Jau beveik savaitę vyksta diskusijos tarp kolegų žurnalistų apie kai kurių Lietuvos, Latvijos ir Estijos žurnalistų dalyvavimą vienoje konferencijoje Maskvoje, kur visi dalyviai dovanų gavo ir per 250 eurų kainuojančius kompiuterius. Keliamas paprastas klausimas – kaip reikia vertinti tokias dovanas ir kaip turėjo su jomis pasielgti žurnalistai?
Atsakymų galima ieškoti diskusijose. Labai laukiu, kol savo nuomonę paskelbs ir Lietuvos žurnalistų sąjungos Etikos komisija. Tačiau prieš skelbiant bet kokius įvertinimus ir nuomones, verta atsiversti Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos kodeksą. Ten radau bent tris straipsnius, kurie pateikia gana neblogus komentarus ir patarimus žurnalistams. Tiesa, aiškumo trūksta.
Visų pirma, man įsimintinas yra straipsnis, kuris sako, jog vykdydamas savo veiklą žurnalistas neturi teisės prisiimti jokių kitų įsipareigojimų, išskyrus profesinius įsipareigojimus viešosios informacijos rengėjui. Be to, žurnalistas, viešosios informacijos rengėjas turi atsiriboti nuo bet kokių mėginimų jam įsiteikti apdovanojimais, privilegijomis ir pan. Tai vieni pagrindinių jo nepriklausomumo nuo išorinių veiksnių garantų. O kaip atpažinti, kai kas nors nori įsiteikti? Manau, kad kiekvienoje situacijoje reikia spręsti atskirai. Juk jei draugai ar pažįstami sveikina gimtadienio proga, kas tai yra? O jei žurnalistas turi draugų ir pažįstamų tiek, kiek kažkada apsilankė LTV laidos „Spaudos klubas” vedėjo Audriaus Siaurusevičiaus jubiliejiniame gimtadienyje?
Galime svarstyti, ar dalyvaudami konferencijoje Maskvoje ir gaudami vienokias ar kitokias konferencijos dalyvių dovanas žurnalistai prisiėmė kokius nors įsipareigojimus? Manau, kad ne. Bent jau kol kas tikiu, kad Letuvos žurnalistai to nepadarė. O jei prisiėmė (pvz., parengti kokią laidą ar pan.) – tai jau etikos pažeidimas.
Dar vienas etikos kodekso straipsnis sako, kad žurnalistas neturi teisės priimti dovanų, mokamų kelionių, apmokamų atostogų ir kitokio įsiteikimo, kuris gali pakenkti jo nepriklausomumui. Kokios kelionės turimos omenyje – dalykinės ar atostogų? Kai kurių Vakarų šalių redakcijos nesutinka, kad net už dalykines keliones kas nors sumokėtų. O Lietuvos žurnlaistus už ES pinigus dažnai vežasi pažintinėms kelionėms į Briuselį dauguma išrinktų europarlamentarų. Žinau, kad kolegų žurnalistų nakvynės Maksvoje ir kai kurias kitas su kelione ir konferencija susijusias išlaidas apmokėjo renginio organizatoriai. Taip vyksta dažnai. Aš pats esu dalyvavęs ne viename renginyje, seminare, konferencijoje Lietuvoje ir užsienyje, kur su renginio organizavimu susijusias visas išlaidas sumoka organizatoriai: dalyvių maitinimą, nakvynę, kelionės išlaidas ir pan. Svarbus kriterijus – ar tai gali pakenkti žurnalisto nepriklausomumui? Manau, kad tai priklauso nuo kiekvieno atvejo individualiai. Pavojus yra.
Tačiau etikos kodeksas turi vieną labai svarbią nuostatą apie viešumą – žurnalistas kiekvienu atveju privalo pranešti visuomenei apie gautą bet kokią paramą, išskyrus viešosios informacijos rengėjo, su kuriuo žurnalistą sieja darbo ar kūrybiniai santykiai, mokamą atlyginimą ar suteiktą paramą. Todėl jei traktuojame dalies Lietuvos žurnalistų pakvietimą į konferenciją Maskvoje, apmokėtas kokias nors išlaidas, dovanas kaip paramą, tai lieka vienintelis klausimas – kaip ir kur tai pranešti žurnalistams? Etikos kodeksas nenurodo. Tai reiškia, kad pats žurnalistas turi pasirinkti būdą ir priemonę, o tai jau yra subjektyvu ir gali kelti naujų klausimų – ar efektyviai parnešė, kada tai reikėjo padaryti ir pan.
Todėl akivaizdu, kad diskusija reikalinga ir jos pagrindinis tikslas – padėti žurnalistams ne tik išvengti interesų konfliktų, bet ir užkirsti kelią bet kokioms spekuliacijoms ateityje.
Skaitytojau, tavo pastabos labai atiklios. Man atrodo (man taip atrodo), kad renginio organziatroiai geričiausiai norėjo įsiteikti žurnalistams ir kaip nors juos paveikti.
Supratom. Apdovanotieji įrodė, kad priėmę dovanas nebuvo papirkti ir niekam neįsipareigojo.
Kai žurnalistams apmokama kelionė, viešbutis – visai suprantama, nes Vakarų kultūroje priimta, jog kviečiantysis į restoraną (ar kitur) apmoka sąskaitą. Tačiau tokios kviestinės vakarienės metu vertingos dovanos tikrai šiaip sau negausi arba gausi už ką nors. Pvz. Vakaruose priimta įteikti dovaną sužadėtinei. Arba dovana atsilyginti už darbą, kontraktą, vertingą pagalbą.
Na bet jei sako, kad niekas niekam neįsipareigojo, belieka pasamprotauti, kad nepriėmę kompiuterių mūsų žurnalistai būtų uždirbę tik moralinių dividendų, tačiau jų ant duonos gi neužsitepsi. Parodžiusieji išdidumą būt turėję patys pirkti kompiuterį, o šiais laikais tokiam pirkiniui net žinomo Lietuvos žurnalisto alga, atrodo, per maža. Dabar gi, prisėdę prie „Ria Novosti“ kompiuterio, žurnalistai įrodė savo ašaros tyrumo moralę. Pritariu, vsio zakonno, kvaila būt buvę neimti. Juk visi ima! Net ANGLAI!
būtent
mmm, bet jei niekas niekam nedirba, jokių įsipareigojimų – tai nėra problemos,
Man visiskai kvaila atrodo si tema. Jei žurnalistas gautų bloknotą su tušinuku, diskusijos turbūt nekiltų. Galima pasekti spaudą – po tos konferencijos nebuvo nė vieno rašinio ar laidos, liaupsinančiu Rusiją, jos politiką/-us ir pan. Padarykite žiniasklaidos monitoringą – Rusija Lietuvoje lygu blogis. Kvailai skamba – nevykite į užsienio konferencijas, jei jums viską apmoka, neimkite suvenyrų, negerkite kavos seminaruose ir nevalgykite sumuštinių su ikrais. Pažįstu žmonių, kurie į semianrus vežiojasi savo kavos, nes jiems nedrįstama jos pasiūlyti. Ar taip Lietuvos žurnalistai turi dirbti? Atsiriboti nuo pasaulio ir išdidžiai rašyti ir kalbėti apie vietinio lygio „naujienas” ir „žvaigždes”, dar labiau atitolinti supratimą apie tarptautinę politiką? Jau dabar LT žurnalistai – labai labai riboti. Tik visiški kvailiai gali manyti, kad kažkokia rimtam darbui netinkama el.uzrasine (panagrinekite jos savybes internete) gali NUPIRKTI ir IPAREIGOTI zurnalista ATIDIRBTI.