Šiandien, mano galva, tema Nr. 1 visai ES yra tai, ką pasakė ir ką nutylėjo kalbėdamas apie referendumą dėl narystės ES Didžiosios Brinanijos premjeras Deividas Kameronas.
Kadangi jau šiandien vėlai vakare būsiu Londone, jau žinau, ko klausinėsiu sutiktų britų. Tai tikrai bus klausimas dėl jų pozicijos narystės ES klausimu. Ir nors šis klausims yra labai paprastas, tačiau atsakymas yra labai sudėtingas. Vakar LRT laidoje „Emigrantai” buvo kalbinamas ne vienas lietuvis emigrantas, kuris gyvena Didžiojoje Britanijoje. Kiek vėliau teko žiūrėti laidą „Pinigų karta”, kurioje rodytas reportažas apie „tarybinius” maisto produktus Lietuvoje. Laidoje nuskambėjo istoriko dr. Aurimo Švedo mintis, kad kai kalbame apie Lietuvą, turime turėti omenyje, kad nėra vienos Lietuvos, o yra daug mažų Lietuvų ir jos visos yra skirtingos.
Todėl kai kalbame apie ES ir narystę šiame junginyje, labai sudėtinga vartoti terminus „britų nuomonė”, „lietuvių nuomonė”. Kaip bežiūrėsi, yra daug ir visokių nuomonių, kurios kartais skiriasi niuansais. Bet jie gali būti lemiami. Akivaizdu, kad D. Britanijos premjero pasakyta kalba nebuvo tik džazuojanti politinė improvizacija Joje pasakyta nedaug ir tuo pačiu labai daug. Dar daugiau nebuvo pasakyta, bet tai ir sudaro kontekstą.
Todėl manau, kad Lietuvos žurnalistams ši tema turi ir gali būti tema Nr. 1 bent jau kuriam laikui. Ir man, kaip žiniasklaidos vartotojui, norisi sužinoti kuo daugiau konteksto apie D. Britanijos Vyriausybės galvos pranešmo turinį. Dar įdomiau būtų išgirsti ir rimtesnę diskusiją Lietuvoje. Turiu omenyje ne atskirų poliktų tezes, kad tipo toks sprendimas būtų negeras nei ES, nei D. Britanijai, o rimtus argumentus „už” ir „prieš”.
Beje, šiame kontekste labai įdomus ir simboliškas yra Nobelio taikos premijos įteikimas Europos Sąjungai. Čia pat galim eprisiminti, kaip prieštaringai buvo vertinamas toks apdovanojimas. ir tai, galbūt, yra jau simptomas.