Žymus žurnalistas Deividas Randelas (David Randall) jo garsioje knygoje „Universalus žurnalistas” (164 psl.) siūlo kolegoms žurnalistams nerašyti: „Sakoma, kad…”, „Buvo paskelbta…” arba „Manoma, kad…”.
Šis patarimas mna patiko dėl jo labai aiškaus argumentavimo. Pasak knygos autoriaus:
„Visos šios frazės išprovokavo klausimą „Kas?” kažkur pasaulyje yra asmuo ar organizacija, kuri tai pasakė, paskelbė ar taip mano. Pasakykite mums, kas jie yra. Be to, pasyvi nuoroda primena biurokratijos beasmenį balsą, kuris pretenduoja į visagalybę, o mes visi žinome, koks jis patikimas.”
Man labiausiai iš šio patarimo patiko labai aiškus D. Randelo palyginimas nuasmenintai kalbančių žurnalistų su „pretendentais” į visagalius 🙂
Beje, tas pats autorius taip pat siūlo žurnalistams, kurie negali įvardinti savo šaltinio, pateikti kuo daugiau informacijos apie tai, koks tai asmuo, kokie jo įgaliojimai. Žinoma, nepateikiant nieko, kas gali atskleisti jo tapatybę. tačiua jis primygtinai siūlo nerašyti tik „šaltiniai”, „analitikai”, „vyriausybės šaltiniai” ar, dar blogiau, „šio laikraščio šaltiniai”.
Gal galime išrinkti tokius lietuviškus visagalybės topus?
qwerty, skaičiau 🙂 Tik patikslinau, kad tai mados dalykas. Manau, kad greitai jį pakeis kiti žodžiai 🙂
Simai, čia kaip sinoptikai, tik tiems iš tiesų sunku. Su ekonomika viskas paprasčiau – ir taip aišku, kad ES ir JAV yra blogai. Tik kartais pavyksta politikams surasti paguods žodžių 🙂 Ar suteikti vilties „naujų instrumentų” paieška. O E. Lukasas ar kiti turi savo nuomonę, tad bent jau šiuo atveju šaltinis aiškus.
Žymantai, esu tavo blogo skaitytojas, todėl a priori žaviuosi tais, kuriuos tu vadini savo dėstytojais.
Aha, man irgi užkliuvo:)
Dainiau, neskaitai ką kiti parašo?Sigitas dėl „ekspertų”buvo pirmas.
Va, šiandienos perliukas: E.Lucasas: kažkur Europoje per ateinančius ketverius metus nutiks kai kas labai blogo
Dėl tokių beasmenių nuorodų gimsta gandai… Kai kuriems žmonėms labai naudinga skleisti gandus…
Bet, manau, kad būna ir kitaip. Kartais bijoma vieša įvardinti informacijos šaltinius. O bijoma dėl gan skirtingų priežasčių.
ir visa tai vadinasi ekspertai 😀
Ne visau tas, ko prašoma, bet vienas kolega vienam laikrašty vis rasdavo anoniminių konkrečios srities specialistų, kurie pasakydavo kaip tik tai, ko reikėjo leidėjui. Anoniminis bankininkas, asmenybės neatskleisti paprašęs draudikas, sykį buvo net anoniminis melioratorius ;). O šiaip turim kolegų, kurie tik savo „šaltinius” išrašinėja – nereikia nei vieno žmogaus, kuris tai patvirtintų ar paneigtų. Ir taip šaltiniai virsta kitokia srove. Čiurkšle.
Dar viena įkyrėjusi frazė: Specialistai sako 😀 Pamenu iš tų laikų, kai buvau žurnalistas.
dabar madingas žodis yra ekspertas 🙂
Žymantai, tai D. Randall ir dalina patarimus tiems, kas nori būti profesionalu. Kitiems jo patarimai nereikalingi ;-0
Pastebėjimas geras, tačiau mažai kas juos vadovausis. Tai padeda užgožti žurnalisto nekompetenciją, arba tiesiog tingėjimą ieškoti informacijos.
Taip paprasčiau. Dažniausiai vadovaujamasi nugirstomis naujienomis.
Mano dėstytojas apie nesuprastą, neišsiaiškintą, nepateiktą arba netikslią informaciją sako taip: „Buvo girdėta, kad varpai skambėjo. Tačiau ar Maskvoje ar Niujorke – neišsiaiškinta”.