Vakar Lietuvos žurnalistų sąjunga gavo oficialų vienos bendrovės, kurią valdo viena savivaldybė, paklausimą apie tai, kokie laikraščiai gali save vadinti savaitraščiu. Maniau, kad gal kam nors toje įstaigoje su galva negerai. Vėliau pamačiau, kad su galva negerai kai kurių laikraščių vadovams.
Paklausimas buvo labai paprastas: du ekonomikos, politikos ir žemės ūkio temomis rašantys laikraščiai, kurie leidžiami du ir tris kartus per savaitę, dalyvauja tos bendrovės paskelbtame viešinimo paslaugų pirkimo konkurse, skirtame savaitraščiams. Tačiau visa tai būtų tik keistas nesusipratimas, jei abu leidiniai nebūtų pateikę oficialių pažymų, kad jie yra SAVAITRAŠČIAI.
Prisipažinsiu, tokio blūdo seniai nebuvau matęs. Aš suprantu, kad laikraščius leidžiančių bendrovių vadovai medžioja kiekvieną litą savo leidiniui. Viešinimo paslaugų konkursas ir dar iš „valdiškos” bendrovės – gardus kąsnelis. Bet… Reikia jausti saiką ir ribą. Juo labiau būti padoriais leidėjais. Juk leisti laikraštį du arba tris kartus per savaitę ir save vadinti savaitraščiu gali tik žiniasklaidos srities nemokša arba į aferizmą linkęs žmogus.
Štai leidinys „Žurnalistikos enciklopedija“ (leidėjai Vilniaus universiteto žurnalistikos institutas ir Lietuvos žurnalistikos centras, 1997) pateikia labai aiškų termino „savaitraštis” apibrėžimą (444 psl.):
„Savaitraštis, periodinis leidinys, išeinantis kartą per savaitę. Turi ir laikraščio, ir žurnalo bruožų. Informacijos aktualumu, savo forma, dydžiu, apimtimi panašesnis į laikraštį. Pateikiamų žinių reikšmingumu, publikacijų analitiškumu ir apibendrinimo laipsniu artimenis žurnalui.“
Remiantis minėtu apibrėžimu, darytina labai aiški išvada, kad dažniau nei kartą per savaitę išeinantys laikraščiai nėra savaitraščiai. nebent dėl pinigų būtų bandoma teigti akivaizdžiai pramanytus dalykus.
Jei kam kyla klausimas, kokie leidiniai save vadinai savaitraščiais nors išeina du arba tris kartus per savaitę, siūlau spėti.
Teisingai įvardinęs abu leidinius asmuo gaus dovanų originalius dainius.org marškinėlius
Gediminai, bet juk ir taip aišku, kad savaitraštis – tai kartą per savaitę. negi reikia dar iki idiotizmo tiklsinti? Tie, kas nėra dienraščiu ir nėra savaitraščiu, yra tieisog laikraščiai.
Ūkininko patarėjas ir Valstiečių laikraštis? 🙂
Na tuomet logiškiausia būtų, kad kiekvienu atveju pirkime būtų aiškiai nurodoma, kiek kartų nuo-iki laikraštis turi išeiti, kad neliktų vietos interpretacijoms 🙂 nes 2-3 kartus išeinantys laikraščiai nėra nei savaitraščiai, nei dienraščiai…
Mielas gediminai, TNS taiko savo metodiką. Gal jie galėtų net ją kaip nors pagrįsti. Aš namie irgi galiu kaip noriu vadinti. Bet… Yra oficialus apibrėžimas. Ir šiuolaikinės lietuvių kalbos žodyne ir http://lt.wikipedia.org/wiki/Savaitra%C5%A1tis rasite panašiai surašyta. O TNS laisvi interpretuoti savaip.
O kas susiję su konkurencija, tai dabar iš tiesų konkuruoja visi su visais. Net TV su spauda. Tai faktras. Tačiau tai dar nereiškia, kad kiekvienas save gali vadinti kaip tik nori. Tai tik tiek. Gal viešinimo konkursuose neturėtų būti ribojama teisė dalyvauti tiems, kas išeina du kartus per savaitę? gal. Bet jei sąlygos kalba apie savaitraščius, tai tipiškas toks leidinys gali būti „Atgimimas” arba dabartinis „15 minučių”
tiesiog pastebėjimas – TNS savaitraščiu laiko 1-3 kartus per savaitę išeinančius leidinius.
Taigi kai 15minučių išeidavo triskart per savaitę, konkuravo su Žmonėmis, TV antena ir kt.: http://www.tns.lt/lt/lt/ziniasklaidos-tyrimai-nacionalinis-skaitytoju-tyrimas-duomenys-tns-lt-populiariausiu-2011-m-rudens-periodo-leidiniu-penketukai
Taip pat TNS turi išsamius sąrašus, kuriuose yra surašyti visi šalies periodiniai leidiniai (pradedant Lrytu, baigiant Plungės žiniomis). Ir suskirstyti į dienraščius, savaitraščius, mėnraščius ir kt.
Jei rinkos tyrimai liepia konkuruoti su savaitraščiais, kodėl negalima pretenduoti į viešuosius pirkimus?
Kazį, galutinius variantus parašysiu šios dienos gale 🙂 jei laikršatis išeina du, tris, kartais 4 kartus, galim avadinti laikraščiu, kuris išeina du, tris ar keturis kartus per sacaitę. kiek žinau, lietuvių kalba neturi specialaus apibūdinimo, kuris tilptų į vieną žodį. Bet jau tikrai ne savaitraščiu ir ne mėnraščiu 🙂
O kaip tada vadinti laikrasti kuris iseina du kartus per savaite?
Valstieciu laikrastis ir Mano ukis