Ką daryti su LRT? Reikia mažiau politikavimo ir stabilaus finansavimo

pagal | 2009/07/24

LRT lenta

Šiandien Prezidentė Dalia Grybauskaitė priėmė Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos tarybos narį Romą Sakadolskį, kuris pranešė norįs palikti LRT tarybą.

Priminsiu, kad R. Sakadolskis buvo Prezidento V. Adamkaus deleguotas LRT tarybos narys.

Kaip „sausai“ praneša Prezidentūra, susitikimo metu aptarta nacionalinio transliuotojo paskirtis, misija ir reikšmė šiuolaikinėje informacijos aplinkoje, pasikeista nuomonėmis apie LRT Tarybos darbą ir jos formavimo principus.

Aš (kaip ir Prezidentė) apgailestauju, kad R. Sakadolskis palieka LRT Tarybą. Būtent R. Sakadolskis buvo tas Tarybos narys, kuris nuolat keldavo klausimus, susijusius su LRT žurnalistų darbo kokybe.

Tačiau kolegos atsistatydinimas ir vizitas pas Prezidentę, tikiuosi, pajudins iš mirties taško bent du opiausius LRT veiklos klausimus – Tarybos formavimo ir LRT finansavimo. Yra ir daugiau spręstinų problemų, bet šios – kertinės.

Kalbant apie LRT Tarybą, reikia pažymėti, kad mūsų visuomeniniam transliuotojui bent jau formaliai vadovauja du trečdaliai žmonių, kurių paskyrimas susijęs su politika. Iš 12 tarybos narių net 8 parenka ir deleguoja valdžia. Seimas skiria 4 (po 2 pozicija ir opozicija) ir tiek pat skiria Prezidentas. Tik likusieji 4 yra deleguojami visuomeninių organizacijų. Gal tai ir nebūtų problema, kai žiūri į deleguotus asmenis. Bet… Tai lemia ir politikų norą vienaip ar kitaip įtakoti LRT turinį.

Iš principo bent jau valdžios deleguotų atstovų balansas lyg ir užtikrintas. Gal tik trūksta dar Savivaldybių asociacijos atstovo. Bet jei galvojama apie LRT Tarybos atnaujinimą, reikia svarstyti ir apie būtinybę didinti visuomeninių organizacijų atstovų skaičių. Bent jau turėti jų po lygiai su valdžios sektoriumi.

Pvz., kodėl nepaskyrus bent vieno Lietuvos jaunimo organizacijų tarybos (LIJOT) atstovo? Jauno žmogaus. Juk jaunimui skirtų laidų, mano įsitikinimu, yra akivaizdžiai per mažai. Dar trūksta sporto srities atstovo. Gal skambės ir keistai, bet rotacijos ar kitu principu būtų sveika turėti ir tautinių mažumų atstovą. Galima pagalvoti ir apie kitas svarbias visuomeninio gyvenimo sritis.

Tačiau esminis klausimas, kurį nuolat turi ir turės spręsti Taryba – kaip su esančia finansavimo sistema ir pajėgumais sukurti visiems tinkančią programą radijuje ir televizijoje. Mano giliu įsitkinimu, LRT neturi turėti jokios komercinės reklamos. Valdžios politinis sprendimas atsisakyti jos padėtų ne tik LRT išmesti balastines laidas ir pagaliau skirti dėmesį tik įstatymo numatytai misijai. Pagaliau tai pagerintų ir komercinių radijo bei televizijos stočių galimybes sukurti geresnes laidas. Nes, tikėtina, bent dalis LRT transliuojamos reklamos ir už tai mokamų pinigų nukeliautų komercinėms žiniasklaidos priemonėms. Pagaliau baigtųsi ir nesveika konkurencija, kai konkuruoja reklamos rinkoje biudžeto lėšų gaunanti LRT ir patys save išlaikantys komerciniai kanalai.

O atsisakius reklamos pinigų turi būti nacionalinis transliuotojas finansuojamas vienu iš pasirenkamų modelių. Mano asmenine nuomone, galėtų būti svarstomas toks modelis: reklama iš principo draudžiama, LRT Taryba tvirtina kitų metų biudžetą (pagal numatomą misijos apimtį), Seimas patvirtina. Tačiau jei Seimas dėl politinių motyvų sumažina Tarybos aprobuotą finansavimą, tuomet LRT turi teisę trūkstamą skirtumą lešų susirinkti iš reklamos.

Tačiau sutvarkus šiuos du dalykus reikia nepamiršti bent keleto kitų svarbių darbų. Beje, juos galima daryti ir dabar. Tai žurnalistikos stiprinimas ir efektyvesnis esamų pinigų naudojimas (pvz., kai kurių techninių ir ūkinių paslaugų atsisakymas).

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *