Filosofas Arvydas Šliogeris savo kalbomis dažniausiai neįkvepia optimizmo. Pats jis pripažįsta, kad yra juodas pesimistas. Bet vis tiek pacituosiu jo žodžius apie televizijos transliuojamo turinio santykį su mūsų gyvenimu.
Štai dienraščiui „Respublika” garsus filosofas taip kalbėjo:
„Žinote, kas man didžiausią siutą kelia? Aš jau nežinau, ką daryti. Jeigu tai nebūtų susiję su tokiu istoriniu, baisiai neigiamu personažu, aš pasakyčiau lygiai tą patį, ką ir jis pasakė.
Kai žiūriu mūsų televiziją, mano ranka tiesiasi į vieną vietą, kurioje turėtų būti pistoletas.
Tai yra nusikaltimas. Tas, kas yra daroma mūsų televizijoje, tai yra tokia tautos demoralizacija, toks jos mulkinimas… Vartojamas žodis „žiniasklaida“, bet jeigu kalbėtume apie televiziją, ją reikėtų vadinti trimis raidėmis: MMM. Mąstymo mulkinimo metodas.”
Mano klausimas filosofui būtų toks: O Garliavos istorijos kontekste televizijos daro tą patį?
Panašu, kad netiesiogiai į šį mano klausimas filosofas ir atsakė:
„Mano giliu įsitikinimu, 98 proc. emigracijos yra mūsų brangiosios televizijos nuopelnas. Propagandos, totalinio Lietuvos niekinimo nuopelnas. Lietuva dergiama per visus įmanomus kanalus, per didžiąją dalį laidų.
Šitas dalykas yra labai pavojingas ir kuo toliau, tuo jis tampa pavojingesnis. Naivumas nėra tik lietuvių naivumas.”
Gaila, kad taip yra ir taip kalbama. Tikrai ne viskas, kas vyksta televizijose yra tik blogis. Yra ir gerų filmų, ir koncertų, ir pokalbių. Bet, matyt, „prime time” laidos ima viršų.
Ką tik paklausiau LRT laidą apie O.Milašių – nuostabu!
Viešas kreipimasis į LRT vadą Dainių. 🙂
1. kodėl koks nors kolūkietis per internetą nergali pasižiūrėti per LTV rodomų filmų (kitos šalys jų rodymą apriboja savo šalies teritorija, todėl nėra jokių teisių pažeidimų)?
2. kas yra daroma, kad į LRT grįžtų visas sportas, nes tai buvo TSRS laike, tai turi būti ir dabar, o ne taip kaip yra dabar – dalis, pvz., krepšinio transliacijų per vieną, dalis – per kitą tv, o liaudis, kadangi tiek pinigų neturi, kad visų tv transliacijas nusipirkti, tai viską žiūri per internetą, kas, aišku, nėra tas pats kokybės lygiu?
Dainiau, aš per TV mėgstu stebėti charakterius, pasaulėžiūras, mąstymus, reakcijas.
Pavyzdžiui, žiūrėdamas filmą stebiu ne įvykius jame, o matau režisieriaus charakterį, mastymą, emocijas.
Pavyzdžiui, jeigu po ašarų seka keršto scena, tai toks perėjimas yra destruktyvus, panašiai, kad po žiemos sektų ne pavasaris, bet atgal į rudenį. Egzistuoja iš vienos būsenos į kitą destruktyvūs ir harmoningi perėjimai. Destruktyvūs skatina ligas, apsunkina psichiką, o harmoningi atvirkščiai suteikia pozityvias emocijas, lengvina psichiką. Todėl menas gali būti harmoningas ir patologinis. Jeigu žmogus nesąmoningai įsijaučia į filmo veiksmą, tai jeigu režisieriaus charakteris harmoningas žiūrinčiam pasisekė, o jeigu patologinis tai po tokio filmo lieka ne koks jausmas viduje ir žiūrintis treniruoja savyje patologiją. Be to, žiūrintis filmus treniruoja reakcijas į gyvenimo įvykius. Ypatingai jaunimui turi poveikį toks nepastebimas auklėjamasis menas. Kadangi bet koks gyvenimo įvykis yra joks, tai reakcijos į įvykius gali būti griaunančios fiziologiją, psichiką ir atvirkščiai išlaisvinančios psichiką, pridedančios gyvybingumo, atjauninančios psichiką, skatinančios pozityvias emocijas.
Žiūrint TV galima stebėti ir savo reakcijas ir taip pažinti save. Jeigu susinervini kai kažkas ne taip kalba ir pradedi neigti, tuomet jau pats patologijoje.
Tai tiek trumpai.
Mariau, o ką tu žiūri per tv?
Viskas kas vyksta televizijoje tėra tik tam tikros rūšies proto produkcija. Kyla klausimas kokios to proto savybės!?
Tai toks organas, kuris vientisumą suskirsto į du polius: gėris – blogis, tiesa – melas, teigimas – neigiamas, aukščiausias – žemiausias, svarbiausias – nereikšmingas, dvasinga – nedvasinga, laimė – nelaimė, mano – svetimas ir t.t. Negana to, tas organas suskirstęs tai kas vientisa į dvi dalis, vienai daliai atiduoda pirmenybę, o kitą atmeta kaip šlamštą, blogį.
Šis protas turi vystymosi stadijas ir ribą. Iki ribos jis vystosi , bet priėjęs ribą tampa agresyviu diktatoriumi. Didžiausias šio tipo proto pasiekimas yra mechanika. Tai jis sukūrė technikos stebuklus, palengvino mūsų buitį šaldytuvais, dujinėmis, skalbimo mašinomis, telefonais , televizoriais ir t.t. Ačiū jam už tai. Bet deja jis neturi ribos jausmo ir jo sukurta produkcija vientisame gamtos organizme virto deformuojančiu gumbu. Iki ribos buvo mechaninio proto ir jo produkcijos progresas, o priėjus ribą, progresas virto agresyviu augliu vientisame gamtos kūne. Tas auglys įsiskverbė ne tik gamtą, , bet ir politiką, meną, kultūrą, žiniasklaidą, mediciną, sociumą – visas sritis. Visose šiose srityse taikomi tik šios rūšies proto metodai.
Bet kokia informacija yra jokia, bet reakcijos į ją gali būti skirtingos. Kokios bus reakcijos tų, kurių šios rūšies asmeninis protas priėjo ribą? Jį pykins vemti nuo tos pačios proto rūšies produkcijos! Todėl tokie žmonės skusis, kad nėra ką žiūrėti per TV, arba verčia vemti nuo to ką rodo per TV. Skusis, kad per TV tik masė tipiško šlamšto. Bet, kadangi įprotis žiūrėti TV liko, panašiai kaip įproti rūkyti, tai ne taip paprasta jo atsikratyti kaip ir cigaretės. Žinai, kad šlamštas, bet vis tiek rūkai ar žiūri TV.