Rytoj Ministras Pirmininkas Andrius Kubilius Vyriausybės rūmų Didžiojoje salėje už reikšmingus darbus Lietuvos kultūrai ir menui įteiks Vyriausybės kultūros ir meno premijas dvylikai meno kūrėjų. Smagu bus pasveikinti laureatus.
Kaip žinia, šiomis Vyriausybės kultūros ir meno premijomis siekiama skatinti Lietuvos, taip pat Pasaulio lietuvių bendruomenės kultūros ir meno kūrėjų bei kultūrai ir menui nusipelniusių asmenų veiklą. Atvirai pasakius, jau seniai man atrodo, kad šiomis premijomis ne kūrėjų veikla skatinama, o tiesiog grąžinama valstybės skola tiems žmonėms, kurie savo darbo ir kūryba nusipelnė žymiai daugiau, nei jiems buvo kada nors atlyginta už jų darbą. Galime vadinti tai ir kompensacija.
Šiemet premijoms gauti buvo pasiūlyti 43 pretendentai. Nuoširdžiai tikiu, kad dauguma jų buvo verti tokių premijų. Tačiau komisija slaptu balsavimu išrinko ir pasiūlė 12 pretendentų Vyriausybės kultūros ir meno premijoms gauti. Premijos paskirtos rašytojui Algimantui Anicetui Bučiui, lėlių teatro dailininkui ir režisieriui Rimantui Driežiui, muzikologui Viktorui Gerulaičiui, kino režisieriui Marijonui Giedriui, teatro režisieriui Aidui Giniočiui, dailininkui Eduardui Juchnevičiui, rašytojui Jakovui Grigorijui Kanovičiui, muzikologei Marijai Vidai Krakauskaitei, architektui Jonui Minkevičiui, dirigentui Vytautui Miškiniui, fotomenininkui Rimaldui Vikšraičiui, dailininkei Janinai Grasildai Žilytei. Kiekvienam meno kūrėjui bus įteikta premija, kurios piniginė vertė – 44200 litų.
Ir nors rytoj su malonumu eisiu į šį renginį su savo kolegomis žurnalistais, negalėjau nepastebėti ir vieno fakto – nuo 1997 metų, kai pradėtos teikti Vyriausybės kultūros ir meno premijos, tokiais garbingais apdovanojimais paskatinti 99 kultūros ir meno žmonės. Gal kam ir atrodo, kad daug. Bet man tai yra tik kiek mažiau nei šimtas žmonių…
Beje, kaip praneša pati Vyriausybė, „dėl lėšų trūkumo minėtos premijos nebuvo skirtos 2000 m., 2001 m., ir 2005 metais”. Štai ši aplinkybė mane dar kartą privertė susimąstyti – tai kaip turėjo būti sunku tuo metu ir kaip žiauriai trūko tų lėšų, kad pamirštume įvertinti savo kultūros ir meno žmones? Nesinori prisiminti to laiko, bet juk 2004 metais Lietuva įstojo į ES. Tai reiškia, kad praėjus lygiai metams po įstojimo išgyvenome tokį nuosmukį, jog tuometinė Vyriausybė negalėjo net tinkamai įvertinti mūsų kultūros ir meno žmonių.