Žaidžiame demokratiją rajonuose? Švenčionių rajonas

Štai tokia kukli informacija pateikiama apie Švenčionių rajoną savivaldybės tinklapyje internete.

Švenčionys - mero pavaldinė redaguoja ir laikraštį

Švenčionių rajono teritorija driekiasi šiaurės rytų Lietuvos pasieniu su Baltarusija. Administracinis centras – Švenčionys, nutolęs nuo Vilniaus apie 86 km. Remiantis 2001 m. gyventojų surašymo duomenimis, rajone gyveno 32992 gyventojai, iš jų: 47,4 % lietuvių, 28,8 % lenkų, 16,2 % rusų, 5,5 % baltarusių ir 2,1 % kitų tautybių gyventojų. Dauguma rajono gyventojų verčiasi žemdirbyste, gyvulininkyste ir smulkia prekyba.

Keista, nei jokios savigyros, nei jokių problemų neminima… Kodėl? Kodėl tik pats meras rajoną mato beveik kaip rojų žemėje.

Švenčionių meras V. Vigelis

Pažiūrėkite, kaip Švenčionių meras gražiai pristato savo rajoną.

Rajonas gali pasigirti ne tik unikalia gamta, bet ir turtingos dvasios žmonėmis. Įvairių tautybių ir tikėjimų žmonės gyvena santarvėje, sutelkę pastangas ieško būdų gyvenimui pagerinti, laisvalaikiui paįvairinti,gamybos nuosmukiams įveikti.

Bandome aiškintis ar iš tiesų visi gyvena santarvėje. Gal vietinė žiniasklaida daugiau informacijos suteiks? Juolab, kad jau kurį laiką sklinda gandai, kad vienas laikraštis kaip niekas kitas yra lojalus merui, o kitas – vietinės valdžios nuolat bandomas išguiti net iš nuomojamų patalpų, išjungiama elektra ir panašiai.

Taigi randame du laikraščius – „Žeimenos krantai” ir „Švenčionių kraštas”. Apie pirmąjį daug kalbėti būtų galima tik vienu atveju – jei bandytume analizuoti, ar jis tikrai objektyvus rajono valdžios atžvilgiu. Kritinių publikacijų daug ir nuolat. Vietinės valdžios žmonės galėtų dėl daugelio publikacijų net patys turėti pretenzijų – žurnalistų ir leidėjų etikos, garbės ir orumo įžeidimo požymių nemažai. Bet vieši asmenys paprastai tokius dalykus iškenčia. Nuo jų nemirštama. Todėl bandau pasižiūrėti, kaip elgiasi „Švenčionių kraštas”. Ir kam jis priklauso?

Deja, Kultūros ministerijos duomenų bazėje apie laikraščio savininkus nerandu jokios informacijos. Matyt pražiūrėjau. Nes tik vienas komentatorius atsiuntė iš karto vos pasirodžius šiai publikacijai internete komentarą, kad „Švenčionių krašto” savininkas yra Ona Raguckienė (valdo 100% akcijų), kuri yra ir bendrovės direktorė. Tačiau kodėl duomenys nenurodyti laikraščio interneto svetainėje? Vistiek kyla įtarimas. Bet net nedidelis tyrimas dėl „Švenčionių krašto” sukelia lengvą šoką…

Taigi, formaliai man pradžioje nežinomo savininko laikraštis mus pasitinka jau Švenčionių rajono savivaldybės interneto svetainėje, kur įdėta nuoroda į šio laikraščio svetainę internete. Valdžią kritikuojantis leidinys „Žeimenos krantai” savivaldos svetainėje neminimas. Keista. Tačiau toje pačioje svetainėje puokuojasi ir tik dviejų partijų „baneriai” – Naujosios sąjungos ir TS-LKD. Kodėl?

Atsakymų ilgai ieškoti nereikia. Savivaldybės meras Vytautas Vigelis – Naujosios sąjungos (socialliberalų) partijos narys.

Bandau aiškintis mero ir savivaldybės „meilę” veinam leidiniui – „Švenčionių kraštui”. Ir nutik tu man taip, kad viena mero pavaldinė –Strateginio planavimo ir investicijų skyriaus vyriausioji specialistė Irena Pauliukevičienė ne šiaip sau pavaldinė. Ji yra ir laikraščio „Švenčionių kraštas” redaktorė.

Galime ir dar šiek tiek laikraščio „Švenčionių kraštas sąsajų su rajono valdžia rasti. Štai ta pati laikraščio savininkė Ona Raguckienė yra ir Švenčionių rajono Berniūnų kaimo bendruomenės „Mojus“ vadovė.

Žinoma, kilo klausimas, kada redaktorė spėja suredaguoti laikraštį? Juk darbo ir „strateguojant” savivaldybės ateitį pakankamai turėtų būti. Bet pavarčius patį laikraštį viskas tampa aišku. Tai kad nėra ką ten daug ir redaguoti! Vos du kartus per savaitę pasirodo tas laikraštis.

Štai birželio 6 dienos numeryje ar bet kuriame kitame gausu ne žurnalistų publikacijų, o ministerijų pranešimų spaudai. Gal ministerijos už tai dar ir sumoka? Net nesvarbu. Man žymiai svarbiau surasti nors vieną kritinę publikaciją, kurioje būtų kritiškai pasižiūrėta į vietinės valdžios darbą ir kur redaktorė kritikuotų rajono merą, t.y. savo bosą. Ir neradau. Bet radau ne vieną odę merui ir jo darbams. Net jo auksiniams žodžiams.

Vien ko verti šVENČIONIŲ mero V. Vigelio gegužės 2 dieną su meile cituojami žodžiai:

Švenčionių r. meras Vytautas Vigelis, su gražia švente pasveikinęs gimnazijos bendruomenę, įteikė dovanų knygas ir šakotį. Tą dieną buvo išsakyta daug gražių palinkėjimų Pabradės „Žeimenos“ gimnazijos bendruomenei, o aš šį savo reportažą norėčiau užbaigti mero Vytauto Vigelio pasakytais žodžiais: „Kiekvieną dieną skirdami žmogui, jūs sukuriate mažą stebuklą“, nes iš tiesų kiekvieno žmogaus, baigusio mokyklą, įgytos žinios – tai stebuklas, kelrodė žvaigždė, nušviečianti žmogaus gyvenimo kelią.

O jei Jums dar mažai įrodymų, kad laikraštis „Švenčionių kraštas” yra ne sarginis šuo, kuris kritiškai vertina valdžią, o švelnus pudelis, kuris meilinasi savo šeimininkui, siūlau paskaityti ir šio laikraščio redaktorės-savivaldybės tarnautojos „straipsnį”, ginantį politikus ir valdžios žmones nuo kritiškos žiniasklaidos ir žurnalistų. Štai tik ištrauka.

Prasidėjus tilto Geliadnės kaime rekonstrukcijai, žiniasklaida paskleidė „žinią“ – stato tiltą asmeniškai Seimo nariui Konstantui Rameliui ir dar keliems garsiems teisininkams. Įdomiausia, kad ten pat tiltas vadinamas „į niekur“, nors visiškai aišku, kad bent jau tos kelios šeimos juo naudojasi. Ar tikrai čia kažkas nori įsiteikti Seimo nariui ar dar keliems garsiems teisininkams? Į šį klausimą rajono savivaldybės Vietinio ūkio skyriaus vedėjas Juozas Urbanavičius atsakė trumpai: „Šį tiltą prižiūri, taigi ir rekonstruoja, Kelių direkcija, jų ir reikėtų klausti. Savivaldybė su tuo nieko bendro neturi – mes nei užsakome, nei finansuojame.“

Ar dar kam nors neaišku? Anot redakorės, savivaldybė ir skandalai – du visiškai nesusiję dalykai. Štai taip… Žaidžiame demokratiją Vilniuje, o vos už 86 kilometrų nuo sostinės vyksta tokie dalykai. Todėl keletas klausimų psmąstymui.

Kodėl Vyriausioji tarnybinės etikos komisija nepasidomi, kaip redaktorė ir tarnautoja viename asmenyje tinkamai atskiria viešus ir privačius interesus? Ar Žurnalistų ir leidėjų etikos komisija gali tarti savo žodį, kaip ji vertina tokius leidėjus ir redaktorius? O ką mano kiti kolegos? O ką mano laikraščių skaitytojai?