Šį antradienį (sausio 12 d.) 10.10 val. Žinių radijo laidoje „Žiniasklaidos anatomija“ diskutuosime apie tai, kaip keičia visuomenės požiūrį apie 1991 metų sausio 13 dienos įvykius žiniasklaida ir žurnalistai.
1991 metų sausio 13-oji šiandien vis dar kelia daug emocijų Lietuvoje ir net už jos ribų. Ši diena aptarinėjama ir tų, kurie tą dieną buvo Vilniuje, ir Kaune, ir Klaipėdoje, ir tų, kurie tuomet laiką leido savo namuose kur nors Lietuvos pakrašty. Ją aptarinėja net ir tie, kurie dar nebuvo gimę. Su 19 metų senumo įvykiais siejamos ir diskusijos apie šiandieninę Lietuvos politiką, ekonomiką ar socialinių grupių padėtį. Viešai žurnalistų keliamas net klausimas apie tai, ar dėl tokios Lietuvos buvo kovota.
Todėl „Žiniasklaidos anatomija“ klausia, ar visuomenėje diskutuojant apie 1991 metų sausio 13-osios įvykius žiniasklaida ir žurnalistai padeda stiprinti pilietinę visuomenę? Ar tokios diskusijos padeda gydyti įsisenėjusias visuomenės žaizdas? Ar apie viską noriai kalbame viešai? Ar nepamirštame svarbių faktų ir dalykų?
Diskusijoje dalyvauja Lietuvos žurnalistų draugijos pirmininkė, žurnalistė Marytė Kontrimaitė, Lietuvos žurnalistų sąjungos Kauno skyriaus pirmininkas, žurnalistas Vidas Mačiulis, Lietuvos architektų sąjungos pirmininkas Gintautas Blažiūnas.
Pokalbis apie tai laidoje „Žiniasklaidos anatomija“, kurią bendrai rengia Lietuvos žurnalistų sąjunga ir Žinių radijas. Studijos tel. 8-5-2431431.
Aušra, bet šiandien jsi truputį kai ką pasakoja. Matyt liks daug detalių nutylėta. gal taip ir turi būti? nes kai kuriso detalės, dabar jau nebe esminės.
Vagnorius irgi nenori nieko pasakoti, o net labai turi ką…sako nenori , ne prokuroras…
Vair atsakmai.
Atsiprašau labai su metais. Kopijavimas ką reiškia….
buk geras pakeisk metus i 1991, kazkaip negraziai atrodo tie 1990, keista kad komentaruose anksciau to niekas neparase
tai gal nėra ką pasakoti ir tiems kurie buvo prie bokšto? Gal nesinori? Painioja- tai ką dabar, taip pateikiama jog sunku nesusipainioti. Na TV nežiūriu jau trečia diena:D, tai anonsų jokių ir nemačiau. Taisausi pagal tavo nuomonę taip sakant:).
Jaunimas, dabartiniai penkilikmečiai galėtų nepraleidinėti istorijos pamokų ir šį bei tą sužinotų, gal tada ko r paklaustų ir jiems būtų daug papsakota.
Dainiau, savo močiučių, senelių ar daug klausinėjai apie pokarį, kolūkių kūrimąsi tokio amžiaus? Ar tai buvo itin įdomu? Aš manau, kad tai nėra jiems labai įdomu. Mano mažasis- pernykštis pirmokas labai domėjosi ir domisi- jam ir pasakoju kaip žmonės kovojo, kaip žuvo. Jis pasakė genealią frazę- tai jei buvo karas, aišku kad kažkas žuvo, bet jei nugalėjom reiškia šventė- o kodėl tada būna gedulas? Didesniems- neįdomu, jie apskritai toli nuo politikavimo ir politikos.
Aušra, nenoras gal ir pateisinamas. bet žinai, štai jaunesni nei 15 metų žmonės aju kartais nesupranta, kurio sausio įvykiai vadinami „sausio įvykaisi”. nes jau turime du sausius – sausio 13 ir sausio 16. net LNk laida „Valanda su Rūta” dabar anaonuosja temą, ar tokią Lietuvą kūrėme ir rodo sausio 16 įvykius laidos anonse. o laida rodomas sauio 14 dieną. Tai apie kurį laiką kalbame?
žinai buvo toks eilėraštukas sovietmečiu, paskui jį perfrazavo sąjūdžio laiku-žengia drąsiai, žengia tiesiai mūsų tėviškės kariai, mums nebaisūs jokie priešai, baisūs patys tie kariai.
Tai va ir dabar galima pasakyti tą patį- jkie priešai nėra tiek baisūs.
Dainiau, pats pagalvok, kodėl tiek mažai kalbančių apie tuos įvykius, kodėl tiek mažai kalbančių iš tų kurie tada buvo Seime, Seimo rūmuose, Seimo salėje. Kur jie visi? Gal net Vaišvila galėtų papsakoti, ar kas protingesnis- Saudargas pvz. bet niekas nenori ir abai nustebčiau, jei panorėtų. Petkevičiaus likimo nenori niekas.
O kodėl?
ne apie viską kalbame viešai(tas dienas), ir visai nesinori kalbėti garsiai ir viešai- ką tuo metu bebūtųm žmogus matęs, girdėjęs, pastebėęs ar stebėjęs.