Kas gali vienyti lietuvius ir lenkus? Prisiminkime Česlovą Milošą

pagal | 2011/02/01

Šiandien 11 val. Vilniaus miesto savivaldybėje viešai pristatysime naują iniciatyvą – žurnalistams skirtą Česlovo Milošo metų premiją, kuri bus įteikta už geriausias publikacijas, nušviečiančias Lietuvoje ir Lenkijoje gyvenančių tautų bendravimą.

Šios iniciatyvos partnerės – Lietuvos žurnalistų sąjunga, Nacionalinė žurnalistų kūrėjų asociacija ir Lenkijos institutas Vilniuje.

Dar pernai svarstydami šią idėja su kolega Audriu Antanaičiu, Lenkijos instituto darbuotojais ir kai kuriais kitais kolegomis kėlėme sau klausimą, ar tikrai Č. Milošo asmenybė gali labiau vienyti skirtingas tautas ir valstybes, o gal gali būti ir priešinga reakcija. Žinau, kad kartais madinga ir net įprasta atskiroms šalims „nepasidalinti“ svarbių ir garsių asmenybių. kartais, pavyzdžiui, Adomas Mickevičius yra viena iš tokių asmenybių. Dabar jau ir apie garsius sportininkus taip kalbama.

Tačiau šiandien vyksiančioje spaudos konferencijoje, tikiuosi, ir Vilniaus meras Raimundas Alekna, ir Lenkijos instituto Vilniuje direktorė Małgorzata Kasner, ir aš su kolega Audriu Antanaičiu rasime argumentų, kodėl tokia iniciatyva yra žymiai prasmingesnė nei kai kurie politiniai debatai ir bendri šalių planai dėl bendrų ekonomikos reikalų. Mano asmenine nuomone, bendras biznis greičiau gali supriešinti nei bet kas kitas.

Todėl su malonumu skaičiau kolegų parinktą Czesław Miłosz citatą („Tėvynės ieškojimas“):

„…kalbu apie geografiją bei istoriją tų žemių, iš kur esu kilęs ir kurios kažkada vadinosi Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė, kadangi šitaip galiu prisidėti siekiant suvokti istorinius jų raizgynus, o tai yra reikalinga, jeigu norime, kad Lenkiją, Lietuvą, Baltarusiją ir Ukrainą sietų geros kaimynystės ryšiai.“

Man taip pat labai džiugu, kad premijos steigėjai sutarėme bendradarbiauti minėdami Česlovo Milošo metus, kuriuos paskelbė Lietuvos Respublikos Seimas ir Lenkijos Respublikos Seimas.

Lenkijos institutui ir Lietuvos žurnalistų sąjungai Č. Milošo asmenybė yra svarbi ir įkvepianti ne tik dėl Lenkijos ir Lietuvos istorijos, kultūros, bendradarbiavimo ir paveldo tradicijų puoselėjimo. Ir ne tik dėl nepakartojamo savo gimtinės intymumo pasaulinių procesų kontekste atskleidimo. Ji svarbi ypatingai dėl humanistinių idėjų skleidimo buvusiose Abiejų Tautų Respublikos žemėse.

Kolega, platindamas pranešimą spaudai apie iniciatyvos pristatymą rašė:

„Česlovo Milošo mintys, žodžiai ir darbai yra svarbūs ne tik Lenkijos ir Lietuvos, bet ir Baltarusijos, Ukrainos, Latvijos žmonėms, tebejaučiantiems istorinį bendrumą ir tebenorintiems jį paversti bendru darbu tautų ir valstybių tarpusavio supratimo ir suartėjimo labui. Politinė ir ekonominė kasdienybė kartais užgožia amžiais tautas jungusius dalykus, todėl tokio masto kaip Česlovas Milošas asmenybės yra pašauktos tą bendrumo jausmą gaivinti.“

Todėl norėdami prisidėti prie Česlovo Milošo puoselėtų idėjų tolesnio puoselėjimo ir steigdami Česlovo Milošo metų premiją, norėsime ją įteikti publikacijų autoriams, paskelbusiems geriausius darbus apie Abiejų Tautų Respublikos teritorijose gyvenančių tautų bendravimą, bendradarbiavimą ir bendradarbiavimo pavyzdžius. Premijos laureatais galės tapti ir žmonės, savo darbais parodę tokio bendradarbiavimo pavyzdį.

Trumpai apie Česlovą Milošą.
Jis gimė 1911 m. birželio 30 d. Šeteniuose, Kėdainių apskrityje, apie 70 kilometrų į šiaurę nuo Kauno. 1920 m. Vilniuje mokėsi Žygimanto Augusto gimnazijoje, 1934 m. Vilniaus Stepono Batoro universitete baigė teisės fakultetą. 1937 m. Č. Milošas persikėlė į Varšuvą, tenai praleido ir Antrąjį pasaulinį karą. Po karo dirbo diplomatinį darbą Lenkijos atstovybėse Niujorke ir Vašingtone.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *