2010 m. birželio mėn. „Alytaus dienraščio“ 88 (148) numeryje buvo išspausdintas mano komentaras iš šio dienoraščio „Žaidžiame demokratiją rajonuose? Lazdijų ir Alytaus atvejis„. Viskas būtų gal ir nieko, tačiau kažkaip keistai pasirodė, jog ši nuomonė buvo parašyta beveik prieš metus – dar 2009 m. gegužės mėnesį, o išspausdinta tik dabar.
Tuomet rašiau, kad apsilankius laikraščio “Dzūkų žinios” svetainėje internete www.dzukuzinios.lt iš ten esančios trumpos informacijos galima buvo sužinoti, jog laikraštį pamatysime nors ir greitai, bet ne šiandien. Tas pats buvo ir su laikraščiu “Dainavos žodis” (leidžiamas Alytuje). Nukeliauti į šių dviejų rajonų laikraščius mane tuomet paragino kukli informacija Kultūros ministerijos svetainėje internete. Ten rašyta, kad Lazdijų rajonos meras Artūras Margelis valdo beveik 62 procentu akcijų vienos bendrovės – UAB “Dzūkų žinios”. Būtent ši bendrovė ir leidžia mano minėtus du laikraščius.
Informacija buvo paskelbta, sulaukė ir šiek tiek skaitytojų komentarų. Tačiau kai kas naujo ir man paaiškėjo po to, kai prieš porą dienų gavau UAB „Dzūkų žinios” direktorės Ritos Liaukevičienės elektroninį laišką. Vėliau direktorė mano prašymu atsiuntė patikslinimą ir savo komentarą apie tai, kad kitas Dzūkijos leidinys tik po metų (každodėl nenurodydamas komentaro parengimo datos – D.R.) jį spausdina kaip aktualiją:
„Apmaudu ir pikta, jog „Dienraščio“ redaktorė Gytė Slavickienė nepatikrinus informacijos išspausdino šią nuomonę. Juk leidiniuose turi būti spausdinamos teisingos žinios. Noriu pabrėžti, kad laikraščio „Dzūkų žinios“ internetinė svetainė buvo sukurta 2009 m. liepos mėn. Joje informacija yra nuolat atnaujinama bei mielai skaitoma skaitytojų. Savaitraštis „Dainavos žodis“savo internetinės svetainės neturi.
Manau, „Alytaus dienraščio“ redaktorė pasielgė labai neetiškai, publikuodama šią nuomonę. Prašau sekančiame Alytaus „Dienraščio“ numeryje pateikti teisingą informaciją apie internetinę svetainę www.dzukuzinios.lt bei viešai atsiprašyti už tokį poelgį.”
Sutinku su direktore R. Liaukevičiene – www.dzukuzinios.lt tikrai pastaruoju metu veikia ir yra nuolat atsinaujinanti jų svetainė. Negaliu ginčytis ir dėl to, kaip mielai skaitoma ji yra. Tiesa, kol kas lankytojų joje nėra daug, bet skaityti mielai gali ir 10, ir 1000 žmonių.
Tačiau man žymiai daugiau klausimų kyla dėl kito Alytaus leidinio. Kas paskatino mano kritišką požiūrį, skelbtą prieš metus ir šiandien jau nebe tokį aktualų (didelė dalis komentaro, susijusi su priklausomybe politikui, man atrodo dar lyg ir aktuali) spausdinti laikraštyje neinformavus skaitytojų apie komentaro parengimo laiką? Ir kaip tai susiję su tuo, jog mano šaltinių teigimu, kai buvo paskelbta mano nuomonė 2009 metais, dabartinė „Alytaus dienraščio” darbuotoja Gytė Slavickienė tuomet dirbo to paties kritikuoto laikraščio „Dzūkų žinios” redaktore.
Kas čia vyksta? Gal tai leidėjų konkurencija? Ber ar taip garbinga? Man atrodo, kad nelabai. Juolab, kad dar pernai rugsėjo 14 dieną viešai buvo skelbiama, kad Alytaus VšĮ „Media servisas” išleido dar vieną laikraštį Alytaus regione. Skelbta, kad „Alytaus dienraštis” bus leidžiamas darbo dienomis, išskyrus pirmadienius. Nepaisant sunkmečio įmonė planuoja, kad laikraštis ne tik išsilaikys bei išliks rinkoje, bet ir taps populiariu Alytaus regiono leidiniu.
Pasak redaktorės Gytės Slavickienės, naujasis laikraštis Alytuje išeis darbo dienomis, išskyrus pirmadienius. Tuomet viešai buvo pažymima, kad „Alytaus dienraštis” nebus reklaminis ar skelbimų laikraštis. Jame skaitytojai ras ne tik krašto aktualijas, naujienas, bet ir temas netikėtu rakursu, specialiai parengtas rubrikas. Buvo akcentuojama, kad „Alytaus dienraštis” nepriklauso jokiai politinei partijai, yra nepriklausomas laikraštis.
Jei taip iš tiesų yra, tai gal yra dar vienas paaiškinimas, kodėl metų senumo žinia nepriklausomame dienraštyje skelbiama kaip aktualija – gal tai ir yra tas „netikėtas rakursas”? Labai jau netikėtas ir keistas. Gal apie tai parašys šio laikraščio korespondentas Danielius savo bloge www.danielius.net., kuriame dar pernai buvo rašoma:
„Tiesa, daug žmonių vis dar žiūri į mūsų leidinį su nepasitikėjimu, klausia kaip mums seksis. Tačiau „Alytaus dienraščio“ ateitis lieka nežinoma – viskas priklausys tik nuo mūsų komandos sugebėjimo dirbti ir nuo visuomenės poreikio informacijai, laikraščiui bei reakcijos į naują laikraštį, atsiradusį vadinamuoju ekonominiu sunkmečiu”.
UPS, nenoriu nieko teirautis, nes žinau rezultatus. Jei turite kokių konkrečių minčių, kas konkrečiai sau pasisikyrė – sakykite.
dar kartą pasiteiraukite pas SRT fonda 🙂
Ups, kas sau galėjo pasiskirti? iš kur?
intrigos:) o kaip ten su „Alytaus naujienomis”? Fain pasiskirti sau 80 gabalų?
Deja, bet taip ir yra.
Tai TV ir radijas vėl atskirtas nuo spaudos, kaip ir Etikos inspektoriaus atveju, internetas apskritai paliktas likimo valiai, o VIĮ pilnas prieštaravimų ir iš šono atrodo kaip Žemieji Šančiai – o, o iš kur čia anglių sandėliukas trečiame namo aukšte?
Teoriškai tuo reikalu rūpinasi Vartotojų teisių apsaugos tarnyba. Bet jie neturi monitoringo ir dirba pagal skundus. Todėl taip gaunasai, kad paslėptą reklamą turi kažkas pastebėti, parašyti ksundą ir tada… Apie tyrimo eigą nenoriu ir albėti – neefefktyvu ir net keistai galima įtarti įsttaymų leidėją sąmoningaisukūrus neveikiančią sistemą.
Dainiau, paslėptą reklamą telike ir radijuj žiūri Lietuvos radijo ir televizijos komisija. O kas žiūri paslėptą reklamą spaudoje ir internete?