Be visų mandagių frazių ir gražių žodžių, man labai įstrigo Prezidento pateiktas Lietuvos apibūdinimas. Gal jis ir gražus, bet man kelia labai rimtų abejonių, ar tikrai Prezidentas žino, kokia dabar yra Lietuva ir kaip mes gyvename?
šalies vadovas labai drąsiai kontstatuoja, kad „mūsų kraštas visada buvo daugiatautis ir polikultūrinis, jame skirtingų požiūrių, tikėjimų ir įsitikinimų žmonės visada rasdavo bendrą kalbą visais klausimais – taip pat ir vertindami istoriją.” Ar tikrai taip yra? Tikrai randame kalbą su rusais, lenkais, žydais? Tikrai susikalba skirtingų kultūrų ir pažiūrų žmonės? Pavyzdžiui, skirtingų poliitnių pažiūrų?
Matamt tai, kas vyksta viešoje ardvėje, kartais imi galvoti, kad būtų labai gerai, jei šie Prezidento V.Adamkaus žodžiai būtų realybė, o ne siekiamybė.
O gal aš klystu? Gal iš tiesų gyvename tokioje santarvėje?
Papildymas.
Jau parašęs šį komentarą pamačiau naujienų portalo www.atn.lt pranešimą, kad „Lenkų politikai nepatenkinti lietuvių požiūriu į lenkų mažumą„.
Portale rašoma, kad „visų politinių pakraipų lenkų politikai nepatenkinti lietuvių požiūriu į Lietuvos lenkus, rašo lenkų dienraštis. Plataus atgarsio lenkų spaudoje susilaukė šeštadienį Vilniuje įvykęs Lietuvos ir Lenkijos parlamentų asamblėjos posėdis, kuriame pirmą kartą per pastaruosius 15 metų nebuvo pasirašyta bendra deklaracija, nes neprieita prie vieningos nuomonės dėl Lietuvos lenkų situacijos”. Beje, apie tai informuoja dauguma Lenkijos centrinių dienraščių.
„
palyginus su tuo, kas vyksta pasaulyje (net ir pas artimiausius kaimynus), pritarčiau, jog gyvename tiesiog tikrai puikiame ramiame užutekyje
galima būtų galvoti, kad lyg ir taip. bet juk pažiūrėkime kaip su lenkais, kaip su rusasi? o dar pažiūrėkime i Tomkaus temas su žydais. O dar politikų susikalbėjimas sunkmečio metu? Vistiek ne taip gražu, kaip piešia Adamkus.
Beje, Liutaurai, ar matei Lenkijos spaudą apie pavardes ir lenkų politikų požiūrį?