Diskusija: kas politiškai atsakingas dėl "parduotų" Baltarusijos opozicionierių?

Šiandien jau lygiai savaitė, kai laužomos ietys ir ieškoma kaltų dėl politinės ar kitokios atsakomybės už nedemokratiškos Baltarusijos valdžiai „parduotą” šios šalies žmogaus teisių gynėją A. Beliackį ir prarastą pasitikėjimą mūsų šalimi, kaip žmogaus teisių saugotoja.

Daugelis vis aiškinasi, kieno iniciatyva turėjo būti suformuotos aiškios taisyklės ir gairės, koks turi būti mūsų šalies biurokratų požiūris į Baltarusijos valdžią ir bendradarbiavimą su ja. Kitaip tariant, kas turėjo pasakyti o gal net geriau parašyti, kaip valstybės tarnautojai (biurokratai) turi traktuoti tarptautinių sutarčių normas, kurios įpareigoja Lietuvą bendradarbiauti su Baltarusija. Ir negalima būtų žiūrėti į šį klausima vien su humoru, kaip tai daro Arkadijus Vinokuras.

Tai reiškia, kad turėjo būti nustatyta aiški užsienio politika su mūsų kaimynine valstybe, o gal net geriau su visomis kaimyninėmis valstybėmis.

Kažkaip šiandien atidžiau ėmiau skaityti Konstituciją, kur gana aiškiai sudėlioti svarbiausi šalies tvarkymosi klausimai.

Randu štai tokią normą:

84 straipsnis
Respublikos Prezidentas sprendžia pagrindinius užsienio politikos klausimus ir kartu su Vyriausybe vykdo užsienio politiką.

Tai lyg ir reiškia, kad Baltarusijos atžvilgiu turėjo būti suformuluotos aiškios gairės dėl „bendradarbiavimo” dviejų institucijų – Prezidentūros kartu su Vyriausybe. Ir jau visiškai aišku, kad Vyriausybėje tuos klausimus labiausiai kuruoja Užsienio reikalų ministerija.

Žinoma, susigaudyti bet kam toje užsienio politikoje šiuo metu labai sudėtinga. Politologas Lauras Bielinis turi net argumentų:

„Po kelių metų nesubalansuotos ir sunkiai suprantamos, išderintos užsienio politikos „eksperimentų“, kur Užsienio reikalų ministerijos bei Seimo Užsienio reikalų komiteto įdirbiai lengva ranka yra nutrinami prezidentės veiksmų naivumu ar arogancija, mes galime teigti, kad užsienio politikoje sąjungininkams ar kaimynams esame ne tiek partneriai, kiek pasyvūs jų interesų realizavimo objektai. Geriausiu (nors ir liūdnoku) pavyzdžiu gali tapti Lietuvos ir Baltarusijos santykių raida.
<...>
Santykiai su Baltarusija Lietuvoje įgijo keistus atspalvius. Prezidentės ir kitų už užsienio politiką atsakingų institucijų nesusikalbėjimas, pozicijų bei veiksmų nesuderinimas atsiliepė bendro požiūrio į Baltarusiją išnykimu. Dabar kiekvienas galėjo pagal savo supratimą kalbėti arba apie pragmatiškumą politikoje ir siekį išgauti konkretų pelną Lietuvai, arba apie žmogaus teises ir protestuoti prie Baltarusijos ambasados, arba tiesiog samprotauti apie neapibrėžtus regioninius ES interesus ir atsivėrusią naują santykių su Baltarusija galimybę.”

Ir man tikrai labai aišku, kad „nedemokratiškas” Baltarusijos režimas turėjo būti atrastas ne šiemet vasarą, o gerokai anksčiau. Nes jei aš būčiau eilinis valstybės tarnautojas, tai dar šių metų pavasarį būčiau labai pasimetęs dėl tikrosios Lietuvos pozicijos Baltarusijos atžvilgiu.

Cituoju kelis pranešimus:

2009 09 16
šaltinis – www.president.lt

Trečiadienis, rugsėjo 16 d. (Vilnius ). Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė susitiko su Lietuvoje viešinčiu Baltarusijos Respublikos Prezidentu Aleksandru Lukašenka ir jo vadovaujama delegacija. Susitikimo metu aptartos Lietuvos ir Baltarusijos ekonominio ir kultūrinio bendradarbiavimo galimybės, žmogaus teisių padėtis ir demokratijos plėtra Baltarusijoje, apsikeista nuomonėmis dėl glaudesnio šalių teisėsaugos institucijų bendradarbiavimo.

2010 10 20
Šaltinis – www.president.lt
Trečiadienis, spalio 20 d. (Minskas). Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė Minske susitiko su Baltarusijos Respublikos Prezidentu Aliaksandru Lukašenka ir aptarė regioninį šalių bendradarbiavimą Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijoje (ESBO), kuriai Lietuva pirmininkaus kitais metais, taip pat dvišalio bendradarbiavimo galimybes.

„Lietuva yra pasirengusi padėti Baltarusijai ginti jos interesus Europoje tiek, kiek pati Baltarusija to norės. Norime padėti Baltarusijai būti atviresnei Europai”, – pabrėžė Prezidentė.

Todėl klausimas diskusijai labai aiškus:

Kas politiškai atsakingas dėl „parduotų” Baltarusijos opozicionierių?