Vakar ir šiandien telefonu kalbėjau su dienraščio „Lietuvos žinios” žurnaliste Jūrate Mičiuliene. Vakar daviau interviu ir suteikiau informacijos apie LRT, šiandien – dėkojau už jos objektyvumą ir pasiskundžiau jos redaktoriaus šališkumu.
Lyg ir nepriimta pasakoti apie visas žurnalistikos virtuvės smulkmenas viešai. Bet šį kartą – verta.
Kolegė Jūratė man pakambino ir paklausė, ką aš manau apie cenzūrą LTV eteryje, nes ten laidoje „Labas rytas” skaitant spaudos apžvalgas niekaip neminimi du nacionaliniai periodiniai leidiniai („Lietuvos žinios” ir „Respublika”) bei jų publikacijos. Pasakiau tai, ką ji tiksliai šiandien ir pacitavo savo straipsnyje „LRT cenzūruoja spaudą” (su pavadinimu nesutinku, nes, mano žiniomis, spaudos LRT cenzūruoti niekaip negali – kiekvienas leidėjas laisvai leidžia savo laikraštį ir nederina iš anksto jo turinio su LRT – D.R.):
„Be jokios rimtos priežasties joks dienraštis neturėtų būti ignoruojamas. Jei jis prieinamas, įdomiausi straipsniai turėtų būti apžvelgiami. Tačiau aš nežinau konkrečių priežasčių.”
Tačiau kolegei Jūratei norėjosi išsiaiškinti, kodėl visgi nėra „Lietuvos žinių” straipsnių LTV eteryje. Pasakiau, kad ir man bus įdomu tai sužinoti, todėl turiu konkrečiai pasidomėti. Sutarėme, kad ji man paskambins už poros valandų.
Per tą laiką pavyko susisiekti su LTV direktoriumi Rimvydu Paleckiu. Jis man paaiškino (pažodžiui teksto, deja, negaliu atkurti), kad LRT teisininkams neva kelia abejonių „Lietuvos žinių” vadovybės atsiųstuose keliuose laiškuose išsakytos mintys. Viename laiške nurodytas draudimas kopijuoti ir publikuoti „Lietuvos žinių” straipsnius apskritai, kitame laiške lyg ir nurodoma, kad tai draudžiama daryti tik interneto svetainėje. Kadangi laida „Labas rytas” (su spaudos apžvalga) dedama į interneto svetainę, sprendžiama, kaip šiuo atveju elgtis su dienraščio rašiniais spaudos apžvalgoje.
Tokį direktoriaus paaiškinimą perdaviau kolegei. Ir pasakiau, kad tikiuosi, jog šitą klausimą turėtų ir galėtų išspręsti LRT ir dienraščio administracijos. Taip pat pažadėjau, kad apie šį reikalą pakalbėsiu artimiausiame LRT Tarybos posėdyje. Ir tai buvo viskas. Tai kolegė bemaž ir parašė.
Tačiau… Kaip rašoma tame pačiame dienraščio straipsnyje įdėtame redakcijos komentare (jei teisingai supratau, rašė pats vyriausiasis redaktorius), „garbinga žiniasklaida yra bejėgė prieš demagogiją ir cinizmą, būdingą buvusiai sovietinei žurnalistikai”. Nes tame pačiame komentare be tik ką mano cituotų žodžių dar pateikiama ir tokia to anoniminio redakcijos balso išvada:
„LRT vadovai uždraudė savo darbuotojams apžvelgti LŽ publikacijas, saugodami… LŽ autorių teises. Apgailėtina, kad šią LRT vadovų poziciją palaiko ir Žurnalistų sąjungos pirmininkas D.Radzevičius, kuris atvirą cenzūrą mėgina dangstyti teisine kazuistika.”
Juk atrodo, kad poklabyje su kolege Jūrate ir jos straipsnyje jokios kažkieno pozicijos dveijų redakcijų ginče nepalaikiau. Nieko nedangsčiau. Pasakiau tai, ką žinojau ir galvojau. Ir še tau…
Todėl man taip pat labai gaila. Bet gaila tik dėl to, kad tokie redakcijos komentarai ir keisti pavadinimai dedami prie daugmaž objektyvaus kolegės straipsnio. Gaila, bet tikiu, kad garbinga žiniasklaida nėra bejėgė prieš demagogiją ir cinizmą. Bent jau aš bejėgis nesijaučiu.
Manau, kad būtent tokios ciniškos demagogijos skleidėjai ir yra bejėgiai. Todėl taip ir elgiasi. Bet anksčiau ar vėliau tai apsisuks prieš juos pačius. Tai tik laiko klausimas.
Skaitytojau, situaciją su Anušausku, beje, tuomet komentavau su viltimi, kad kažkoks atsakymas bus. Deja…
Kas geriau nei pačių “Lietuvos žinių” vyr.redaktorius žino, kodėl apžvalga jo laikraščio necituoja. Akivaizdu, kad įvykęs kažkoks mažas nesutarimas, sankirta, kurią patys galėtų ir turėtų tarpusavvyje išspręsti. Ir tik jei to padaryti neišeina, tik tada kelti problemą viešumon, prašyti LŽS pirmininko tarpininkauti. Vietoj to “L.Žinios” vadina nustebusias dėl tariamos cenzūros ir taškosi pykčio seilėmis net ant niekuo dėto D. Radzevičiaus. Tai labai tipiška karštakošiui V.Vasiliauskui. Prieš metus plykstėjęs jis apspjaudė Seimo narį A.Anusauską, o jau kitą dieną puolė jam į kojas, žeminosi, atsiprašinėjo.
O gal cia viskas gerai, mieleiji. Juk LZ raso savo linija ir Lietuvoje yra demokratija.
Cha! Nieko naujo Lietuvos padangeje. O redaktorius, matomai neisigilines i pateikta informacija (daznas taip daro), is karto pareiskia savo NUOMONE… Ne paslaptis, kad zurnalistai dangstosi po savo (o gal net kieno nors padiktuota?) NUOMONE… O nuomoneje objektyvumo, tikslumo kriterijai labai migloti… Kazin, Dainiau, kaip zadate kovoti su zurnalistais, kurie pateikineja „savo” NUOMONE?
bukim biedni, bet teisingi – LZ apie LRT raso i vienus vartus jau senokai. Tad atsisakymas mineti per spaudos apzvalgas – visiskai suprantamas ir logiskai paaiskinamas. Autorines teises – tik priedanga. Kita vertus, cenzura to tikrai nepavadinciau. Paprasciausias lietuviskas kerstas. Ir jokios politikos.
man tai labiausiai krito į akis šio straipsnio pabaiga , kur apžvelgiama kuo buvo iki nepriklausomybės ten išvardyti asmenys. Didesnės amoralščinos dar nebuvo lietuviškoje žiniasklaidoje. Suprask , visi jie užsislėpę kolaborantai. Kažkaip nepamenu tokio disidento Valdo Vasiliausko. Gal ką praleidau ? 😉
Vasiliauskas pamiršo pasirašyti – galvojo, kad į pipediją rašo:)
Kaip sakoma, sudėjai bemaž visus taškus ant „i” – geras įrašas.
#1 – pilnai sutinku su minimo straipsnio pavadinimo absurdiškumu: jis neturi ryšio su straipsnio turiniu; arba skaitytojas klaidinamas sąmoningai, arba dėl žurnalistės cenzūros sąvokos nesupratimo;
#2 – minima straipsnio citata, klaidingai perteikianti tavo interviu turinį yra ypač mane siutinanti: kažkodėl žurnalistai tarsi būtinai iškraipo kalbinamų žmonių žodžius; sakyčiau tai viena iš populiaresnių žurnalistikos ligų (pagįjimą nuo kurios norėtųsi kuo grečiau išvysti)
#3 – vienintelis kylantis klausimas yra ar apskritai LTV yra kažkaip įpareigota (teisiškai bei morališkai) apžvelginėti visus iki vieno laikraščius, ar gali pasirinkti? pvz. jei aš perku kiaušinius iš Vievio paukštyno, juk nereiškia, kad privalau pirkti ir iš Kalabibiškio paukštyno?
Be komentarų.