Fotomenininkas Liudas Verbliugevičius: Vieno foto paveikslo paroda (Kultūros nukryžiavimas)
Dienraščio „Lietuvos žinios” žurnalistės Ieva Alšėnaitė ir Jurga Tvaskienė šiandien pradeda ciklą (tikiuosi) straipsnių, kurių pavadinimas „Kūrybinių sąjungų verslo ypatumai”. Nesinorėjo komentuoti, bet…
Kolegės padarė vieną esminę klaidą – kūrybinės sąjungos nėra verslo subjektai, todėl negali turėti ir dalintis pelno. Tai ne UAB. Bet gal tai joms ir nebuvo įdomu. Juk straipsnio idėją pačios autorės pakomentuoja labai gražiai ir aiškiai. Jau straipsnio pavadinime ir atskirų jo dalių pavadinimuose galime surasti „įdomius” visų kūrybinių sąjungų apibūdinimas ir palyginimus. Net Stalinas primintas.
Paskaitykime atidžiai ir pamatysime, kad vienai didelei verslo grupuotei (beje, taip pat gyvenančiai ir iš valstybės paramos kai kuriems savo projektams) priklausantis laikraštis bando akivaizdžiai sukompromituoti visas kūrybines organizacijas. Štai tie komentarai-pavadinimai:
Kūrybinių sąjungų verslo ypatumai
Primena monopolį
Išskirtinės sąlygos
Nuo Stalino laikų
Gyvena „iš oro”?
Turtuoliai vargšai
Dailininkai nesiskundžia
Uždara sistema
O dabar norisi užduoti kolegėms tik vieną klausimą. Jei jau bandyta objektyviai pažiūrėti į kūrybinių sąjungų „verslo” (aš sakyčiau, finansavimo) ypatumus, tai kodėl straipsnyje nebuvo nieko parašyta apie už tuos pinigus padaromus darbus? Kodėl pamiršta paminėti, kad net su tokiu menku finansavimu įvairių projektų, jie vis dėlto vyksta? Kodėl nepapasakota, apie tai, jog valstybė niekaip neišlaiko pačių sąjungų? Jos gauna tik šiek tiek pinigų iš dalies paremti projektus.
O tai, kad pačios sąjungos sugeba tvarkytis ūkiškai ir nešvaistydamos lėšų išlaikyti savo nedideles administracijas bei užtikrinti bendruomenių veiklą, deja, bet žurnalistėms buvo pats neįdomiausias dalykas. Jų teisė rinktis.
Bet juk ne man mokyti kolegas, kurių vadovas Valdas Vasiliauskas labai aiškiai yra pasakęs, ką galvoja apie mano vadovaujamą Lietuvos žurnalistų sąjungą ir mane. Galiu tai tik priminti.
P.S. Labai tikiuosi, kad artimiausiu metu „Lietuvos žinios” pradės ciklą straipsnių apie „Achemos grupės” verslo ypatumus. Ir panaudos tas pačias, mano nurodytas, išvadas-komentarus. Tik Stalinizmo nereikia priminti. Kūrybinės sėkmės 🙂
E, ne mano darbas viešinti. Žurnalisto. O jie dar tai taip keistai, kad pats atidžii paskatyk. Ir paskaityk, kaip Stalinas minimas. jis čia kuo dėtas?
Dainiau, sudominai su savo sąmokslo teorijom, kurių kažkodėl nenori paviešinti. Man tai įdomu būtų sužinoti:-)
Nelabai supratau, kuo tau uzkliuvo sis straipsnis ?
Kaip supratau, pasigendi pagiriamojo zodzio sioms organizacijoms? Bet rodos tema gvildenama kita linkme…
Uzdavei klausima:
Kodėl straipsnyje nebuvo nieko parašyta apie už tuos pinigus padaromus darbus?
Gal galetum pateikti koki nors demesio verta atlikta darba?
Nepamirsk prideti jam skirtos sumos.
Kiek zmoniu galejo pasigereti tuo kulturos fejerverku.
Ir butinai pridek kiek isviso buvo skirta tai organizacijai pinigu.
Labai jau daznas atvejis lietuvos kulturoje, jog draugai skirstantys pinigus yra linke skirti juos ne bet kam, o savo prieteliams. Gal netgi TIK is draugiskumo.
visiškai tau pritariu Dainiau- svarbiausia šeima.
Sigitai – svarbu, kad mano žmona ant manęs dėl ko nors nepyktų. Šeima yra svarbiausia. Kitų pykčiai ir kerštai mane mažiau jaudina 🙂 Juk esu pats iš komunikacijų pasaulio, tad viešai reiškiama spykti jau seniai reiškia tik vieną – bet koks kalbėjimas apie asmenį ar jo organizaciją reiškia, jog tu esi, dirbi ir gyvuoji.
Liutaurai, sutinku su viskuo, ką sakai. Todėl ir tegiu, kad tegul dėlioja faktus ir kuo daugiau. Jei skaidrumo trūksta fond, tegul kalusia ko nori. Bet kai manęs klausė apie paramą, atsakiau apie viską, ką žinojau. Tos paramos bent jau LŽS gaudavo vis mažiau. Iš visur. Nujaučiu kodėl, nors nesinori čia visokių sąmokslų skleisti. Nenoriu ir kito sąmokslo skleisti, kodėl LŽ imasi tokiso temos būtent taip. Pradeda ir baigia komentarais, kurie nepagrįsti jokiais argumentais straipsnyje. Tik dėl to ir apmaudu kaip vienos iš NVO vadovų. O visa kita – nieko tokio. Net juokinga 🙂 Kai žinai, kad toks yra žaidimas, kuris vadinasi demokratija ir žodžio laisve, tuomet į viską žiūri paprasčiau ir tai priimi natūraliai. Aš pats visada buvau ir būsiu už tokį žaidimą: Klausimas-atsakymas. Tegul žmonės kalba ir klausia. O atsakymus galima ir pačiam skleisti. Kad ir savo bloge 🙂
oi Dainiau, jaučiu , kad užsitrauksi LŽ vado (jau užsitraukiai) ir jos kurybinės atašė Jurgos nemalonę. Ir priseis man savo kepurę paaukoti (rašiau anksčiau). O dėl Achemos tai čia gerai paklausei- lauksime atsakymo
Dainiau, sutinku su paties pastaba, jog teigiami šių NVO veiklos aspektai neapžvelgti, tačiau iš dalies LŽ pozicijai pritarčiau – ypač dėl gaunamų valstybės lėšų panaudojimo atskaitomybės.
Labai geras ir susišaukia TILS’o tyrimas – http://www.transparency.lt/new/images//tils_nvo_spaudoskonf.pdf – jo pagrindinė išvada – NVO privalo maksimaliai skaidriai viešinti savo finansų šaltinius ir jų panaudojimo atvejus. Kitu atveju kyla pagrįstos abejonės.
Šiuo požiūriu LŽ retoriniai klausimai iš tiesų tinkami – iš asmeninės patirties vertinant SRTRF paraiškas galiu patvirtint, kad gal net 2/3 paraiškų atvejų paraiškomis siekiama gauti finansavimą administracijai išlaikyti, o ne kūrybinei veiklai. Tai nėra gerai. Atvirkščiai, tai šizofreniškas būdas remti svarbią socialinę funkciją. Niekas nesiginčija, jog tokių NVO reikia, tačiau finansavimo ir jo panaudojimo skaidrumo ydos – akivaizdžios. Ir šiuo požiūriu LŽ klausimai labai laiku ir vietoje. Jeigu bus sugebėta iš problemos rasti sprendimą, tai visoms pusėms būtų geriau, jeigu ne – tada LŽ pasipiktinimas iš tiesų tinkamas.