Diskusija: kodėl viešoje erdvėje ėmė dominuoti diskusijos dėl moralės?

pagal | 2011/02/18

Pastaruoju metu kaip niekada dažnai viešumoje kalbama nebe apie teisinę valstybę, teisės viršenybės principą, o apie moralę. Moralės dalykai tampa pretenzijų objektu politikams, teisininkams, sportininkams. Neretai atrodo, kad gyvename savotiškoje angelų ir demonų šalyje. Tik juoda arba balta. Žurnalistai, redaktoriai negailestingi tiems, kas pažeidė įsivaizduojamą moralę. Tą patį daro ir politikai.

Ką tai reiškia?

13 komentarų

  1. AvatarMarius

    Šarūnai, MES esame tavo atspindys veidrodyje.

    Tad temos apie moralę yra prasmingos tik tiems kas nori save pakeisti.

    Kitu atveju, temos apie moralę neišvengiamai tampa spekuliantų žmogiškomis vertybėmis sambūriu.
    Čia pamokslavimai, badymaisi vienas į kitą pirštais, priekaištai, argumentuoti įrodinėjimai, savo ,,šventumo“ demonstravimas, taškų rinkimas ir reitingų kėlimas – spekuliantų žmogiškomis vertybėmis sambūris.

    Temos apie moralę norintiems save pakeisti bus visiškai kitokios.
    Čia nebus jokių įrodinėjimų, ginčų, savęs demonstravimo, geros nuomonės apie save, baksnojimo į kitą pirštu, priekaištų…

    O taškų ir reitingų siekimą pakeičia natūralus noras save adaptuoti, pakeisti, kad išbristum iš nepasitenkinimo savo gyvenimu liūno…

    Sukurkite temą norintiems save pakeisti ir sukurkite tema kur galima kažką pakritikuoti ir pamatysite kiek kur susirinks… Tad ten kur žmogus trokšta pats save pakeisti teka viskas tyliai be triukšmo, sencasijų, ten žmogus tyliai su savimi dirba o ten kur spekuliacijos atvirkščiai: kokie debatai, kiek rėkimo, triukšmo, sencasijų kalbų kalbų kalbų kalbų…

    Atsakyti
  2. D.RadzevičiusD.Radzevičius Įrašo autorius(-ė)

    Šarūnai, šioje vietoje noriu būtinai pacituoti Gintarą Aleknonį:

    „Ne tik Atgimimo metais tautos moraliniu autoritetu buvęs, nepriklausomos Lietuvos Konstitucijos preambulę parašęs poetas nenuėjo į politiką, nes manė, kad kiekvienas turi dirbti tai, kam turi pašaukimą. Profesionalumą nuvertinančioje kultūroje jis drįso pasakyti, kad į Rašytojų sąjungą priimamas poetas turėtų parašyti sonetą – tai yra išlaikyti savotišką profesionalumo egzaminą. Tariamų įvykių ir tariamų garsenybių pritvinkusioje visuomenėje paskutiniaisiais gyvenimo metais Justinas Marcinkevičiaus mieliau davė interviu gimnazistų laikraščiui, o ne gyvenimo būdo televizijai. Tačiau svarbiausia, poetas nekartojo šiandien tokios madingos, pasiteisinimo užkeikimu tapusios frazės „Ir tuomet dirbome Lietuvai“. Nes puikiai žinojo, kada ir kam dirbo.

    Kiek duodi – tiek tavęs ir lieka.

    Tai kas gi tu – ar kūnas, ar dvasia,

    Gyvenime, saldžioji mūsų liepa?“

    Atsakyti
  3. AvatarŠarūnas

    P.S.: jei vadovautis tokia logika, tas, kuris apie moralę nenori kalbėti, yra tyriausios sąžinės grynuolis? Kitaip tariant, moralė pas mus suklestės, kai niekas apie ją nekalbės. Įdomus požiūris 🙂

    Atsakyti
  4. AvatarŠarūnas

    Mariau, taip išeina, kad aš esu amoralus spekuliantas vertybėmis? 🙂

    Atsakyti
  5. AvatarMarius

    Pavyzdžiui.; Šarūno citata “ Apie moralę kalbėti reikia, nes jos trūkumas darosi iki skausmo akivaizdus.“
    Šarūnas gi ne mano, kad jam pačiam moralės trūksta bet jam skaudu, kad aplinkui daugybė amoralių.
    Pagal tai ir atpažinsite visus spekuliantus žmogiškomis vertybėmis, besivaikančius TAŠKŲ. Nei vienas iš jų nepasakys, kad jam skaudu todėl, kad jis amoralus bet jis visados baksnos pirštu į kažką…

    Atsakyti
  6. AvatarŠarūnas

    Taiklus pastebėjimas. Na, Kauno teismo pirmininkas pasitraukė, bet čia savo poziciją turėtų išreikšti ir teisingumo ministras, kuris pastaruoju metu dažniausiai reiškiasi rinkiminėje reklamoje :). Beje, apie šitą ministrą prezidentė nesakė nieko, priešingai nei R.Palaičio atveju. Kita vertus, teisėjus skiria prezidentas :). Be abejo, toks nutikimas teismų sistemoje yra daugiau nei skandalingas. Tai signalizuoja ne tik moralines problemas, bet ir tai, kad pas mus su teismais kažkas yra labai negerai. Ir tai yra tiek negerai, kad to negerumo nepataisys viena baudžiamoji byla teisėjui ar vienas atsistatydinęs teismo pirmininkas. Ačiū už pastebėjimą.

    Atsakyti
  7. AvatarMarius

    Politikai ir ne tik temose apie moralę renka taškus ir tiek. Pasakei gražią kalbą o paskui įprasta refleksija – asmeninė nauda.

    Atsakyti
  8. D.RadzevičiusD.Radzevičius Įrašo autorius(-ė)

    Šarūnai, aš irgi esu kartą toje laidoje buvęs 🙂 Irgi kažkuria prasme įkliuvau. Bet esmę pasakiau nors ir trumpai. Kita vertus, būtent ši laida parodė, kad kartais mūsų laidos lipdomos bet kaip, nes jei jos rodomos prime time laiku.
    Visgi noriu grįžti prie temos apie moralę.
    Manau, kad labiausiai nustumta į antrą planą tema – apie teisėją Kaune, kuris paleisdavo žulikus klastodamas parašus. Štai čia tai skandalas. deja, po policininko avarijos gerenralinį komisrą nuėmė, o po teisėjo tokių veiksmų net nepajudijo rimčiau nė viena kėdė. Kodėl? Kur pokalbiai apie moralę?

    Atsakyti
  9. AvatarŠarūnas

    Dainiau, pats toje laidoje dalyvavau (jo, tas pats Šarūnas Č. ;)) ir tikrai nustebau. Ne tiek dėl to, kad L.Graužinienė aptarinėja moralę, kiek apskritai dėl temos. Pats ėjau kalbėti apie ūkio ministro istoriją, bet ta tema laidos kūrėjams pasirodė nepakankamai įdomi :). Bet grįžkim prie temos. Visų pirma, graudžiai juokinga, kai žurnalistai ir politikai skalambija visais varpais dėl galimos užmaskuotos politinės reklamos. Kodėl? Ogi todėl, kad visos diskusijos apie tą reklamą Antanui ir jo partijai padarė tūkstantį kartų daugiau reklamos. Žmonės TPP gerokai primiršo, o šitas tariamas pasipiktinimas dėl reklamos leisgyvės partijos reitingams tikrai nepakenkė, greičiau priešingai. Ir būtent dėl to atsisakiau kalbėti ta tema – nemačiau jokios prasmės prisidėti prie burbulo pūtimo.

    Taip, žinojau, kad toje laidoje rimtos diskusijos tikėtis nelabai verta. Kita vertus, diskusija apie ministro reikalus, V.Bruverio ir A.Avulio dėka, buvo tikrai vykusi. Bet laidos kūrėjai trbūt nusprendė, kad laidos auditorijai tokia tema yra pernelyg sunkiai virškinama ir dėl to iš visos tos tikrai neblogos diskusijos paliko 1/3 ar net mažiau. Lygiai tas pats nutiko ir aptarinėjant Valdovų rūmus – televizija bijo, kad privers žiūrovus mąstyti, ir man dėl to labai skaudu.

    Prisipažinsiu, iki šiol nebuvau matęs nei vienos „Valandos su Rūta“ laidos. Mane tiesiog atstumdavo anonsai, agresyvus vedėjos tonas ir iki gruntinių vandenų nuvalkiotos temos. Todėl man netgi šiek tiek keista, kad pats LŽS pirmininkas taip rimtai reaguoja į tokios laidos turinį :).

    O dabar – apie moralę. Žinoma, juokinga, kai moralizuoja L.Graužinienė. Dar juokingiau būtų, jeigu V.Uspaskichas į rinkimus eitų žadėdamas kovoti su šešėliu ir vokeliais :). Bet ne tame esmė. Manau, kad moralės problema apskritai tapo itin opi. Politikai, verslininkai, žurnalistai, eiliniai žmonės – visi moralę stumia į antrą planą, jei tik įmanoma aukojant moralę išpešti naudos. Ir lai apie tai diskutuoja kad ir 50 Graužinienių – tik su sąlyga, kad diskusijoje dalyvaus bent vienas žmogus, kuris primins ir jų moralines nuostatas (ar jų nebuvimą). Apie moralę kalbėti reikia, nes jos trūkumas darosi iki skausmo akivaizdus.

    Tai tiek.

    P.S.: pirmas kartas buvo paskutinis – „Valandos su Rūta“ nebežiūrėsiu ir joje nebedalyvausiu, nes, deja, pasiteisino mano blogiausi lūkesčiai.

    Atsakyti
  10. AvatarMarius

    Temų apie moralę, vienybę, meilę Lietuvai dominavimas neatsitiktinis. Kalbama apie“ deficitą“. Kuo didesnis“ deficitas“ tuo daugiaua apie jį kalbų.

    Žinoma, visose tose kalbose nėra moralės, nei vienybės, nei meilės. Priešingai, kuo daugiau žmogus kalba apie moralę, meilę tuo toliau jis nuo viso to yra.

    Tad nesunku suvokti, kad temose apie moralę dominuoja tik amoralūs asmenys. Šiose temose susirenka melagiai, aferistai, vagys, kyšininkai, lupikautojai, veidmainiai. Jie viska žino, kas teisinga – neteisinga, gera – bloga ir t.t. Jie patarinėja, moko, pamokslauja, baksnoja į kitą pirštu, sako gražias kalbas – tuščiažodžiauja.

    Mylintys tili, moralūs nemoralizuoja, ne prikaišo, nebaksnoja pirštu į kitą, sąžinigam nėra didesnės bausmės už sąžinė graužatį. Laisvas nežino kas yra laisvė, laimingas nežino kas yra laimė.

    Meilė, sąžinė, laisvė, religingumas visa tai yra pajauta. Pajauta yra už intelekto, už logikos ribų o žodžiai jau yra intelekto sritis.

    Todėl arba jauti arba kalbi.

    Mylinčiam temos apie meilę neaktualios jis tuo tuo gyvena. O tam kam meilė deficitas mirksta temose apie meilę, netgi tampa šių temų asais, gali skaityti paskaitas apie meilę bet nuo meilės jis toli. Lygiai tas pats su morale, realigija, sąžine. ..

    Atsakyti
  11. D.RadzevičiusD.Radzevičius Įrašo autorius(-ė)

    Vidmantai, bet juk diskusijas rengia žurnalistai? Tame aktyviai dalyvauja tie patys politikai ir verslininkai, apie kuriuos neretai yra pasakyta daug negražių dalykų. Štai LNK laidoje „Valanda su Rūta“ apie moralę seimūno A. Nedzinsko kalba Loreta Graužinienė, o jų pačių partijai iškelta byla dėl milijoninių aferų. Tai čia kas? O kur dar pokalbiai kitose temose.

    Atsakyti
  12. AvatarŠarūnas

    Prašyčiau patikslinti diskusijos temą :). Jei konkrečiau – apie kokius (a)moralumo pavyzdžius eina kalba? Taip sakant, su pavardėm ir citatom 😉

    Atsakyti
  13. AvatarVidmantas

    Manau dėl to, kad žmonės nusivylę teisine sistema. Ne vieną kartą jau pagavo vagį už rankos, o tas dar sėdi savo poste pusmetį, metus ir nieks nieko padaryti negali. Tai kažkaip tautai gal atrodo tikėtina, kad su „morale“ žmogus pagautas už rankos bent jau susigės

    Atsakyti

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *