Keturi pralamentarai R.Kupčinskas, K.Uoka, G.Songaila, V.M.Čigriejienė užregistravo labai svarbia iniciatyvą. Dėl viešo intereso gynimo. Tiksliau, dėl jo negynimo.
Apie patį politikų tekstą pakalbėsime kiek vėliau. Tačiau gali būti jog kas nors gali neteisingai suprasti mano džiugesį dėl politikų atkreipto dėmesio į viešojo intereso gynimimą. Visų pirma, kai kalbame apie baudžiamąsias bylas, tuomet prokurorai ir jų vadovaujami ikiteisminio tyrimo pareigūnai tiria bylas ir negali sakyti, jog čia kažkieno privatus interesas. Žinoma, yra išimčių. Štai bylose dėl šmežto paprastai žmogus turi tik vieną realią galimybę apsiginti – pats pradėti privataus kaltinimo bylą. Tai nelengvas kelias, bet…
Tačiau pažiūrėkime į patį seimūnų raginimą prokurorams. Rašoma, jog „”Seimas reiškia susirūpinimą dėl Generalinės prokuratūros veikloje pasitaikančių atvejų, kai vengiama ginti viešąjį interesą”. Netgi pažymima, kad „teismo sprendimai, įpareigojantys Generalinę prokuratūrą to imtis, skundžiami aukštesnės instancijos teismui, lyg svarbiausioji tirianti teisėsaugos institucija pati nenorėtų ginti viešojo intereso ir tik verčiama tai daro, vilkindama procesą”.
Žinoma, reikšdami savo pasipiktinimą prokurorų darbu politikai nurodo, visų pirma, keletą konkrečių bylų. Bylų, kurios turi ir istroinę reikšmę ir, deja, susiję su politiniais, ne vien teisiniais procesais. Anot seimūnų, vangumo pastebima Medininkų byloje, kuri kažkodėl vedama ne pagal karo nusikaltimų kvalifikaciją, taip pat Juro Abromavičiaus nužudymo byloje. Politikai atkreipia dėmesį, kad šį vangumą ir atskaitomybės stoką gaubia tariamoji tyrimo paslapties skraistė. Ir čia pat politikai pabrėžia, kad tai ypač skandalingai atrodo Vytauto Pociūno žūties byloje, kur Generalinės prokuratūros darbą jau antrąsyk diskvalifikavo teismas, vėl nurodęs tirti iš naujo ir tinkamai.
Suprasdamas, kad politikos ir teisės susipynimas dažnai gali turėti ir labai neigiamų pasekmių, šį kartą sveikinu keturis seimūnus už tokią iniciatyvą. Ne už patį tekstą ir konkrečių bylų priminimą. Tai jau politika, o ne teisė. Todėl konkrečių bylų pateikimas ir priminimas prokurorams normaliai normalioje šalyje gali būti suprantamas tik kaip spaudimas nepriklausomam tyrimui. ir politikavimas konkresioe bylose, praktika rodo, nieko gero neduoda. matyt, neduos ir šiuo atveju. Gal net priešingai. Ne kitaip.
Tačiau noriu padėkoti, visų pirma, dėl termino „viešasis interesas” priminimo. Ir ypač dėl to, kad Generalinė prokuratūra negali tapti viešojo intereso ne absoliutaus, o tik atrankinio gynimo įstaiga. Žinoma, kad ne veina prokurorai patys turi atrinkti. Bet kodėl iki šiol Seimo nariai niekaip nepriima aiškių įstatymų, kur būtų apibrėžta, kas yra viešasis interesas ir kur jau yra kažkieno privatūs reikalai?
Pagal pateiktą pareiškimo siūlymą, Seimas ragina pačią Generalinę prokuratūrą išnagrinėti savo darbo nesėkmes, numatydamas, kad tam gali būti sudaryta ir Seimo laikinoji tyrimo komisija.
Bet jei Seimo komisija tik nagrinės konkrečias bylas ir politikuos, tuomet vargas ir prokurorams ir jų tyrimams. ir teisingumui vargas. tegul geriau jau politikai paieško viešojo intereso apibrėžimo ir praktinių gynimo problemų priežasčių. Beje, ir tegul nepamiršta apie pinigus. Pvz., atlyginimus teisėsaugai ir jų darbo priemonėms (kanceliarinėms, automobilio išlaikymui, kompiuteriams ir pan.).