Komisija viena, informacija ta pati, o išvados – kiekvienam savo :-) Žiniasklaida…

Vienas mano dienoraščio skaitytojas (kolega) šiandien Facebook socialiniame tinkle parašė štai tokį komentarą:

„Ta pati medžiaga skirtingose visuomenės informavimo priemonėse:
BNS/DELFI: „G.Vainauskas komisijai teigė nežinojęs, iš kur žurnalistai gavo informacijos apie „Snorą”
15min.lt: „G.Vainausko apklausos Antikorupcijos komisijoje stenograma: Ligitas Kernagis prašė redaktoriaus būti gelbėjimo ratu FNTT vadovams”
lrytas.lt (lygiai tas pats BNS pranešimas): „G. Vainauskas Antikorupcijos komisijai teigė, kad „Snoras“ nuolat buvo spaudžiamas atsisakyti dienraščio „Lietuvos rytas“ akcijų“
Gal Dainius Radzevicius turi ką pasakyti? :)”

Parašiau, kad turiu…

Visi turi savo „policy” šiuo atveju. lrytas.lt iš viso tikėti negalima, nes kai pats apie save kalba, tai kaip visada 🙂 Subjektyvu. O šiuo atveju dar ir prispausti yra jie, tad suka vilnas į savo pusę. Taip daro ir „Respublika”. man labiua patinka tikros citatos ar stenogramos. Patikimiau 🙂 Iš viso, tokių komisijų atveju idealiu atveju reikia žiniasklaidoje cituoti tiksliai, kas ką pasakė. dar geriau, rašyti beveik viską. Nes visa kita gali būti traktuojama kaip interpretacija. Ypač jei šiuo atveju klabame apie antraštes tekstų. Kiekvineas turi savus dėliojamus akcentus viešoje erdvėje.

O šiaip iš to posėdžio, pagal 15min.lt versiją, man patiko viena detalė – Seimo nariui Ligitui Kernagiui paprašius atskleisti informacijos šaltinį, štai kaip šią situaciją įvertino dienrašio „Lietuvos rytas” vyriausiasis redaktorius Gedvydas Vainauskas:

„Kviesdami jus į šitą posėdį tai suponavom tokį vieną paprastą faktą, kad jūs galėtumėte būti tiesiog gelbėjimo ratas tiem dviem pareigūnam paprasčiausiai pasakydami, jeigu taip, aišku, įmanoma, kad jie čia niekuo dėti. Žinot, kaip sako, jie čia ne prie ko. Tai būtų…taip, kaip Palaitis ne prie ko… Žinokit, tai čia būtų pati geriausia žinia ne tik kad 89 proc. Lietuvos žmonių, kurie laukia pareigūnų išgelbėjimo“, – komisijos posėdyje G.Vainausko prašė L.Kernagis.

Tačiau G.Vainauskas „gelbėjimo ratu“ būti nesutiko. Pasak jo, leidimą atskleisti informaciją, jis turi gauti iš tų žurnalistų, kuriems žinia apie „Snoro“ veiklos stabdymą buvo perduota.

„Pasakysiu rytoj, nes turiu pakalbėti su žurnalistais“, – atsakė į L.Kernagio prašymą G.Vainauskas.

Būčiau priminęs jam, kad reikia klausti ne žurnalistų, o informacijos šaltinių. Žurnalistų ir leidėjų etikos kodeksas taip tiesiai ir nurodo:

„15 straipsnis.
Žurnalistui, viešosios informacijos rengėjui dera nurodyti, kas jam suteikė informaciją. Todėl jis turi gauti leidimą iš informaciją suteikusio asmens remtis jo vardu. Jeigu informacijos šaltinis prašo išlaikyti jo vardą paslaptyje, žurnalistas, viešosios informacijos rengėjas neturi teisės jo atskleisti. Tokiu atveju, žurnalistas, viešosios informacijos rengėjas prisiima teisinę ir moralinę atsakomybę dėl skelbiamos informacijos.”

Beje, man labai keistas pasirodė ir dar vienas G. Vainausko komentaras:

„G. Vainauskas neįvardija konkrečių šaltinių, kas ir iš kur gavo informaciją apie valdžios veiksmus prieš „Snorą. Jis teigia, kad problemą analizavo grupė žurnalistų: “Jeigu teismas kažką kviesis, jų reikalas čia yra pasakyti ar nepasakyti. Aš ir taip per daug informacijos turiu, kad bet kuria (informacija- BNS) dar galvą apsikraučiau”, – aiškino „Lietuvos ryto“ vienas savininkų.”

keistas ir net neįtikėtina atrodo (na netikiu, nors tu ką), kad vyriausiasis redaktorius renkant informaciją tokia svarbia (visomis prasmėmis) dienraščiui tema (pirmojo puslapio verta!!!) prieš skelbdamas ją „neapsikrauna” savo smegenų reikšmingomis detalėmis – kas ir ir už kur gavo informaciją. Juk vyriausiais redaktorius pagal įstatymą atsako už viską, ką paskelbė jo leidinys. Todėl jie jo paakyta frazė yra tiesa, tai, mano subjektyvia nuomone, arba jis apsimeta kvailiu, arba toks yra. Man jis į kvailį tikrai nepanašus.