Apklausa apie telefonus mokyklose
Valstybinė visuomenės sveikatos priežiūros tarnyba klausia žmonių, ar reikia uždrausti vaikams mobiliuosius telefonus mokykloje. Jei pasitikėtume apklausos rezultatais, tai beveik pusė apklaustųjų (48 proc.) sako vienareikšmišką TAIP.
Dalis apklaustųjų sako, kad tėvai turėtų kažkaip susitvarkyti patys. Taip mano 30 procentų apklaustųjų.
Bet kuriuo atveju atsakymas aiškus – tėvai ar mokykla, bet kažkas turi sutvarkyti tai. Kodėl vis dar nesutvarko? O gal nereikia nieko daryti? Gal čia lygioj vietoje bangos keliamos?
Štai pažiūrėkite video apie tai, kad vaikams galima leisti naudotis mobiliuoju telefonu.
Renata, čia klausimas tikrai ne apie turėjimą, o apie netinkamą naudojimą. Deja, bet pas mus kartais to žmonės neskiria.
jei negalima drausti telefono (pamokos metu), tai gal negalima drausti ir nesiojamojo kompiuterio, po to valgyti, gerti ir rukyti?
Manau, kad pamokos metu telefonas tikrai nera reikalingas.
Jurijau, mes tą problemą mokykloje sprendėme paprstai – nupirkome įrankių dėžę u 25 litus, sudedame ryte telefonus, o vaikai per pertraukas pas auklėtoją gali pasiimti ir paskambinti, jei reikia. O pamokų metu to ir nereikia.
Manau, yra tokių draudėjų, kurie norėtų drausti dėl paplitusio nusirašinėjimo ir sufleravimo būdo.
Tarkim, 10 klasės fizikos kontrolinis. Vienas teisingai išsprendęs subarškina sms žinutę abonentų grupei „Klasiokai”, tarp kurių yra užsakytas planas nemokamos sms. Taip visa klasė turi atsakymus į kontrolinio užduotis. Arba tarkim, savarankiškas, per kurį tikrinamas formulių ir teoremų mokėjimas. Principas tas pats. Va kur yra problemų.
saule, manau noras drausti yra todėl, kad taip daug kam paprasčiau spęsti savas problemas. Deja. Taip daug kas supranta.
Žinote, aš niekaip nesuprantu, kodėl mūsuose toks gajus noras kažką nuolat drausti. Ar ne lengviau mokyklų bendruomenėms susitarti – per pamokas telefonai privalo būti išjungti, tam, kad nekiltų noras SMS siuntinėti ar, palindus po suolu, žaidimėlius žaisti? Auginu tris vaikus – du iš jų turi telefonus, vienas – ne, bet tikrai turės, kai pradės lankyti pirmąją klasę. Maniškėms dukroms telefonai būtini ne dėl to, kad joms to itin reikėtų – to reikia pirmiausiai man ir mano vyrui. Mes dirbame kitoje miesto dalyje, vyriausioji lanko gimnaziją irgi kitame miesto rajone, po pamokų dvi vyresniosios lanko muzikos mokyklą, todėl aš noriu žinoti, kurioje miesto dalyje mano vaikai yra. Manau, turiu tokią teisę ir jos niekas iš manęs negali atimti. Beje, dar nebuvo nė vieno atvejo, kad mano dukros atsilieptų į mano skambutį ar SMS žinutę pamokų metu – kartais būna, kad nežvilgtelėjusi į laikrodį paskambinu ar parašau. Jos perskambina ar parašo tik tada, kai būna pertrauka, todėl, jeigu nutinka koks ekstra atvejis, puikiai žinau, kad geriausia skambinti klasės auklėtojai. Ir dar vienas pastebėjimas – ar prisimenate, kiek istorijų iškilo į viešumą tik todėl, kad jos buvo nufilmuotos mokykloje – turiu omenyje patyčias? Aišku, ne iš doros širdies buvo filmuojamos, tai faktas, bet vis dėlto viešumas buvo. Tad aš pasisakau už susitarimą: per pamokas – jokių telefonų, o per pertraukas – nematau problemų. Taip ir vaikus galima pradėti kompromisų mokyti, o ne parodyti, kad suaugusiųjų grupė visada yra teisi, net kai ne visai teisi 🙂