotas pataisas jau prieš trejus metus viešai paskelbti. Tada šias kriminalines bausmes įvesti mintis kilo Seimo narėms Irenai Šiaulienei ir Rimantei Šalaševičiūtei.

Su kolege aiškiai sakėme, kad naujos kriminalinės bausmės yra didelis smūgis tiriamajai žurnalistikai. Nauju projektu buvo siūloma įtvirtinti, jog už nurodytą nusikalstamą veiką galėtų būti taikomos ypatingai griežtos bausmės žurnalistams ir redakcijoms: teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimas, viešieji darbai, bauda, laisvės apribojimas arba areštas.

Tokios naujos kriminalinės bausmės, akivaizdu, nukreiptos į teismų ir teisėsaugos institucijų veikla besidominčius žurnalistus. Nors Europos Saugumo ir Bendradarbiavimo Organizacija (ESBO) Lietuvą jau ne kartą ragino dekriminalizuoti bausmes žodžio laisvės srityje, šis įstatymo projektas yra aiškus noras eiti ne demokratiniu dekriminalizavimo keliu, o naudoti diktatūroms būdingas priemones – persekioti ir bausti žurnalistus naujomis sankcijomis.

Žurnalistų bendruomenei nuo pat pataisų registravimo momento kilo klausimų, kodėl kriminaline bausme gali būti baudžiamos redakcijos ar žurnalistai, o kai kuriais atvejais net ir atimama teisė dirbti žurnalistinį darbą ar leisti laikraštį, jei viešumoje pasirodytų informacija, kad koks nors asmuo padarė, pvz., kelių eismo taisyklių pažeidimą? Minėtu Baudžiamojo kodekso projektu siūloma numatyti dar griežtesnę baudžiamąją atsakomybę, jeigu buvo atskleisti arba paskelbti duomenys, susiję su nepilnamečio veikla. Tai reiškia, kad jei dėl viešo intereso visuomenei būtų pranešta apie kokį nors nepilnamečio daromą nusižengimą ir to asmens duomenys, redakcija galėtų būti uždaryta, o jos žurnalistams atimta teisė dirbti savo darbą.

Siūlymas kriminalizuoti Visuomenės informavimo etikos kodekse įtvirtintą žurnalisto pareigą skelbti ikiteisminio tyrimo surinktą informaciją, jei ji turi visuomenės (viešą) interesą, yra nutolimas nuo demokratijos. Galiausiai tokio projekto priėmimas taptų paskutiniu smūgiu ir taip Lietuvoje vos egzistuojančiai tiriamajai žurnalistikai.

Nors įstatymo projekto rengėjai tvirtino, kad „priėmus įstatymo projektą bus sudarytos sąlygos stipresnei bei veiksmingesnei žmogaus (ypač vaiko) teisių apsaugai“, tačiau tikruosius tikslus atskleidžia pačių autorių aiškinamajame rašte nurodytas siekis: „Įstatymo projektas turės prevencinį poveikį ir stabdys asmenis, potencialiai linkusius nusikalsti, nuo nusikalstamų veikų, susijusių su neviešos bylų medžiagos (jos dalies) atskleidimu“. Šis paaiškinimas rodo, kad bandoma iš esmės „prevencine priemone“ pavadinti ir įteisinti Lietuvoje (savi)cenzūrą.

Lietuvos žurnalistų sąjunga visais atvejais smerkia bet kokius bandymus riboti žurnalistų teisę rinkti informaciją ar diskriminuojant juos atsisakyti teikti akreditacijas. Ypač smerkiamas neteisėtas persekiojimas už kritiką. LŽS taip pat atkreipia dėmesį,  kad jau dabar yra įvairių kriminalinių bausmių žurnalistams ir redakcijoms (pvz., už šmeižtą ir t.t.), o kiti teisės aktai numato ir daugiau atsakomybės formų už privatumo pažeidimą, nepilnamečių teisių pažeidimą. Todėl bet kokių naujų normų įvedimas būtų akivaizdus noras tik papildomai gąsdinti žurnalistus ar redakcijas bei bausti juos už jų profesinę pareigą viešai kalbėti apie viešą interesą turinčius reiškinius ir įvykius.

Apie naujas bausmes už viešumą teks informuoti ESBO atstovę žodžio laisvei Dunją Mijatovič ir jos vadovaujamą ESBO padalinį. Žurnalistų bendruomenė tikisi, kad Seime padaryta klaida neįsigalios, o Prezidentės veto ir sveikas protas bus svarbesni. Norisi tikėti, kad ateityje panašios naujos kriminalinių bausmių inciatyvos bus iš anksto aptariamos ir įvertinamos su žmogaus teisių gynėjais teisės bei žiniasklaidos ekspertais, o ne tyliai priimamos.

4 komentarai

  1. tikras lietuvis

    Paslaptis yra paslaptis.
    O kadangi purvasklaida jau ir taip yra daug nuveikusi Lietuvos griovimo nusikaltime, tai papildomas apynasris jai – reikalingas daiktas.
    Kas su tuo nesutinka, tuos dera pridaryti. 🙂

    Atsakyti
      1. tikras lietuvis

        Dabar kalbam apie purvasklaidą.
        O kitus irgi, žinoma.

        Atsakyti

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *