Jau kiek senstelėjo žinutė, kad kovo 22 d. Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos komisija dienraštį „Lietuvos žinios“, publikavusį 5 etiką pažeidusius straipsnius, pripažino neetišku leidiniu. Tačiau Lietuvos žurnalistų sąjungos interneto svetainėje kolegoms buvo (ir dabar dar yra) pateiktas klausimas, ką jie mano apie tokį sprendimą.
Iš viso į šį klausimą atsakė 70 žmonių. Gal ir nedaug, gal tai oficialiai nereprezentatyvu. Nors man atsakymų proporcijos labai jau priminė mano paties neformalius pokalbius su žurnalistų bendruomene. Todėl vien dėl šios priežasties nutariau pateikti oficialius skaičius apie tai:
Pritariu Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos komisijos sprendimui – 42.9% (30 balsų);
Sprendimas man kelia abejonių – 18.6% (13 balsų);
Manau, kad tai etiškas leidinys – 17.1% (12 balsų);
Gal etikos ribą dienraščio leidėjai kartais ir peržengia, bet pripažinti jį neetišku – per griežta – 18.6% (13 – balsų);
Neturiu nuomonės – 2.9% (2 balsai).
Iš visų dalykų man labiausiai įsiminė tai, kad tik 2 žmonės neturėjo nuomonės. Tai jau gerai ir labai svarbu.
Tačiau tai, jog daugiau nei trečdalis žmonių abejoja sprendimu arba nepritaria jam, verčia susimąstyti pačią Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos komisiją, ar pakankamai aiškiai buvo suformuluotas sprendimas, ar jis suprantamas net žurnalistų bendruomenei. Juk neaiškus ar nepriimtinas sprendimas gali patį sprendimą paversti beveik niekiniu. Žinoma, kiek didesnis procentas pritariančių tokiam sprendimui verčia ir pačią „Lietuvos žinių” vadovybę susimąstyti apie savo darbo kokybę. Gal net verta sau užduoti klausimą, ar tikrai nedaroma klaidų ir visada elgiamasi etiškai?
O man šie skaičiai šiandien parūpo tik todėl, kad prieš valandą teko telefonu bendrauti su dienraštyje „Lietuvos žinios” dirbančia žurnaliste Jurga Tvaskiene. Maloniai pasišnekėjome. Kolegė domėjosi Lietuvos žurnalistų sąjungos veikla, kaip sekasi krizės metais išgyventi. Sakė, kad domisi ir kitomis kūrybinėmis organizacijomis. Minėjo, kad keli rašytojai (kuo jie dėti, taip ir nesupratau – D.R.) kažkuo nepatenkti Žurnalistų sąjunga ir jos veikla. Dar klausė, kiek pinigų kasmet gauna ir išleidžia organizacija. Domėjosi LŽS turimu nekilnojamu turtu, pirmininko atlyginimu, sąjungos veiklos rėmėjais. Dar domėtasi patalpomis, kurias jau dvejus metus LŽS nuomojasi iš LRT. Žodžiu, stengiausi parodyti, kad LŽS dirba skaidriai ir neturi ko slėpti. Netgi pažadėjau po rytoj Kaune vyksiančių LŽS Tarybos ir Valdybos posėdžių papildomai patikslinti, kiek lėšų šiais metais planuojama skirti veiklai. Kolegė pažadėjo pirmadienį paskambinti ir pasitikslinti – savaitgalį netrukdys.
Iš pokalbio tono galima buvo suprasti, kad kolegė nusiteikusi draugiškai ir tiesiog domisi LŽS veikla. Pagalvojau, gal net planuoja tapti LŽS nare. Ir tikrai noriu nuoširdžiai tikėti, kad jos domėjimosi LŽS veikla nepaskatino jos vadovo, leidinio direktoriaus ir vyriausiojo redaktoriaus Valdo Vasiliausko ne kartą viešai reikšta kritiška nuomonė apie mane ir LŽS. Štai trumpa citata iš kovo 25 dieną publikuoto V. Vasiliausko komentaro:
„… aš gerbiu ir branginu profesinę etiką, nors ši pagarba man netrukdo abejoti, ar vertėtų krašto žurnalistų etika rūpintis R.Paleckiui, kuris yra gyvas „neteisingumo palikimas”, parvežtas į Lietuvą iš Maskvos (ten jis gimė). Kaip negali žurnalistų etikos sustiprinti Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas Dainius Radzevičius, nežinia kam atstovaujantis, nes nepažįstu nė vieno garsesnio žurnalisto, kuris dalyvautų šio veikėjo vadovaujamos sąjungos veikloje.”
Kiekvienas turime teisę reikšti nuomonę. Žinoma, dar geriau, kai savo nuomonę bandome pagrįsti faktais. Ir kai ją reiškiame etiškai. Nepykstu už tokį V. Vasiliausko komentarą apie mane ir kitą LŽS narį – R. Paleckį. Nes LŽS yra 1100 narių ir tarp jų, gaila, nėra paties V. Vasiliausko. Todėl jis gali ir nežinoti apie kitus kolegas. Bet tikrai yra garsių ir mažiau garsių žurnalistų: Artūras Račas, Gražina Sviderskytė, Aldona Žemaitytė, Edita Mildažytė, Audrius Lelkaitis, Jonas Staselis, Ginas Dabašinskas, Audrys Antanaitis, Nerijus Kesminas, Jolanta Butkevičienė, Virginjus Savukynas, Monika Garbačiauskaitė ir daugybė kitų. Visi jie yra mūsų bendruomenės nariais. Norėčiau, kad ir daugiau įsitrauktų. Bet nenorime skandalistų.
Bet kuriuo atveju labai nudžiugau, kad kolegos iš „Lietuvos žinių” labiau domisi LŽS veikla, žurnalistų etikos klausimais. Reiškia jiems tai ne Dzin. Ir dėl to mano nuotaika šį penktadienį yra arti pakylėtos 🙂
Žmogeli – pletkų siūlau neklausyti. Mano alga tokia ir yra. ją nustatė LŽS suvažiavimas ir todėl kolegos tą gerai žino. ir bijoti man LŽ kažkaip nėra dėl ko 🙂 Yyapč jei turima omenyje, kad kažkoks viešumas gali apskritai kelti baimę 🙂 Visokių nesąmonių yra rašęs ir Lietuvos rytas, ir Respublika. Tiesa, tai buvo jau seniai. Jei tik kas nors domisi LŽS ir nori apie ją rašyti – mums tai yra papildoma informacija apie organziaciją ir, kaip sakoma, bet kokia reklama yra labai gerai.
joooo, visiškas žmogelis, net žmogum nelebai išeina pavadinti. Kaip tokie žmogeliai sugeba tokio lygio (delfio) intelektą išpuoselėti? ;-(
as tai manau, kad D.Radzevicius issigando, kad lZ domisi jo veikla, nes gali buti toks variantas, kad ne viskas yra skaidru, sklinda kalbos, kad per menesi jis gauna net 6 tukst. lt alga i rankas 🙂
Sigitai, manau, kad taip neturėtų būti. Kažkodėl noriu tikėti, kad LŽ ims keistis ir pokalbis su Jurga man paliko gerą įspūdį.
Dainiau, duodu kepurę (savo) prikakot, kad jau artimiausiom dienom lauk LŽ „razgromnojė” staripsnio apie save, apie LŽEK ir apskritai apie LŽS, dar , gal būt, apie savo tėvelius, gimines. Sužinosi, kad vaikystėje suvalgei ne visą košę ir kad į tualetą nespėjei 😉 . Gal po kiek laiko pastebėsi atlekiančią iš paskos tokią torpedą Rasą su morka (mikrofonu) rankoje. Užuojauta pačiam – morališkai su tavim