Žurnalisto laimė – būti Prezidento atstovu spaudai

pagal | 2009/06/03

Štai ėmė ir pribloškė mane kolegė Jurgita Vanagė iš laikraščio „Vakarinė Palanga“, kurios nuomone vienas didžiausių žurnalisto profesinių pasiekimų – tapti atstovu spaudai. Ir ne bet kieno, o šalies vadovo. Kitaip tariant, būti beveik antru asmeniu šalyje.

Seniai taip niekas nebuvo iš kolegų nustebinęs. Štai ėmė Jurgita ir nutarė paimti interviu iš kito savo kolegos, žurnalisto Lino Balsio. Tiesa, šiuo metu Linas talkina kaip atstovas spaudai būsimai Prezidentei Daliai Grybauskaitei, todėl žurnalistinę veiklą yra sustabdęs.

Visgi labiausiai pribloške žurnalistės Jurgitos supratimas apie žurnalisto profesionalumą, vertybes, svajones, profesinius pasiekimus ir pan. Štai interviu su Linu pirmoji dalis pavadinta „Didžiulis įvertinimas“. Iš karto kilo klausimas, kas, ką ir už ką įvertino. Ogi jau pirmajame klausime pati kolegė ir atsako, kad

– Tapti šalies Prezidento atstovu spaudai – turbūt didžiausias žurnalisto profesinis pasiekimas. Kaip jautėtės sulaukęs tokio pasiūlymo? Ar ilgai svarstėte prieš priimdamas jį?

Gerai, kad dar L. Balsys savo atsakymu kukliai priminė kolegei, kad atstovo spaudai pareigos – tai ne visai žurnalistika ir todėl tokių pareigų gavimas niekaip nesusijęs su profesine žurnalisto sėkme.

Atstovo spaudai darbo nelaikyčiau grynai žurnalistine veikla, todėl negalėčiau jo įvardyti žurnalisto aukščiausiu profesiniu pasiekimu. Tai greičiau profesinės veiklos pakeitimas giminingoje srityje.

Dar gerai, kad kitame atsakyme į kolegės Jurgitos klausimą L. Balsys pasako, kas jam, kaip žurnalistui yra malonu.

Man asmeniškai buvo malonu, kad gyventojai pažindavo ir mane, dėkojo už reportažus iš Briuselio. Niekam nesigyriau, bet tyliai galvojau, kad tai yra geriausias atsakymas tiems, kurie bambėjo, jog L.Balsys Briuselyje atitrūko nuo Lietuvos ir nesupranta, kas čia vyksta.

Todėl labai nudžiugau, kad labai jau keistą interviu pats Linas gerokai pataisė, nuoširdžiai pasakydamas, kad jo darbo Briuselyje didžiausias pliusas – pagaliau suprato, kas yra ta ES.

Klausimas: Ką Jums davė metai, praleisti Briuselyje?
Atsakymas: Kaip žmogui – išplėtė akiratį ir kultūrinį horizontą, kaip žurnalistui – galų gale pradėjau suprasti, kas yra Europos Sąjunga ir kaip ji iš tikrųjų veikia…

Bet taip norisi Lino, ne kaip žmogaus, o kaip žurnalisto paklausti. Negi tik baigęs savo karjerą Briuselyje iš tiesų pradėjo suprasti, kas yra ES? O tai kaip tada vertinti jo reportažus ir jų kokybę? Gaila būtų, jei tas pats nutiktų ir su jo kaip atstovo spaudai veikla. Linkėčiau didesnės sėkmės 🙂

O pabaigoje, visgi noriu iškelti klausimą diskusijai. Ar tikrai daugeliui žurnalistų atstovo spaudai pareigos – didžiulis įvertinimas? Mano atsakymas paprastas – man nebuvo. Kad ir koks įdomus ir tikrai pilnas iššūkių yra atstovo spaudai darbas, visgi žurnalistui didžiausias profesinis įvertinimas – tai kolegų ir auditorijos pagarba.

17 komentarų

  1. D.RadzevičiusD.Radzevičius Įrašo autorius(-ė)

    Beje, man teko ne vienerius metus dirbti teisingumo ministerijoje, kur buvau atsakingas už viešuosius ryšius. paraleliai bandžiau laisvalaikiu ir kurti televizijso laidas, parašyti vieną kitą straipsnį. jaučiau, kad galiu tą daryti laisviau nei redakcijų darbuotojai. Kita vertus, tokia dviprasmė situacija tik įrodė, kad lietuvoje viskas įmanoma.

    Atsakyti
  2. AvatarRegis

    Įdomu kas galėjo (kam prireikė) užsakyti šį interviu „Vakarinėje Palangoje“..

    Atsakyti
  3. AvatarEi džei bee

    Nėra nieko blogiau viešiukas žurnalistas. Pažiūrėkit į šiandieninį socmino „piar’ą“.

    O ar įsivaizduojate Prancūzijos Kontitucinio Teismo atstovą spaudai kartu ir kaip žurnalistą, rašantį redakcinės nuomonės skiltį savatiniame žurnale?

    Ir jei prezidentūroje ar kitoje valstybinėje institucijoje viešiukas nori būti antras žmogus (prašokti pavaduotojus ir patarėjus) – su VU žurnalistiniu išsilavinimu tai ir liks svajonė, geriasiu atveju de jure. De facto reiktų ir strateginio analitinio mąstymo, ir specialiosios tos srities žinių, ir vadybos bei teisės pagrindų, ir… tikrai ne žurnalistinio sopračio apie valstybės sąrangą ir reikalus

    Atsakyti
  4. Avatarparodija

    Raimonda :Matyt, kolegei Jurgitai toks darbas yra viso gyvenimo svajonė. Tai ir klausia, žmogus, žiūrėdamas iš savo varpinės. Nesutinku su kolega, sakančiu, kad žurnalisto ėjimas į PR yra žingsnis atgal. Tai iš tiesų gera patirtis. Protingas žurnalistas dirbdamas bet kurioje “barikadų pusėje” bus objektyvus ir laikysis profesinės etikos principų.

    O man kilo ispudis, kad sis interviu – uzsakytas.

    Del zurnalisto ir atstovo spaudai. Jokio zingsnio atgal cia nera. Bet kuriose pareigose gali tobuleti, jei turi talento ir noro. Tikru zurnalistu dabar praktiskai nera. Yra megejai-grafomanai-studentai ir purvasklaidininkai-redaktoriu uzgaidu vykdytojai. Tokiu „zurnalistu“ neduokdie buti. O prezidento atstovo spaudai darbas vargu kam nors gali buti svajone… Brrrrr…..

    Atsakyti
    1. D.RadzevičiusD.Radzevičius Įrašo autorius(-ė)

      Miela, Parodija. jei tai užsakytas staripsnis – tai gėda Grybauskaitei. ji visiems viešai sakė, kad neprko ir npirks tokių. Tai galioja, žinoma, ir jos komandai.

      Atsakyti
  5. D.RadzevičiusD.Radzevičius Įrašo autorius(-ė)

    Dėl Lino buvimo LRT korespondentu Briuselyje gali kilti ir daugiau klausimų. Pvz., ar tikrai ne tik jis pats tinkamai nušviesdavo EP ir ES įvykius, bet ar redaktoriai iš Vilniaus tinkamai formulavo užduotis. O dabar jie turėtų rimčiau pasižiūrėti bent jau į vieną dalyką – ar pakankamai kritiškas buvo D.G. atžvilgiu. Beje, ar pastebėjote, kad LRT kol kas nėra paskyrusi jokio korepsondeo Briuselyje? Čia toks naujas požiūris>

    Atsakyti
  6. AvatarRaimonda

    Regi, visiškai sutinku dėl L.Balsio „susigyvenimo“ su išrinktąja Prezidente. Šiaip įdomu bus pažiūrėti, kur L.Balsys pasuks pasibaigus D.Grybauskaitės kadensijai. Nenustebčiau, jei sėkmingai grįžtų į LRT… Va, tada turėtų užvirti diskusijos.

    Atsakyti
  7. AvatarRegis

    Beje gerb. Dainiau, o kaip šiuo atveju su žurnalistine etika? Oficialia ir neoficialia?

    Atsakyti
  8. AvatarRegis

    Apskritai keista kaip šis L. Balsio perbėgimas į D. Grybauskaitės stovyklą nesukėlė didesnių diskusijų.. Pirmiausiai norisi paklaust LRT, LT, LRT tarybos atsakingų asmenų ką jie apie tai galvoja? Toliau įdomu ką Lino kolegos žurnalistai apie tai galvoja? Suprantu, kad savam kieme geriau nešiukšlint ir viešai apie kolegas tik gerai arba nieko.. Tačiau. Kaip vertintinas pats faktas, kad žurnalistas dirbantis konkrečioje srityje taip tyliai ramiai „susigyvena“ ir vėliau pereina dirbt į tos srities vienokias ar kitokias struktūras?

    Atsakyti
  9. D.RadzevičiusD.Radzevičius Įrašo autorius(-ė)

    Regis iš tiesų palietė vieną labai opų klausimą – LRT tampa kadrų kalve. Taip buvo visada. Bet… Jei pabėgo Linas pas D.G., tai man jau dabar labai rimta kilo klausimas apie jo buvusį objektyvumą jos atžvilgiu iki tol. Bent jau dėl jo kritiškumo D.G. atžvilgiu man atrodo, kad niekada tikros kritikos ir nebuvo. Dabar bent jau aiškėja kodėl.

    O dėl iškeliavimo į PR, tai galiu tik pasakyti, kad ir aš buvau PR darbe nemažai metų. Pažinau teisinę sistemą iš vidaus. Patirtis labai vertinga man asmeniškai ir, tikiuosi, mano vadovaujamai organizacijai. Tačiau sutinku, kad žurnalistai ir kiti turi atsargiai žiūrėti į kolegas, grįžusius iš anapus. Maža kas…

    Atsakyti
  10. AvatarRegis

    Raimonda :
    Regi, tai tu sakai, kad pasiryžęs dirbti LRT turi ten arti tol, kol atpirksi į save investuotus pinigus???

    ne visai.. Bet iš esmės tikrai taip. Nepatinka neik ten dirbt. LRT yra visuomeninis transliuotojas išlaikomas iš mūsų visų mokesčių mokėtojų pinigų. Todėl mes piliečiai turim teisę kelti labai aukštus reikalavimus žurnalistikos kokybei. Atitinkamai iš to išplaukia garantijos (įsipareigojimai) tiek žurnalistui, tiek IŠ žurnalisto. Aš taip manau. Nenormalu, kada LRT pagrindinis žurnalistas ir apžvalgininkas Briuselyje, pagrindinai apžvelgiantis ES klausimus ir mūsų deleguoto komisaro veiklą, per tą laiką „susigyvena“ su tuo pačiu komisaru ir pereina dirbt pas jį atstovu spaudai. Ar tai normalu? Ne vien investicijų į Liną Balsį atžvilgiu..

    Atsakyti
  11. AvatarRaimonda

    Regi, tai tu sakai, kad pasiryžęs dirbti LRT turi ten arti tol, kol atpirksi į save investuotus pinigus???

    Atsakyti
  12. AvatarRegis

    Nemanau, kad reikėtų rimčiau kabintis prie Jurgitos Vanagės žodžių. Spėju, kad ji pati taip negalvoja, o tai daugiau provokacinis klausimas ant kurio L. Balsys akivaizdžiai „neužkibo“.

    Kas be ko atstovo spaudai pareigos rimtam žurnalistui tai didelis žingsnis į šoną (neteigiu pirmyn atgal). L. Balsio atveju (arba LR prezidento atstovo spaudai atveju) manau tai žingsnis gal ne visai į priekį, bet į sritį kurioje gautos žinios, ryšiai ateityje tikrai pravers. Maža to, kad pravers bet jam kaip žurnalistui vėliau padės žengt stiprų (kokybišką) žingsnį į priekį. Jeigu jis to norės, kas be ko. O ne taps asmeniniu D. Grybauskaitės metraštininku.

    p.s. man asmeniškai nepatiko kitas dalykas. LRT kaip visuomeninis transliuotojas išlaikomas iš mokesčių mokėtojų pinigų tikrai nemažai investavo į Liną Balsį. Ir toks lengvas paprastas išėjimas iš LRT man asmeniškai nepatinka. Tai jau ne pirmas atvejis kai iš LRT žmonės pabėga surasdami geresnes sąlygas. Tiek to jau su tais vedančiaisiais, bet su žurnalistais to manau neturėtų būti. Jeigu jau dirbi LRT manau turėtų būti kažkokia ilgalaikė sutartis ar kažkas panašaus.. Lino Balsio atveju aš bijau, kad turėdamas tokias stiprias simpatijas D. Grybauskaitei manau dar ir galėjo tendencingai (su tam tikrais interesų konfliktais) atlikinėt savo tiesioginį darbą. Darbą ne šiaip kur nors, o LRT.

    Atsakyti
  13. Avatarkolega

    turejau omenyje, zurnalisto reputacijos prasme tai zingsnis atgal. Patirties – ne.

    Atsakyti
  14. AvatarRaimonda

    Matyt, kolegei Jurgitai toks darbas yra viso gyvenimo svajonė. Tai ir klausia, žmogus, žiūrėdamas iš savo varpinės. Nesutinku su kolega, sakančiu, kad žurnalisto ėjimas į PR yra žingsnis atgal. Tai iš tiesų gera patirtis. Protingas žurnalistas dirbdamas bet kurioje „barikadų pusėje“ bus objektyvus ir laikysis profesinės etikos principų.

    Atsakyti
  15. Avatarkolega

    tapimas atstovu spaudai, mano galva, zurnalistui yra zingsnis atgal. Stampas. Kuris visada liks. Ok, patirtis, pazintys, nauji rysiai – tai gal i bagaza susideda. Taciau as asmeniskai, skaitydamas Katkeviciaus ir kitu kolegu, grizusiu is PR i zurnalistika, tekstus skaitau su tam tikru ribotuvu. Ir niekada nepamirstu, kad jis ar ar jie buvo PR, t.y. anoje apkasu puseje 🙂

    Atsakyti
  16. AvatarLiutauras

    jo, tas klausimas apie „didžiausią pasiekimą“ ir man krito į akį bei šypseną sukėlė 🙂

    Atsakyti

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *