Fotoalbumas Kazachstano Konstitucijos dienai skirtas paradas 2010 08 29
Kazachų mergaitė klausosi šalies himno
Šiandien Kazachstano sostinėje Astanoje šventinė diena – nuo 10 val. ryto minios žmonių traukė per miestą pasižiūrėti įspūdingo karinio parado, kuris skirtas Kazachstano Respublikos Konstitucijos dienai ir svarbiausio šalies dokumento 15 metų Jubiliejui.
Nors tą dieną kepino 40 laipsnių karštis, tūkstančių žmonių tai neatbaidė nuo noro pasigrožėti Kazachstano kariuomenės galia. Juolab, kad pirmą kartą parade žygiavo ir žavių moterų būrys.
Tačiau bet kuriam lietuviui toks paradas galėtų iš principo atrodyti labai neįprastai, ypač Konstitucijos dienos proga. Daug kam tai gli priminti net sovietmetį, nes po Nepriklausomybės atkūrimo Lietuvoje labai retai kokiomis progomis kariuomenės galia yra demonstruojama. Žinoma, ir ta galia yra sąlyginė, jei realiai vertinsime savo galimybes.
Kita vertus, Lietuvoje daugelį metų apskritai Konstitucijos diena (spalio 25 d.) buvo menkai viešai aptariama ir švenčiama. Gal tik teisininkai ir jų bendruomenė surengdavo vieną ar kitą konferenciją. Tiesa, jau keletą metų šiais dienai skirtas ir Konstitucijos egzaminas, kurio metu žmonės gali pasitikrinti savo teisines žinias bei susirungti konkurse dėl geriausio Konstitucijos žinovo titulo. Iki šiol tokio konkurso nugalėtojai gaudavo ir asmenines Prezidento dovanas.
Tačiau mane asmeniškai karinis paradas snutebino netgi mažiau, nei Kazachstano sostinėje Astanoje ar šalies pietine sostine vadinamoje Almatoje esantys didžiuliai plakatai, kurie primena žmonėms, jog jų šalies pagrindiniam dokumentui – jau 15 metų. Gal tai kiek pompastiška, bet… Konstitucijos diena yra šventinė diena ir kazachai tą dieną švenčia, o ne dirba. O Lietuvoje? O mūsų krašte mes švenčiame per Jonines, Žolines ar kitas pusiau religines šventes, bet savo valstybės pamatas mums tėra vertas vos kuklios rudeniškos dienos paminėjimo. Tikiuosi, kad tik kol kas.
Labukas, 4 dienas neturėjasu interneto, nes buvau Kirgizijoje 🙂 Greitai pradėsiu rašyti 🙂
Kas nutiko Dainiui, kad visai neberašo tinklaraščio?
Nugi, o kokia žąla padaryta mergaitei? Vakas viešoje vietoj gražiai gieda himną. Jokio neigiamo konteksto. Pagal LT įstatymus irgi nebūtų jokios žąlos ar pažeidimo. Nežinau iš kur tai sugalvojai 🙂 Todėl ir diskutuoti nėra apie ką.
Pastebejimas.
Paziurejau i nuotrauka ir pirmajame plane stovincia mergaite. Publikuota nuotrauka pagal musiski Visuomenes informavimo istatyma (Vii) tam vaikui padare didziule zala (tarkime, jei tai butu lietuviskas vaikas). Bet jei ne lietuviskas – zalos nera? O gal nuotrauka publikuojantis Dainius – tarptautinis nusikaltelis? Padiskutuokime apie paradoksus ir lietuviskaji Vii.
Būtent Dainiau, grįžtame prie to pačio bet jau kitoje kokybėje. Į vieną ir tą patį įvyki gali būti mažiausiai dvi priešingos reakcijos. Bet koks įvykis yra joks. Gyvenimas joks. Kiekvienas mes nuspalviname savom spalvom. Jeigu žmonės pažintų savo psichika tai jokios krizės net nebūtų įvykę. Deja, realybė tokia, kad didžioji dalis nepažįsta savo psichikos ir jie pasmerkti nerimo ir įtampos būsenoje dėl savo rytojaus. Nėra jokių garantijų dėl rytdienos. Žmoguje atsiranda polinkis į baimes ir paniką. Pastovi tokios būsenos tonizacija neišvengiamai suduos smūgį ir vidiniams organams, santykiams šeimoje ir t.t. Masinių informacijos priemonių vaidmuo baimių ir panikos sėjime irgi yra didžiulis. Tokia kaina užsidirbami reitingai.
Žmonės metų metais buvo treniruojami tik gerbuvio temoje. Kol gerbuvis tapo aksioma.
Todėl juokinga dabar reikalauti iš tokio žmogaus meilės tėvynei, vienybei, meilės gamtai ir t.t. Jis treniruotas visai kitame ir už pinigus pasiruošęs parduoti net savo artimą, jau ką bekalbėti apie tėvynę ar ekologiją.
Tada kreipiame 360 laispnių kampu ir ką gauname? Grįžtame prie to pačio 🙂
Tas K. Čilinskas senas, nukaršęs senis – be energijos ir su senu, primityviu mąstymu. Be to, koks bebūtum proto bokštas reikalinga dar ir energija realizacijai.
Dainius stato ant „MĄSĖS” bet “ vienas žmogus ar milijonas vienodai mąstančių žmonių tai vis tiek tik vienas žmogus“. “Milijono vienodai mąstančių žmonių susivienijimas mąstymo kokybės nepakeis“. Tai pirmas dėsnis.
O antras: “ Jeigu sistema priėjo krizę tai tos sistemos priemonėmis iš krizės išeiti neįmanoma!“
Apmąstyti šiuos dėsniu tai jau šis tas, tuomet diskusija pakryps 360 laipsnių kampu.
Simai, tavo pastaba irgi labai panaši į tiesą. Dabar vykstantys pilietiniai judėjimai, kuomet susirenka žmonės su K. Čilinsku ar kitais judėjimais lyg ir atrodo masiški, bet jie tikrai nesurenka ir dar kurį laiką nesurinks jokios kritinės masės. Kita vertus net ir tokie judėjimai verčia poliitkus nerimauti dėl savo reitingų ir ateities. O tai jau yra neblogai – reaguojama.
Mariau, labai teisingai pastebėjai realią situaciją. Bet o kas imsis tokios nelengvos misijos? Diskusija iš principo, manau, jau praeita – vos ne kiekvienas žino visas problemas, netgi žino ką reikia daryti. Bet turime problemą, kad niekas nesiima jokių veiksmų… Ir be to, esu garantuotas, kad tokio atsinaujinimo šalininkų yra tik nedidelė saujelė žmonių…
Atsinaujinimas aktualus tik tiems, kurie priėjo ribą o tiems, kurie kaip inkstai taukuose ėda prie lovio atsinaujinti nėra stimulo. Jiems atvirkščiai – rūpi išsaugoti seną ir įprastą. Pasidalijimas į dvi priešingas kategorijas: trokštantys atsinaujinimo ir siekiantys išsaugoti seną ir įprastą. Beje, atsinaujinimo šūkis gali būti instinktyviai suprastas kaip iš turtingesnio atimti pinigus ir pasiimti sau. Tai bus ne atsinaujinimas o prievartos ir jėgos panaudojimas tam, kad išsaugoti savo seną ir įprastą.
Apie tai kas yra atsinaujinimas reikia diskutuoti.
Mariua, iš esmės esi teisus dėl atsinaujinimo. man irgi sunku supratsi, kodėl gynybinė reakcija yra stipresnė nei noras atsinaujinti kitai kokybei. Galbūt dar nėra taip blogai ir kol kas daugeliui geriau yra išsaugoti kažkokį status quo nei imtis naujų dalykų?
Priešingai nei Kazachstane Lietuvoje ryškiai pastebimas dirbtinis patriotizmo, vienybės, meilės tėvynei propagavimas. Tai yra ryškus “patologinės valstybės simptomas“. O visa ta dirbtinė agitacija miręs metodas. Yra paprastas posakis: per jėgą mylimas nebūsi! Visi moralizavimai, pamokslavimai temoje apie meilę tėvynei yra neišmanymas. Patriotizmas, vienybės pajauta, meilė yra kokybiškos būsenos, kurių išmokti neįmanoma. Metodikos pasiekti šioms būsenoms nėra. Tai yra individe “čia ir dabar“ arba ne.
Krizė – sena ir įprasta griūna o naujo dar nėra. Didžioji dalis ir merdėja šioje tarpinėje būsenoje.
Stengiasi išsaugoti savo griūnančius verslus, vietas sociume ir t.t. Visa ta agitacija irgi yra instinktyvi gynybinė reakcija – sistema stengiasi išsaugoti save. Bet ar tai realu?
Išsigelbėjimas yra visiškai kitoje pusėje – reikalingas atsinaujinimas. Bet atsinaujinimas kol yra įjungtos gynybinės reakcijos yra neįmanomas. Reikia diskutuoti iš esmės apie naują mąstymą, kuris yra būtinybė naujoje situacijoje, o ne lašelines statyti lavonams.
Nuotraukos :-). Juk prisgetas visas gražus pristatymas.
graži nuotrauka