Minios valdžia Lietuvoje. Kas toliau?

Šiandien spaudos konferencijoje atsistatydinanti vaiko teisių apsaugos kontrolierė teisininkė Edita Žiobienė pasakė:

„Pasitraukimas – toks žingsnis, kad valstybė pabustų ir suprastų, kad ne minia ir ne besikeičiantis politinis vėjas gali viską diktuoti“.

Kaip tai reikia vertinti? Aš manau, kad tai rimtas signalas Lietuvos politinei valdžiai ir teisėsaugai. Galima sakyti, kad tai – egzaminas.

Kas toliau? Pažiūrėsim. Lauksime egzamino rezultatų.

21 komentaras

  1. marius

    Sąžinė nei objektyvi nei subjektyvi. Sąžinė tai vienybės pajauta. O įstatymas yra vienybės pajautos dirbtinis pakaitalas.

    Žinoma, kad 60% ir daugumos balsavimu negalima nustatyti kažkokios tiesos bet kalba ir neina apie kažkokią tiesą o apie pasitikėjimą valdžia ir konkrečiais pareigūnais. Tad 60% nustato, kad tuo kuriuo nepasitikima neatitinka užimamos vietos.

    Ir žinoma, kad teisingumui įgyvendinti visuomenėje reikalingi įstatymai, bet kad jie būtų teisingai įgyvendinti reikalinga sąžinė. Be sąžinės įstatymai slapta apeinami. Privilegijos ir pinigai tuomet tampa slaptomis įstatymo apėjimo priemonės. Taip atsiranda slapta į teisėtas teisingumas – teisėtas organizuotas nusikalstamumas, dvigubi standartai ir t.t.

    Atsakyti
  2. hadrian

    „Nepasitikėjimo procentas ir yra rodiklis, tai ta dalis, kuri ir turi teisę abstrachuoti tiek, kad kalbėtų beveik visų vardu.”

    pagal tavo logiką išėitų, jog 60% žmonių nusprendus, jog tau nepriklauso tavo namas, jis yuri teisę jį iš tavęs atimti (pvz jei jiems atrodo, jog nu jo nenusipelnei, ar jog jį esi pavogęs, etc.)

    mariau, bandai diskutuoti elementarius filosofinius klausimus, naudodamas vaikiškus argumentus – panašūs klausimai buvo atsakyti dar ilgai prieš Kristų

    – sąžinė: subjektyvi ar objektyvi — teisingas atsakymas SUBJEKTYVI

    – ar gali būti tiesa nustatyta daugumos balsavimu — teisingas atsakymas NE

    – {vienintelis} praktiškas būdas teisingumui visuomenei įgyvendinti — teisingas atsakymas ĮSTATYMAS

    Komentarų rėmuose nėra nei galimybės, nei reikalo argumentuoti už ar prieš šiuos teiginius – jie visuotinai pripažinti teisingais; jei pačiam tai neakivaizdu, tačiau norėtum suprasti kodėl šie teiginiai laikomi teisingais, siūlau pagilinti savo filosofines žinias

    Atsakyti
  3. marius

    Sutinku, kad visų vardu kalbėti gali tik kvailys, bet
    nepasitikėjimo apklausa ir rodo kas ir kiek iš privilegijuotų peržengė ribą. Pavyzdžiui.; kiek % nepasitiki teisėsauga arba kažkokiais konkrečiais valdžios pareigūnais? Nepasitikėjimo procentas ir yra rodiklis, tai ta dalis, kuri ir turi teisę abstrachuoti tiek, kad kalbėtų beveik visų vardu.

    Atsakyti
  4. D.Radzevičius Įrašo autorius(-ė)

    mariau, rašai, kad „Lietuvoje yra peržengta riba. Jeigu riba peržengiama tuomet engiamieji streikuoja, buriasi į minias, tampa teroristais. Bet pirminė priežastis visuomet yra tie, kurie turi privilegijas į įstatymus.”

    Man vis tiek įdomu yra kiek ir kas peržengė kurią ribą? Pagal tą logiką, galima sąžiningai sakyti, kad jei kažkokia dalis peržengė ribą, o kažkokia į tai reaguoja, tai vistiek lieka esminis klausimas: ar kuri nors dalis turi teisę abstrachuoti tiek, og kalbėtų visų vardu?

    Atsakyti
  5. marius

    Hadrian rašo: teisėtumas negali būti pasiekiamas neteisėtais veiksmais
    Teisėtumas gali būti pasiekiamas neteisėtais veiksmais. Pavyzdžiui.; grupė valdininkų iššvaistė arba nuplovė pinigus, paskui papirko už tuos pinigus prokurorą, teisėją ir teisėtumas pasiektas. Akivaizdūs grobstymo galai o įrodymų nėra nes įrodymai nupirkti už dalį pavogtų pinigų. Ir kai tokiems pasakysi nustokite vogti jie atsakys įrodykit! Ir dar paduos už šmeižtą į teismą. Štai taip atsiranda teisėtas organizuotas nusikalstamumas! Sustabdyti tokios nusikalstamos organizacijos nėra kam nes ji slapta įteisinta. Todėl atsiranda žurnalistai, kurie imasi policijos funkcijų + viešumas. Žinoma jie yra iš karto apkaltinami ne etišku elgesiu ir t.t. Kai susiburia minia jie yra apkaltinami valstybės pamatų griovimu. Pasakykite kaip kovoti su teisėtu organizuotu nusikalstamumu? Gal tuomet reikia kurti skirtingus įstatymus privilegijuotiems ir neturintiems privilegijų? Juk vis tiek dvigubi standartai akivaizdūs.
    Kas liečia sąžinę tai jeigu ji yra tuomet jokie objektyvūs elgesio kriterijai nereikalingi. Ir sąžinė tai ne subjektyvi nuomonė. Sąžinei tai vienybės pajauta. Ne supratimas o pajauta. Pavyzdžiui.; paimkime draugystę. Jeigu yra draugiški santykiai arba meilė šeimoje tuomet jokie raštiški susitarimai nereikalingi. Nes viskas vyksta pagal sąžinę, vienybėje vienas dėl kito stengiasi o sąžinė tampa koreguojančiu elgesį organu. Jei tik sulaužei vienybę tai sąžinė iš karto duoda signalą ir koreguoji savo elgesį. Bet dar kartą pasikartosiu tai pajauta.
    Įstatymas yra dirbtinis sąžinės pakaitalas! Kadangi vienybės nėra tuomet koreguojančiu mūsų vienas kito atžvilgiu elgesį tampa įstatymas. Priešingai nei „vienybėje pagal sąžinę” – „vienybėje pagal įstatymą” pajautą kečia supratimas. Suprasti ir jausti kitą žmogų yra dvi priešingybės. Iš čia atiduodantys viršenybę „vienybei pagal įstatymą” yra nejautrūs svetimam skausmui, žmogui. Jie jautrūs dirbtinam sąžinės pakaitalui – įstatymui. Bet kadangi įstatymas yra viso labo tik sąžinės pakaitalas tai jis negali būti tobulas kaip vienybė pagal sąžinę! Todėl neišvengiamai atsiranda engiamieji, nuskriaustieji, nepatenkinti. Esmė yra riba. Svarbu išlaikyti pusiausvyrą. Lietuvoje yra peržengta riba. Jeigu riba peržengiama tuomet engiamieji streikuoja, buriasi į minias, tampa teroristais. Bet pirminė priežastis visuomet yra tie, kurie turi privilegijas į įstatymus. Todėl išmintinga valdžia turėtų priimti minios priekaištus kaip signalą koreguoti savo veiksmus o ne atvirkščiai. Minia reiškianti valdžiai priekaištus ir yra valdžios sąžinė, kurios dėka valdžia turėtų koreguoti savo veiksmus.

    Atsakyti
  6. hadrian

    teisėtumas negali būti pasiekiamas neteisėtais veiksmais

    „sąžinė” nėra griežtai apibrėžta sąvoka – jei tu sakai, kad kažką padarei „vadovaudamasis sąžine”, geri šansai, kad kažkas su tuo nesutiksiu (t.y. apkaltins tave, jog „neturi sąžinės”)

    nesant objektyvių „sąžiningo” elgesio kriterijų nėra galimybės argumentuoti, jog kažkoks veiksmas buvo „sąžningas” arba „nesąžiningas” – iš esmės tai tereikš tavo ar mano subjektyvią nuomonę

    įstatymai, tuo tarpu, suteikia tokius fiksuotus kriterijus (t.y. nepriklausomai nuo mano ar tavo subjektyvios nuomonės, galima parodyti, jog tas ar kitas veiksmas atitinka ar prieštarauja tam ar kitam įstatymui)

    teoriškai įstatymai tėra konkrečiai suformuluotas mūsų teisingumo („sąžiningumo”) supratimas – realybėje gali atsirasti praraja tarp įstatymo ir teisingumo supratimo konsensuso visuomenėje – kuriuo atveju protinga būtų peržiūrėti (ir pakoreguoti) įstatymus

    kadangi vienintelis [žmonėms] žinomas objektyvus konflikto tarp visuomenės narių sprendimo būdas yra įstatymas, bet koks konfliktų sprendimas juos ignoruojant (įskaitant apeliavimą į „sąžinę”) yra tapatus konfliktų sprendimui jėga / smurtu / prievarta

    pasisakantys už konfliktų sprendimą „remiantis sąžine” iš esmės pasisako už tokių konfliktų sprendimą jėgos pagalba

    Atsakyti
  7. marius

    Vaiva, o vadovautis pagal sąžinę tai nereiškia vadovautis pagal emocijas ir simpatijas – visiškai skirtingi dalykai. O vadovautis įstatymais be sąžinės yra išsigimimas. Kuo daugiau išsigimėlių valdžioje tuo labiau sirgs valstybė. Eiti į valdžią dėl pinigų jau yra išsigimimas. Deja tai jau tapo normalu…

    Atsakyti
  8. marius

    Pirminiai teroristai yra tie, kurie įstatymams taiko dvigubus standartus. O tema apie pavojų dėl linčo teismų jau yra pasekmė. Kodėl reikėtų pasitikėti teisėsauga jeigu ją jau nepasitiki 89%. O jeigu tie, kuriais ne be pasitikima laikosi savo postų tai reiškia įtampos augimą, kuri gali peraugti į streikus, mitingus o gal ir perversmą. Ir tuomet arba valdžia sutramdys minią arba minia nuvers valdžią. Protinga valdžia turėtų reaguoti ir koreguotis deja nemažai yra tokių, kurie siūlo kovoti prieš minią. Daugelis nemato esamos padėties ir vis dar svaigsta apie kažkokią žurnalistinę etiką, kad minia nepakluso teismo nuosprendžiui, kuris po to buvo pripažintas negaliojančių – neteisingu. Lietuvoje jau vyksta pilietinis karas tik laimė kol kas be ginklų. Bet perversmas bus neišvengiamai, manau visa ta minia ne užilgo taps politine jėga. Valdžia grobė be saiko, gobšumas užvaldė galutinai bet viskam yra riba. Ir ta riba jau prieita. Todėl Jei nebūtų Venskienės būtų kažkas kitas nėra jokio skirtumo. O taikstytis su dvigubais standartais ir laukti iš teisėsaugos teisingumo, kuri jau tapo nusikalstama struktūra gali tik debilai arba, kurie labai šiltai įsitrynę ir nieko nestokoja.
    Karas vyksta, perversmas bręsta duok dieve be kraujo tad atsipeikėkite, laikas pabusti. Nebūkite naivūs jei manote kad kova vyks pagal įstatymus, taisyklingai. Nes skustis teisėsaugai tapo tas pats , kad skustis nusikaltėliams – dvigubi standartai – riba.

    Atsakyti
  9. Skaitytojas

    „Dura lex, sed lex” – dar senovės Romoje suprato, kad net ir kvailas įstatymas yra įstatymas. Jei įstatymas neteisingas, reikia keisti įstatymą, o ne ignoruoti teisę. Istorija rodo, kad kiek minia nebandė imtis teisingumo funkcijų, tiek tai virto anarchija ir savivale. Prižiūrėti, kad būtų laikomąsi įstatymų patikėta policijai, prokuratūrai, teismams. Dabar kai kas jais nepasitiki, kaltindamas vieną ar kitą pareigūną. Taip, tose įstaigose, kaip ir bet kurioj kitoj, yra klystančių ir net netinkamų pareigoms žmonių. Bet ar visa policija, visa prokuratūra, visas VSD ir visi teisėjai netikę, korumpuoti, apsileidę? Kas tai nustatė – rėksnių būrelis ir aršusis „pitbulis” iš vienos TV laidos? Nereikia įsijausti, kad violetinė minia – jau visa Lietuva, o teisėja (vis dar?) Venckienė – teisingumas. Užuot ginčijęsi, lukterėkim, laikas, rinkimai, kuriuose, neabejoju, dalyvaus Drąsiaus kelio partija ar bent Venckienė kaip neprikl. kandidatė, parodys. Tada bus aiškiau nei aišku, ką kas ir kiek palaiko.

    P.S. Aš nesu nei pedofilas, nei kileris, nei paregūnas.

    Atsakyti
  10. vaiva

    Gerbiamas Mariau, nieko gero nebūtų, jeigu pareigūnas pradėtų vadovautis emocijomis ir simpatijomis. O dėl venckienės tai man Jūsų pozicija atrodo labai savotiška: iš kur Jūs žinote apie jos sąžinę? Šita byla per daug jau supainiota, kad taip lengvai būtų galima viską paaiškinti. Man pavyzdžiui, ji nekelia didelio pasitikėjimo ir jeigu jau teisėja eina prieš įstatymą, tai jau toliau nebėra kur – belieka tik linčo teismai. Jūs to norite?

    Atsakyti
  11. marius

    Neskubėkite su išvadomis o siūlau pamąstyti.
    Pavyzdžiui.; sąžiningas jaunuolis tapęs kareiviu duoda priesaiką. Paskui kur nors taikdarių misijoje jis nušauna žmogų ir tampa “sąžiningu žmogžudžiu“. Intelekto visas baisumas yra tame, kad jis gali pagrįsti baisiausius nusikaltimus. Nužudei kitą ir jautiesi pasielgęs teisingai. Visi teikiantys viršenybę įstatymui tampa nejautrūs viskam kas gyva: žmogui, gamtai ir t.t. Jie jautrūs įstatymui bet visiškai ne jautrūs svetimam skausmui. Jeigu kas nors prievartaus vaiką ar žudys jie tam konkrečiam vaikui, žmogui bus visiškai ne jautrūs nors viešai reikš užuojautas nes taip priimta. Toks žmogus žiūrės svarbiausia, kad viskas būtų pagal įstatymą nes jis jautrus įstatymui o ne konkrečiam žmogui. Pavyzdžiui.; Žiobienė lyg ir turėtų rūpintis vaikų teisėmis, bet kaip ji gali rūpintis svetimų vaikų teisėmis jei jį jautri įstatymui o ne svetimų vaikų skausmui. Tokiame poste turėtų būti žmogus atitinkantis šį postą: jis turi ne tik išmanyti teisę bet išties būti labai jautrus vaikų skausmui. Šios dvi savybės turėtų eiti iš vien tuomet užimantis šį postą bus savo vietoje. Jeigu bus tik viena iš šių savybių tai atitikimo nebus. Ne veltui žmonės vaikų teisės apsaugos darbuotojus dažnai apkaltina biurokratizmu ir visišku ne jautrumu. Sąžiningas žmogus negali būti aklu įstatymo vykdytoju nes įstatymas nėra sąžinė. Sąžiningas įstatymus perleidžia per savo sąžinę ir jeigu kažkoks įstatymas prasilenkia su sąžinės balsu tai jis ne atiduos viršenybės tokiam įstatymui savo poelgiuose. Pavyzdžiui.; Venskienė yra puikus pavyzdys kai valstybės pareigūnas atsisako eiti prieš savo sąžinę ir sulaužo tuos įstatymus, kurių vykdymas būtų eiti prieš savo sąžinę. Sąžiningo įbauginti, nubausti neįmanoma jis nebijo nieko. O teikiantys viršenybę įstatymui yra silpni bailiai, jie už kitą žmogų niekados nesiaukos.

    Atsakyti
  12. vaiva

    šiaip jau Edita pasielgė teisingai, nors gal kiek desperatiškai tą atkomentavo. O kuo gi vadovautis valstybės pareigūnui, jeigu ne įstatymais? Šitos visos kalbos apie sąžinę kaip kažkokią atsietą nuo pareigų vertybę atrodo demagogiškai: pareigūnas prisiekia tarnauti valstybei, ir jeigu jis yra sąžiningas pareigūnas – jis privalo laikytis įstatymų ir juos vykdyti.

    Atsakyti
  13. marius

    Dainiau, teisėsaugoje dirba konkretūs asmenys , kurie ir yra tiesiogiai atsakingi už teisėjo ir moters nužudymą nes viskas prasidėjo daug anksčiau nuo Kedžio kreipimosi į teisėsaugą. Ir teisėsauga turėjo reaguoti, užkirsti kelią. Deja mes žinome kokia buvo teisėsaugos reakcija… Dabar turime ir pasekmes.

    Atsakyti
  14. D.Radzevičius Įrašo autorius(-ė)

    Mraiua, galima sutikti, kad viskas prasidėjo nekaltai, bet… Prisimink teisėjo ir moters žmogžudystes Kaune, nuo kurių viskas iš tiesų prasidėjo. jei jos suiję su pedofilijos istroija (o panašumo daug yra). kas bebūtų tai padaręs, nemanau, kad už tai teisėsauga atsakinga. Jos atskaomybė yra kitose veitose. tačiau daug kam buvo paprsačiau viską supaprastinti.

    Atsakyti
  15. marius

    Sigitai, ne visų vykstančių procesų pirminė priežastis būna scenaristas, režisierius ir užsakovas. Bet visiškai sutinku su tuo, kad proceso eigoje visuomet atsiranda prisiplakėliai – suinteresuoti asmenys siekiantys sau asmeninės naudos.
    Ta minia Lietuvoje šiandien yra pasekmė o pirminio teroristo reikia ieškoti teisėsaugoje, valdžioje.

    Atsakyti
  16. marius

    Atskleisiu ir dar vieną atradimą: Sąžiningiems nekaltumo prezumpcija negalioja! Kodėl? Todėl, kad yra sąžinės graužatis. Sąžiningą nubausti nerealu nes jam didžiausią bausmė yra sąžinės graužatis. Ir sąžiningo apipilti purvu neįmanoma. Auksas šūde blizga!
    Ir visiška priešingybė bus jei sąžinė yra atrofavusi.
    Tuomet sąžinės graužatį keičia bausmės ir viešumo baimė. Bijančiam bausmės bei viešumo ir galioja nekaltumo prezumpcija. Kurių sąžinė atrofavosi vadovaujasi principu: ne pagautas ne vagis – įrodykit.
    Sąžiningam atvirkščiai – įrodymai nereikalingi nes jis turi sąžinės graužatį.

    Atsakyti
  17. sigitas

    mariau, o kuriai pusei pats priklausai? Nors nujaučiu kuriai. Tavo pritrenkiantis atradimas – įstatymas yra sąžinės antipodas. Dar to nesu girdėjęs. Ir nepamiršk mariau, kad istorija jau seniai yrodė – kiekviena minia turi savo scenaristą, režisierių, na ir žinoma užsakova. Kuris , žinoma , turi sąskaita banke. Sąžinei ten , paprastai , vietos nelieka. Būtų laikas išsivaduoti iš iliuzijų.

    Atsakyti
  18. marius

    O gal laikas nutraukti vienas kito “prievartavimą savo neginčijamomis tiesomis“ ir pradėti bendrai mąstyti kur slypi augančio susiskaldymo šaknys?

    Nesusipratimo priežastis yra nepastebimos aksiomos. Pavyzdžiui.; Žiobienė apgailestauja, jog žmonių, kurie viršenybę teiktų Konstitucijai ir įstatymams – mažuma. Štai jums ir esminė aksioma! Toliau viskas kaip sakoma pagal natas. Visi tie, kurie “teikia viršenybę įstatymui“ ir rėks, kad minia griauna valstybės pamatus ir t.t. Jie savo nepastebimos aksiomos įkaitai.
    Minią griaunančią valstybės pamatus mato ir matys tik tie, kurie “teikia viršenybę įstatymams“. Tie, kurie “neteikia viršenybės įstatymams“ jokios minios griaunančios valstybės pamatus nematys. Taip atsiranda dvi priešingos kategorijos žmonių, kurie skirtingai mato ir vertina tuos pačius vykstančius reiškinius. Tarp jų atsiranda nesusikalbėjimas, nesusipratimas ir priešprieša. O priežastis nepastebimose skirtingose aksiomose.
    Pavyzdžiui.; beveik niekas nepastebi, kad “viršenybės atidavimas įstatymui“ ir“viršenybės atidavimas sąžinei“ yra visiškai dvi skirtingos ir priešingos, nesuderinamos aksiomos!
    Sąžinė ir įstatymas yra nesuderinami dalykai! Iš čia ir priešingas tų pačių reiškinių matymas ir vertinimas. Iš čia ir priešingi poelgiai. Atkreipkite dėmesį tiek viena pusė ir kita laiko save teisiais. Pavyzdžiui.; Dainius pastoviai akcentuodamas, kad minia griauna valstybę laiko save teisiu o esantys toje minoje irgi laiko save teisiais. Pavyzdžiui.; Dainius kaltina minią, kad ji rodo blogą pavyzdį nesilaikyti įstatymų o minia irgi kaltina teisėjus, prokurorus, valdžią, kad pastariesiems negalioja įstatymai ir t.t.

    Atsakyti
  19. D.Radzevičius Įrašo autorius(-ė)

    Sigitai, labai jau panašu, kad dabar klausiams paprastas – ar gyvename dar teisinėje valstybėje, ar skundais, peticijomis, kelių telikų keliomis laidomis galima valdyti valstybę. Jei taip, tuomet visą valdžią gražiname tautai tiesiogiai.

    Atsakyti
  20. sigitas

    svarstau, ar Degutienė parduotų Tėvynę vardan aukštesnių savo reitingų? Štai kas atsitinka , kai žmogų apvaldo manijos.

    Atsakyti

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *