Seimo nariai vertins LRT veiklą. Politinis vertinimas? Panašu, kad taip

pagal | 2018/01/09

Sausio 8 dieną lrs.lt paskelbtas pranešimas, kad Seime registruotas projektas sudaryti laikinąją tyrimo komisiją dėl LRT skiriamų valstybės biudžeto lėšų naudojimo ir atskaitomybės. Atidžiau perskaičius nutarimą ir pranešimą kilo ir man keletas klausimų.

Pagal projektą komisija būtų įpareigojama ištirti 12 klausimų dėl racionalaus valstybės biudžeto lėšų naudojimo, palyginimo su nacionaliniams transliuotojams taikoma europine praktika, LRT veiklos atskaitingumo, viešumo garantijos, Vyriausybės 2003 m. nutarimo Nr. 1264 atitikties pasikeitusiam Viešųjų pirkimų įstatymui ir atitinkamiems ES teisės aktams, 2013–2017 metais Viešųjų pirkimų tarnybos teiktos pastabos dėl vykdytų viešųjų pirkimų, LRT valdomo turto nuomos ar kitokio naudojimo atitikties rinkos sąlygoms ir kt.

Apie LRT finansus ir veiklą nerašysiu. Neturiu visų duomenų, todėl sunku viską pakomentuoti. Norisi pakomentuoti tik patį politikų parengto nutarimo projektą ir politikų intencijas.

Visų pirmą, pagal įstatymą LRT aukščiausias valdymo organas, kuris teikia ataskaitas ir apie finansų panaudojimą, yra LRT Taryba. Jie formuoja ir programų strategiją, ir tvirtina finansų panaudojimą. Nors šioje Taryboje darbuojasi du trečdaliai paties Seimo ir Prezidentūros deleguotų atstovų, bet pats tyrimas kelia esminį klausimą – pasitikėjimo LRT Taryba. Tiksliau sakant, laikinosios tyrimo komisijos sudarymas jau aiškiai reiškia, kad kai kurie Seimo politikai aiškiai nepasitiki LRT Taryba. Aiškiai ir garsiai to nesakoma, bet tai yra faktas. Todėl balsavimas dėl laikinosios komisijos sudarymo parodytų tikrąją Seimo poziciją dėl (ne)pasitikėjimo LRT Taryba.

12 Seimo narių turėtų tirti 12 klausimų, kurių tinkamai neatsakė 12 LRT Tarybos narių. Magiškas skaičius 12, bet gal tai tik sutapimas. Ypač įdomi man pasirodė parlamentarų intencija ištirti „racionalaus valstybės biudžeto lėšų naudojimo, palyginimo su nacionaliniams transliuotojams taikoma europine praktika“. Visų pirma, kodėl tiriamas ne efektyvumas, o racionalumas? Juk efektyvumas yra sistemos atitikimo jos paskirčiai laipsnis, o racionalus – tai protu paremtas, protingas, tikslingas, tinkamas. Bet juk šioje srityje dirba Valstybės kontrolė, kuri skirta prižiūrėti, ar teisėtai ir efektyviai valdomi ir naudojami valstybės finansai ir kitas turtas bei kaip vykdomas valstybės biudžetas. Tai ar politikai nepasitiki ir Valstybės kontrole? Juolab, kad valstybės kontrolė iki sausio vidurio yra pažadėjusi apsispręsti, ar atliks LRT auditą, kurio paprašė LRT Taryba.

O kurią „nacionaliniams transliuotojams taikomą europinę praktiką“ galvoje turėjo politikai? Švedijos ar Vokietijos, Bulgarijos ar Britanijos, Vengrijos ar Lenkijos? O gal lygins LRT su Latvijos ir Graikijos visuomeniniais transliuotojais? O gal net su Italija ir Austrija? Bus įdomu. O kurie Seimo nariai yra šios srities ekspertai? O gal geriau tokius dalykus lygintų tarptautiniai ekspertai? Ir gal net paskaitytų UNESCO išleistus visuomeniniam transliuotojui reikalingus indikatorius? O gal reikėtų tarptautinio audito?

Todėl apibendrindamas galiu tik sau ir kitiems užduoti paprastą klausimą – kodėl LRT veiklos efektyvumą tirs politikai, o ne nepriklausomi ekspertai? Atsakymus galime numanyti.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *