Šiandien gavau Lietuvos žurnalistų sąjungos etikos komisijos pirmininko Viktoro Trofimišino laišką, kuriuo jis atsiuntė komisijos poziciją dėl žiniasklaidos priemonių ir atskirų žurnalistų platinamos informacijos ir versijų apie žymių žmonių savižudybes.
Kadangi savo asmeninę nuomonę buvau paviešinęs kiek anksčiau, šį kartą noriu paviešinti ir žurnalistikos etikos sargų poziciją:
„DĖL INFORMAVIMO APIE SAVIŽUDYBES
Praėjusią ir šią savaitę kai kurios visuomenės informavimo priemonės skyrė daug dėmesio žinomo televizijos ir radijo laidų vedėjo pasitraukimui iš gyvenimo, paversdamos tragišką įvykį pigiai eksploatuojama sensacija, detaliai atpasakodamos savižudybės aplinkybes, piršdamos numanomas bei spėjamas priežastis, motyvus.
LŽS Etikos komisija primena, kad žurnalistas, viešosios informacijos rengėjas, gerbdamas asmens ir jo artimųjų privatumą, neturi minėti pavardžių ar kitokių šį asmenį padedančių identifikuoti duomenų, susijusių su savižudybe ar bandymu nusižudyti.
Nepriklausomai nuo to, ar skelbiama informacija susijusi su viešo ar privataus asmens savižudybe ar bandymu nusižudyti, žurnalistas, viešosios informacijos rengėjas turi itin atsargiai nurodyti savižudybės ar bandymo nusižudyti motyvus bei aplinkybes, kad paskelbtoje informacijoje nebūtų skatinamas savižudiškas (suicidinis) elgesys visuomenėje.
LŽS Etikos komisija pabrėžia, kad mėginimas supaprastintai paaiškinti savižudišką elgesį, smulkmeniškas aplinkybių preparavimas ir pačios temos eskalavimas suvulgarina žmogaus būtį ir jo tragediją ir yra svetimas profesionaliai žurnalistikai.
LŽS Etikos komisijos pirmininkas
Viktoras Trofimišinas„