G. Kryževičius rūpinasi teisėjų reputacija. O koks veiksmų planas?

pagal | 2012/02/01

Šiandien su dideliu malonumu klausiausi protingų Lietuvos aukščiausiojo teismo pirmininko Gintaro Kryževičiaus žodžių apie teismų santykius su visuomene ir ypač apie visuomenės požiūrį į teisėjus. Su daugeliu jo norų sutinku – norisi ir mums tokios situacijos, kaip Skandinavijoje. Bet… Nesame tokie ir neturime tokių teismų.

Todėl bandydamas lyginti žurnalistų bendruomenę, kuri taip pat susilaukia daug pelnytos ir nebūtinai kritikos, su teisėjų bendruomenę vienijančia Lietuvos Respublikos teisėjų asociacija, nejaukiai pasijutau – pati bendruomenė neturi jokio veiklos plano ir bent jau nors kokios imitacijos tokios aktyvesnės veiklos. Žinoma, G. Kryževičius nėra nei tos asociacijos pirmininkas nei prie vadovybės, bet juk būtent tokia struktūra ir yra laisviausia vertinti save ir kitus. Deja, kol kas ten daugiau verkšlenimų dėl mažų pensijų ar nedidelių atlyginimų ir didelių darbo krūvių. Manau, kad bent jau darbo krūvius patys teisėjai galėtų sau susimažinti, jei kiekvieną kartą dėl nepagrįstų priežasčių nenukėlinėtų posėdžių.

O štai atsidaręs www.lrta.lt skiltį „Veiklos planas” radau visiškai švarią (tuščia) poziciją. Žinoma, jau vasario 3 dieną Teisėjų taryba svarstys labai svarbius klausimus, susijusius su kai kurių teisėjų atleidimu ir naujų priėmimu, informacijos teikimu visuomenei ir kt. Tačiau ar to pakanka? Manau, kad tikrai ne.

Aš labai pasigendu nuolatinio ir principingo pačių teisėjų vertinimo, kuomet akivaizdžiai matosi netinkama kolegų veikla. Turiu omenyje net ne bylas, o jų elgesį. Kodėl G. Kryževičiaus stebisi, jog iš kai kurių mūsų teisėjų pasisakymų susidaro įspūdis, kad Lietuvos teismų sistemoje korupciniai ryšiai yra tapę lyg ir standartu, tačiau už juos teisėjai esą tik pabarami. Jo manymu, siekiant apvalyti sistemą nuo korupcinių ryšių, turi būti paisoma profesinių, o ne asmeninių interesų.

Sutinku su kiekvienu žodžiu, bet…

Norisi realios teisėjų bendruomenės veiklos. Bent jau tokiose situacijose, kuriose viskas yra akivaizdu. Nes jei kokios nors teismo pirmininkas užklupus jo teisme dirbantį teisėją visiškai girtą surenčia tik sakinį „mums iš tikrųjų pasirodė, kad gali būti neblaivus akivaizdžiai”, tai galima patarti sakyti tiesiai šviesiai „buvo akivaizdžiai apsvaigęs”. O jei norisi laikytis nekaltumo prezumpcijos, tai bent jau po visko toje pačioje www.lrta.lt turi būti labai aiškus ir principingas pareiškimas apie girto teisėjo viešą pasirodymą. Tai būtų labai labai gera pradžia.

Na o kadangi man kartais tenka skaityti paskaitas tema „Kaip formuoti ir palaikyti teikiamų paslaugų, atitinkančių visų socialinių grupių poreikius ir lūkesčius, kokybės gerinimo procesus”, tai šiame kurse dažnai pateikiu keletą rekomendacijų. Pirma reikia, įsivertinti sukauptą socialinį kapitalą, kuris apima tokius socialinio gyvenimo bruožus kaip tinklai, normos ir pasitikėjimas. Tai leidžia veikti efektyviau drauge siekiant bendrų tikslų. Panašu, kad didžiausia problema yra su tinklais ir pasitikėjimu. Normos gali ir nekisti.

Prof. Arūnas Augustinaitis ne kartą yra rašęs ar kalbėjęs, kad „apie teisinių metodų nepakankamumą, galima pateikti tipiškus valdininkų ir politikų pasiteisinimus dėl valdymo nesklandumų”. Pasak jo, paprastai kaip nesėkmės priežastis yra nurodomas įstatymų trūkumas arba netobulumas. Tačiau iš esmės tai rodo du dalykus:

1) įstatymai chroniškai atsilieka nuo realybės;
2) įstatymai nepajėgia reguliuoti “sprogstančios” įvairovės”

Na o pasaulinio viešųjų ryšių tinklo „Edelman“ krizių ir problemų valdymo ir verslo sprendimų padalinio direktorius Mike‘as Seymouras jau prieš keletą metų išskyrė 5 esmines bendravimo taisykles:

1. rūpinimasis,
2. įsipareigojimų laikymasis,
3. nuoseklumas,
4. logiškumas,
5. aiškumas.

Taigi, kiek jų gali sau pritaikyti teisėjų bendruomenė ir teismų sistema?

Galima būtų pradėti nuo teisėjų asociacijos tikslų ir prioritetų sukeitimo vietomis. Dabar jie atrodo štai taip:

„Prieš keliolika metų įkurtos Lietuvos Respublikos teisėjų asociacijos tikslas – puoselėti ir plėtoti teismo ir teisėjo nepriklausomumą, savivaldą, padėti teisėjams įgyvendinti jų teises, bendradarbiauti su teisininkų organizacijomis Lietuvoje ir kitose šalyse, dalyvauti rengiant teisės aktus, susijusius su teismų ir teisėjų veikla, kelti teisėjų profesijos prestižą, puoselėti jų korpuso tradicijas, dalyvauti teisėjų profesinio tobulinimo veikloje.”

Galim abūtų pradėti nuo teisėjo profesijos prestižo. Dar geriau būtų, jei nors kur būtų bent kažkas pasakyta apie santykius ir ryšius su Lietuvos visuomene, o ne vien būtų kalbama apie save ir savus su tokiais pat savais užsienyje ar teisinėje sistemoje.

Linkiu nuoširdžios sėkmės plėtojant socialinį kapitalą:-)

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *