Šiandien Varšuvoje pasibaigė tris dienas trukusi ESBO ir ODIHR surengtas seminaras apie spaudos laisvę – gerąją šalių praktiką ir jų problemas. Renginio metu ne kartą savo atvirais kritiškais tekstais kalbėjo dr. Valerij Hrytsuk. Jis koordinuoja Tarptautinės nepriklausomų demokratų prieš autoritarinius rešimus asociacijos veiklą.
Po renginio su juo susėdome poakalbėti ne tik apie spaudos ir žodžio laisvės problemas bei ESBO vaidmenį ginant šias fundamentalias žmogaus teises. Svarbiausia pokalbio tema netikėtai tapo autoritariniai režimai ir ES politikų ciniškas elgesys neva padedant NVO kovoti prieš diktatorius. Dar įdomesnis pašnekovo požiūris į Lietuvos užsienio politiką Baltarusijos atžvilgiu. Norintys sužinoti, ką jis mano apie Lietuvos žmonių ir šalies vadovų požiūrį į Baltarusiją ir jos diktatorių, rekomenduoju žiūrėti visą interviu iki pat galo.
Šiaip skaitytoja, seniau sutvarkyti baudžiauninkams ponas naudodavo botagą. O dabar jis naudoja nekaltumo prezumpciją: ne pagautas ne vagis, įrodyk, kad ponas skirstydamas gėrybes sau didesnę dalį atsiriekia. Kaip įrodyti kai ranka ranką plauna? Parazituojantys veltėdžiai su kostiumais, kaklaraiščiais, prabangiais automobiliais, namais. Pagal tarnautojo algą nėra jokių šansų šių gėrybių įpirkti. Visiems viskas aišku. Parazitams ir veltėdžiams slėptis nebereikia. Jie įsitaisė. Dabar jiems svarbiausia išsilaikyti tame, kame įsitaisė. Juos gina nekaltumo prezumpcija!
Jeigu šeimininkas negali suvaldyti ar susitvarkyti su tarnu,tai šeimininkui gali liūdnai bagtis,nes tarnas apsigyvens jo namuose ir atsiguls į jo lovą.Ir šeimininkui teks pėdinti kur akys mato…
Jeigu turim gelbėtis kaip kas galim, tuomet nereikalinga ir valstybė iš viso su savo socialine politika.
O Aš, regis, niekur nerašiau, kad valdžia kažką turi duoti. Atvirkščiai,- mes turime išlaikyti valdžią. O valdžia, jeigu tariamai ir „duoda“, tai tik perskirstydama mūsų pačių sukurtą gėrį. Tik tegul nelenda su savo reguliavimu ten kur nereikia.
Kad išgyventi ar išsilaikyti vienam užtenką 50 litų,o kitam ir 5 milijonų maža.O čia ir prasideda tikrosios vertybės :)Amžinos.O apie meile,laimę,laisvę pakalbėsime ir praeis. 😀
Kad valdžia tarnauja žmogui, tai jau formalumas. Valdžioje esantiems reikia išgyventi, išsilaikyti.
Iškreiptas mąstymas,kad valdžia turi Žmogui kažką duoti.Valdžia tik tarnauja Žmogui.Tik Žmogus jai,valdžiai, gali kažką duoti ar neduoti.Čia kai tarnautum pas ūkininką,tai žmogus,ūkininkas,kažką tarnui duoda ar neduoda už tarnystę.Ar tarkime šuo irgi tarnauja žmogui,garsiai loja,saugo puikiai namų valdas už tai gauną skanų kaulą.Valdžia tarnauja Žmogui.
Demokratija, moralė, žmogaus teisės tai jau formalumas!
„Aš neatsisakau nuo žodžių, kad tu man draugas, bet atleisk jeigu aš tave suvalgysiu”.
Pirmoje vietoje krizė ir išgyvenimas.
Gelbėkitės kaip kas galite!
Tikėtis iš valdžios to, ko pats sau negali duoti yra durnumo požymis, o durną ir bažnyčioj muša.
Maistu, gyvybingumu, energija, pozityviom emocijom, jausmais, maloniais pojūčiais ir gebėjimu dirbti su malonumu, šiais dalykais žmogus turi apsirūpinti pats, o ne kaltinti valdžią, kad jam to neduoda.
„Duok žmogui pajausti malonumą ir jis negalvos tuo metu apie valdžią.”
Panem et circences (duonos ir žaidimų), kažkur girdėta 🙄
Jučiu, Mariau, jaučiu… Skaudžiai jaučiu 😥
Nejaučiu tik tada, kai užmiegu….
Labanakt
Duok žmogui pajausti malonumą ir jis negalvos tuo metu apie valdžią. Nepasitenkinimas, malonių emocijų, jausmų, pojūčių stoka ir energijos trukumas, negebėjimas dirbti su malonumu. Protui reikalingas viso šio deficito kaltininkas, valdžia ir tampa vienas iš kaltininku. Keikdami valdžią žmonės treniruojasi neigime. O neigime nei maisto, nei pozityvių emocijų, pojūčių, jausmų nėra ir būti negali.
Regina, ar visuomet jauti esant valdžią? Kokiomis gyvenimo akimirkomis negalvoji, pamiršti esant valdžią ar jau dieną – naktį ištisai, kartu su valdžia miegoti eini ir pusryčiauji?
Maisto iš valdžios tu nelauki, tai gal pozityvių emocijų, jausmų lauki? 🙂
Geriausia valdžia yra ta, kurios žmonės nepažįsta…
Tai tokios valdžios ir noriu, kad ji dirbtų taip puikiai, kad nejausčiau ją esant .
Regina, tai ko tu nori iš valdžios? 🙂
geriausia ten kur mūsų nėra.Ir pas kaimynus,nes žolė žalesnė ir svetima moteris ar svetimas vyras geresnis,o svetimi vaikai tai visiška”pasaka”,nes nereikia jais rūpintis.Aplamai tai gyventi kito gyvenimą yra daug geriau,nei savo.Belieka žiūrėti serialus 🙂
Iš gamtos gaučiau…iš gamtos, Mariau…
Kai ką moku pasigaminti ir pati.
Jokia valdžia man valgyti nedavė ir neduos.
Regina, ne visi parazitai ir veltėdys, jeigu visi būtų iš kur valgyti gautum?
tik nederbantys valdiškoje tarnyboje,kažką apie ją įsivazduoja.O kas dirba, tai visai neįsivaizduoja.
O, tai naujiena…
Valdiškoj tarnyboj parazituojančių veltėdžių 99%. Jie tik įsivaizduoja dirbantys žmonių ir Tėvynės labui.
O bendrai paėmus, tai mes visi parazitai.
Gerai, kad pasitaisei – užskaitau 😎
Ne kiekvienas darbas, veikla pozityvi. Vartotojų perteklius sugriovė senovės Romą ir Tarybų Sąjungą. Vartotojas ima, o mainais neduoda pozityvo. Taip vartotojas virsta veltėdžiu, parazitu. Jeigu kalbėti grynai apie žurnalistus, tai ne visi žurnalistai neša pozityvą yra žurnalistai parazitai, veltėdžiai, kurie rašo, kalba gauna už tai pinigus, bet neduoda pozityvo, priešingai sėja baimę, paniką, nesantaiką, kelia įtampą ir t.t. Lygiai taip pat mokyklose mokytojai arba poliklinikose gydytojai, daug parazituojančių veltėdžių, kurie gauna algą.
kokie dar variantai?
qwerty ,o kodėl tu mus visus vadini chebra? 🙂
…taip, būtent laiko nelieka tokiems maloniems užsiėmimams, nes dirbt reikia 😕
Mariau, reikia tavo pagalbos. Organizuok taikomuosius kursus: Kaip greitai mesti dirbti ir pradėti veikti, kaip V.Hrytsuk (tfu, liežuvį nusilaušiu) ir Dainius, kad veikia!
Chebra, bet taip neteisinga! Štai, kad ir tas pats V.Hrytsuk: įsitaisė veikti kaip Tarptautinės nepriklausomų demokratų prieš autoritarinius rešimus asociacijos veikėjas! Važinėja dabar, moko kitus. Mala taip sakant š…. Na, jo net nėra ką lyginti su mūsų Dainiumi, tas tai bent jau kirgizus, kazachus ir uzbekus, kaip visuomeninę televiziją diegti mokina. O ką jau kalbėti apie mus,tikriausiai esame sumauti taip vadinami specialistai, kurie turi arti konkrečiai, kur jau ten pavažinėsi po svietą š…pamalti, laiko nelieka 👿
Šiaip skaitytoja, todėl jaučiantis ir nežino kas yra jausmas. Žino protas, tas, kuris jau nebejaučia. Esantis meilės jausme nežino kas yra meilė, laimingas nežino kas yra laimė ir t.t. Gaunasi, kad apie meilę, laimę ir kitus jausmus kalba jau jų neturintys.
Qwerty, jei teigi, kad tave padarė Buridano asilu, tai gal nuo niko pirmiausia ir pradėk. Tu jau nebe Qwerty, paikėlei , dabar Buridanas. 🙂
Aišku,qwerty, kad tik nori būti patriotu,bet kol kas esi nacionalistas. 🙂 Beje kaip jausmas pvz. patriotizmas gali būti apribojamas kažkokia sąvoka?Pamėginkime bet ko paklausti kas yra meilė?Kiekvienas apibudins savaip.Tik protas gali „įgrūsti” jausmus į kažkokias Jam suprantamas „sąvokas”.Nes jis (moksilinkas,profesorius,akademikas,bet niekada nepatyręs to jausmo)Taip nusprendė.Na tikrai gražu „įrėminti”.Rėmai gražūs,bet turinio tai nėra.
Teisingiau,kad esi aristokratė jaučiasi 😉
Regina,kad esi šlėkta, tas tai gerai jaučiasi.Patikėk 😆
Qwerty, mano kilmė yra bajoriška ir nei su rumunais, nei su cigonais, nei su masturbacija neturiu nieko bendro.
Mariau, tu mane padarei Buridano asilu: dabar man reikia pasirinkti tarp Mariaus ir Kanto 😕
Qwerty, tu akcentuoji savo besąlygišką ištikimybę linijiniam – hierarchiniam protui. Kantą išstatai kaip autoritetą, O Marių nuleidi žemyn savo proto hierarchijos skalėje, todėl ką pasakė esantis aukščiau tavo proto hierarchijos skalėje sulenda į tavo protą kaip šventa tiesa. Taip atsiranda nemąstantys dogmatikai.
Regina, aš ne Vilnietis.O man rumunės patinka 😳
ir dar didesnis protui paradoksas,kad ir iš meilės galima žūdyti ir artimus.Baisu,bet čia tik protui baisu.
ŠS, kad būtų aiškiau:sąvoką patriotizmas aš naudoju, kaip nacionalizmo sinonimą.Reginos mintis dėl „mažyčio žemės gabalėlio” yra teisinga, tačiau tai tik maža dalelytė dabartinės patriotizmo sąvokos. Jei patriotizmas tik tuo ir apsiribotų, tai aš būčiau didžiausias Lietuvos patriotas.
Kelintos kartos vilnietis esi? Iš kur pats atsibastęs miestieti ,- taurus intiligente?
Regina, tik šešta karta?! Tai iš kur taviškiai atsibastė? Rumunijos?
Esantis jausme jaučia, o protas tik žino apie jausmus. Todėl žinančiam apie meilę ar sąžinę, gailestingumą, draugystę, tai bus vertybė, o tuo gyvenančiam tai jokia vertybė, jis tuo gyvena ir tiek. Jei kuo nors gyveni ir tiek, tai to nedeklaruosi kaip vertybės. Deklaruojamas deficitas, tai apie ką žinai, bet negyveni tuo.
Qwerty, pirmiausia išsiaiškink kas yra patriotizmas, o tada jau pliurpk.
Man patriotizmas, tai tik tas mažytis Lietuvos žemės gabalėlis, kurioje gyvename jau šešta karta. Daugiau man niekas, nieko ir niekada neprikergs.
Ar galime smerkti terorizmą,jei jis yra iš patriotizmo?
„…niekaip negali netgi garsūs profesoriai pastebėti, kad protui jausmai nepriklauso, kad protas su jausmais nesusijęs.” (Marius).
Iš esmės teigiama apie etikos, dorovės kategorijas., tačiau prieš pora šimtų metų, priešingai nei Marius, vienas toks tuometinis Karaliaučiaus universiteto progesorius I.Kantas, įrodinėdamas savo žymųjį dorovės dėsnį tvirtino, kad, skirtingai nuo gamtos dėsnių,visuotinį dorovės dėsnį teikia protas.Bet gal mūsų Mariui geriau matyti nei I.Kantui 😆
qwerty,o tai ir vyksta ir puikiai,nes jaučiamas pariotizmas.Tai ar galime smerkti kitus,kurie nejaučia patriotizmo nemiršta ir nežudo dėl nesvarbių dalykų?O jeigu vieną dieną ims ir pajaus?O tada pradės žudyti ar mirti patys?Tai kur čia bus gėris ar blogis?Ar patriotizmas,ar žudymas ar mirtis?
Šiandiena,kaip tik mąsčiau apie Tarybų Sąjungoje,būtent po karo atsiradusi patriotizmą.Dabar,žinant visą istoriją galima vertinti kaip norime.Bet tai buvo,tą patriotizmo jausmą jautė beveik visi.
Vienas sakė, kad patriotizmas-tai pasiryžimas mirti ir žudyti kitus dėl nesvarbių dalykų.Ir aš su juo sutinku.
Beskaitydama Mariaus paskaitas apie „Pažink savo protą” įkirtau tik vieną dalyką,kad yra sumalama viskas į vieną faršą ir skirtingi dalykai.Jausmai (uoslė,rega,klausa..)ir protas.Todėl ir visas nesukalbėjimas.
Qwerty, yra betarpiškas patriotizmas gimstantis iš betarpiško meilės ar draugystės jausmo. Visai kas kita patriotizmas gimstantis iš proto sukurptos idėjos. Tai visiškai dvi skirtingos patriotizmo rūšys. Bet patriotizmas gimstantis iš proto sukurptos idėjos gali būti kuriantis ir griaunantis. Pavyzdžiui, Hitlerio idėja apie aukščiausią rasę buvo grynai 100% linijinio – hierarchinio proto idėja. Patriotizmas virto prievarta. O pavyzdžiui Tarybų Sąjunga po karo staigiai progresavo, vystėsi iki kosmoso šturmo. Bet iki ribos! Tad patriotizmas gali būti griaunantis, nešantis prievartą ir atvirkščiai vystantis, kuriantis, progresyvus, bet tik iki ribos. Jeigu riba peržengiama, tuomet progresas gali akimirksniu virsti degradacija, prievarta, griovimu, mase šlamšto. Pavyzdžiui, taip atsitiko su technikos progresu. Dabar tai virto mase šlamšto, pavojus viskam kas gyva, gamtai, pačiam žmogui. Tad ribos jausmas yra labai svarbu. Deja linijinis – hierarchinis protas bejausmis, jis nejaučia, neturi ribos jausmo. Jis kaip mechaninis presas, kuris štampuoja ir štampuoja savo produkciją sąžiningai. O kas pasakys stop? Alternatyvus protas irgi gali sukurpti vienijančią idėją ir iš jos gimstantį patriotizmą. Todėl patriotizmas gali būti gimstantis iš skirtingų proto rūšių. Jeigu linijinis – hierarchinis protas priėjo savo ribą, tai patriotizmas gimstantis iš jo idėjų bus naikinantis.
Patriotizmas būtų toks pats gėris, kaip ir visos kitos vertybės….jeigu būtų tikros, nesimuliuotos, neklastojamos…. Spekuliatyviam pasauly ar iš viso dar verta sverti vertybes? Mes jas dar turim? 😆 😆 😆
Ar jausmas (patriotizmas,meilė,gailestis) gali būti gėris ar blogis? Tai tik žmogaus jausmas.Na pajaučiau,kad myliu,pajaučiau ,kad gailiu ir šiandien tarkim pajaučiau patriotizmą.Bet čia tik pajaučiau ir niekam nei gero nei blogo nepadariau.O jei ryt nepajausiu,tai irgi nepadarysiu niekam nei gero nei blogo.Tai kur čia gėsris ar blogis?
Mariau, asmeniškai man „moralė, sąžinė ar žmogaus teisės” yra tikrosios vertybės. Man jos svarbios ir aš jų laikausi ir tuomet, kai „niekas nemato”.
Kas yra vertybė? Manau,kad čia vėl proto darbas.Protas išstato visus jausmus tokius kaip meilė,patriotizmas,gailestis,sąžinė ir t.t kaip vertybes ,ne jis pats to neturi(neturiu,o tai verybė,reikia pasiimti).O jeigu protui tai vertybė,tai jis „siekia” to, nori ir dar kitus nori priversti tai daryti.Bet kaip galima priversti pajausti?
Supratau,kad patriotizmą laikai gėriu. Tuomet reikia aptarti vieną problemą.Jei patriotizmas yra gėris, tai, esant ginkluotam konfliktui tarp šalių, vienos šalies patriotas eis ir žudys kitos šalies patriotą. Tai yra gėris žudys gėrį.Tai ar patriotizmas yra gėris?
Etika yra susijusi su pozityviom emocijom, kilniais jausmais, bet ne su protu. Etiški mes būname tik esant dvasiniam pakylėjimui, jeigu dvasinio pakylėjimo nėra, tai etišku valios pastangomis, per prievartą nebūsime. Kažkurį laiką vaidinti galima, bet protas vis tiek pratrūks neigimu. Panašiai kaip seimo narys E.Vareikis maldos grupės vadovas… Ne jis vienas, didžioji dalis politikų, ministrų vaidina ir eiliniai vienas prieš kitą, kaimynas prieš kaimyną, bičiulis prieš bičiulį vaidina. Protas vaidina. O ta vaidyba dėl išprusimo stokos. Jeigu žinome savo proto savybes, tai kam vaidinti? Beprasmiška. Prasminga yra tik tuomet kai nežinome savo proto savybių. Tuomet mes tikime, kad tokie ir esame kokius vaidiname! Panašiai kaip koks valdininkas tiki, kad jis sąžiningas kol nepagavo, neįrodė ir nepasodino. Aš atsimenu daug metų atgal turėjau draugelį, kuris Maskvoj nusipirko akademiko pažymėjimą, paskui kavinėse girtas visiems rodydavo. Bet kas įdomiausia, jog jis pats įtikėjo, kad yra akademikas! Man žiauriai gėda dėl jo tokio elgesio būdavo, o jis man vieną dieną pasakė: gal tu man pavydi! Tai va taip protas įtiki, kad jis etiškas, šventas, mylintis, etiškas ir t.t. Kol konfliktinė situacija neatsitinka. Tuomet džentelmenas akimirksniu virsta chamu, o ledi… Ir t.t.
Patriotizmas su protu nesusijęs kaip ir dangaus karalystė, kuri yra mumyse! Taip šiaip skaitytoja visiškai teisi, Patriotizmas yra tiesiogiai susijęs su meilės jausmu, draugystės jausmu ar bendra idėja. Tai nepaprastas jautrumas vienybei. Todėl su daiktais , pinigais, materialiniu gerbuviu patriotizmo nepagimdysime. Bet vat spekuliuoti patriotizmu kaip preke galima.
Patriotizmas yra jausmas.
„…viešai , žodžiais deklaruojame vienas vertybes, o slapta instinktu tarnaujame kitoms.”
Mariau, o patriotizmas yra tikra ar parodomoji vertybė, kaip manai?
Mariau, tu teisus…Nors,…nors vistiek, artimiausioje pewrspektyvoje lipsim vienas kitam per galvas, įrodinėdami, kokie mes esame šaunuoliai vienas prieš kitus… ir….atsipalaiduodami bliuznysim apie m*ją, py*ių, ir kitus malonius, bet nelabai etiškus dalykus…
Ale kaip smagu – privatus gyvenimas – pro rakto skylutę…Taip kuriama intriga 😆
Perklausiau interviu:
Dr. V. Hrytsuk kalba apie slaptas, bet tikrąsias vertybes, tai pinigai ir gerbuvis. O moralė, sąžinė, žmogaus teisės , tai parodomosios vertybės, dėl akių – formalumas. Paprastais žodžiais tariant viešai , žodžiais deklaruojame vienas vertybes, o slapta instinktu tarnaujame kitoms.
Mane asmeniškai džiugina, kad tas dirbtinai išpustų vertybių burbulas sprogo. Nes kam gi reikalingas tas savęs ir kitų durninimas? O durnina ne kas kitas, o linijinis – hierarchinis protas. Jis pretenduoja į kilnius jausmus, žmogiškas vertybes, kurios jam išties nepriklauso. Ne tik pretenduoja, bet ir pats sau jas priskiria. Vyksta savęs ir kitų apgaudinėjimas. Bet aš manau, kad tai vyksta ne specialiai iš klastos, sąmokslų, o natūraliai dėl elementaraus išprusimo stokos. Niekaip negali netgi garsūs profesoriai pastebėti, kad protui jausmai nepriklauso, kad protas su jausmais nesusijęs. Proto savybių nepažinumas ir yra ta neišprusimo skylė. Tereikia suvokti tik tokį mažmožį ir visas tas melo burbulas akimirksniu sprogsta. Baigiasi visi tie svaiguliai apie demokratiją, sąžinę, meilę artimui, žmogaus teises ir t.t. Vat kai visi tie svaiguliai baigsis, tik tuomet galėsime susėsti ir vienas kitam pasakyti: man svarbiausia yra aukštesnis laiptelis hierarchijos skalėje, sociumo taškai, pinigai, asmeninis gerbuvis, tai ką darom, kaip toliau gyvensim, spausim vienas kitą kaip avinai, lipsim vienas kitam per galvas dėl šitų vertybių ar…..
Na nieko nebus.Tiesiog nebeskirstysiu.Bet gi taip įaugę į kraują viską skirstyti.Čia jau reikia treniruotis.Taip vis norisi viską savintis vaikus,vyrą,namą,mašiną.O dar ir teisybės paieškoti ar išminties…
Taip turiu mąstyt iš naujo.
Šiaip skaitytoja, ko tu neįkirtai, kad linijiniam – hierarchiniam protui gėris yra pratęsti savo savybes iki begalybės? Ne iki ribos, bet iki begalybės jis nori pratęsti savo savybes. Bet ar tai realu? Nerealu, nes viskas turi savo ribą. Bet priėjęs ribą šis protas nepasiduoda ir kovoja, per jėgą bando pratęsti savo savybes. Todėl sergama, lūžtama, kenčiama, prarandama, subyra, netenkama ir t.t.
O kas atsitiks jeigu pavyzdžiui, nebenorima pratęsti tokios savybės kaip pirmenybės atidavimas vienam iš dviejų?
O kas bus jeigu žengsi dar vieną žingsnį ir nebeskirstysi visko į du: aš – ne aš, mano – svetimas, tiesa – melas ir t.t.?
Mariau,man tikrai sunku įkirsti tavo mokymą pažinti savo protą.Atrodo tu labai aiškai rašai ir suprantamai.Kol aš skaitau lyg ir pagaunu mintį,bet paskui ji kažkur pradingsta.Išskrenda.Būtų gerai,kad
liktų ir neišskristų. 🙂
Važiuojame į gėrį! O gėris, tai ir yra šios proto rūšies troškimas pratęsti savo savybes iki begalybės. Gėris, gerbuvis, šviesesnė ateitis, Lietuvos ar žmonijos gerovė, vaikų gerovė, laimė ir t.t. Protas siekia save išsaugoti, vardan gėrio, tiesos ir t.t. Štai ir visas serialas, serijų begalė, o turinys vienas ir tas pats. 🙂
Tai panašu,kad sėdime visi vienoje galingoje ir didžiulėje mašinoje ir važiuojame.Kaltiname vieni
kitus,esame nepatenkinti viskuo,vis galvojame kas gi čia vyksta.Važiuojame.
1. Protas yra bejausmis. Ir tai suvokti jau šis tas.
2. Protas skirsto viską skirsto į du. Mano – svetimas, draugas – priešas ir t.t.
3. Suskirstęs viską į du, vienam iš dviejų jis atiduoda pirmenybę, viršenybę: sau, savo draugui ir t.t. Tam kam jis atidavė viršenybę ir tampa jautrus. Bet visa tai jis dar suskirsto savo hierarchijos skalėje. Todėl jautrus jis tam kam atidavė viršenybę hierarchijos tvarka.
4. O kas atsitinka su tuo kam protas neatidavė viršenybės? Tai protas neigia ir lygiai taip pat hierarchijos tvarka.
Tai dabar analizuokite Europos Sąjungos lyderių, politikų santykį su Baltarusija, ar Amerikos su Iranu, Afganistanu, Šiauries Korėja, ar Rusijos su Čečėnija ir t.t. Suvoksite, kad čia net nėra ką analizuoti. Jeigu žinote proto savybes, tai visos analizės kaip ant delno, kaip saulėgrąžas gliaudyti. Visos gyvenimo sritys yra persmelktos to paties dominuojančio proto savybių. Todėl čia viskas vyksta tiksliai pagal to proto savybių dėsnius. Ir formulės tikslumu. Kitaip ir vykti negali, nes tai iš inercijos sąžiningai veikiantis mechanizmas.
Demokratijos nėra, valdžia bloga, gėju užsikrėsti nenoriu, darbo vietų, vertybių nebėra, teisingumo, kada čia kas pasikeis, tik pažadais maitina ir t.t.
Tai ir yra proto ribos simptomai. Kadangi niekas negali gyventi svetimu protu, tai nepasitenkinimo krizė asmeninė. Todėl kol tomis pačiomis proto savybėmis ieškosite iš “nepasitenkinimo gyvenimu“ išeities , tai nepasitenkinimas jus vis stipriau suverš. Ir jums darysis labiau ankštu tame nepasitenkinime. O kančia, tai jau kaip visai ankšta. Todėl jei to nenorite reikia pirmiausia apmąstyti savo proto savybes ir traukti save iš nepasitenkinimo pelkės apmąstytai. Neapmąstytai išsikapstyti sunkus atvejis, nes iš inercijos naudojami seni metodai, o jie gi į pelkę ir atvedė. Todėl kapstymasis veikiant neapmąstytai, bet iš inercijos panašus į mosavimą rankomis kai daroma daug bereikalingų judesiu, o tai tik dar labiau išsekina arba bereikalingas rėkimas kaip aplinkui tik tankus miškas ir pelkė, tai išvargina. Kabintis ir traukti reikia save apmąstytai, o ne iš inercijos kai daug purslų, o rezultatas vis gilyn į dugną.
Regina,nusiramink nieko čia blogo.Ir jeigu vieną dieną atlėks ožka prie seimo rūmų ir prabils,kad ji nebenori gyventi su ožiu,nes jis jai negražus ar ja nesirūpina,o norėtu gyventi pvz. su Regina,nes ji labai rūpestiga ir gera.Manau partnerystė būtų patvirtinta didžiausiais plojimais.O kol kas ožka ramai sau rupšnoja žolę,pakenčia kažkaip tą ožį.O mes žmonės, ir dar kažkaip atskiriame save nuo gyvulio.
Šėske, neapsimesk, – aš ne apie tai.
Įsivesk jūtūbej Thanks, Smokey!
Nu ir kas čia blogo?
O dėl šunų ar kačių tu visai teisi.Aš tai pasiūlyčiau įteisinti draugystę tarp šeimininko,šuns ar katės.Kad rūpintusi jais iki gyvenimo pabaigos.Nežinau tik kuris kuriuo. 😀 Nes dabar nepatinka,atsibodo išveja į gatvę.O kuo gi gyvulėlis kaltas,kad žmogus toks protingas?
Šėske, būk gerutė, tu ir nesidaugink – vienos tavęs čia užtenka 😆
Jeigu taip, tai panašiuose santykiuose turėtų būti taikomi ir panašūs kriterijai…O kodėl draudžiami tarprūšiniai lyt. santykiai, t.y. zoofilija? Kas apklausė ožką, ištratintą kokio Ildefoncijaus, ir nusprendė, kad tai ožkai buvo nemalonu ar pažeidė jos orumą? Arba aš, nusivylusi vyrais, užsimanysiu savo partnerystę įteisinti su šunimi? Sako rotveileriai labai geri partneriai…Ir neaploja savo damos, nei kai kurie vyrai 😎
Tai tau nesulyginami dalykai,o man sulyginami.Beje jeigu nori,kad tokie išnyktų,tai jie gi nesidaugins ir išnyks. 😀 O kiek yra santuokų tarp vyro ir moters ir jie negali turėti vaikų? Daugybė.Ar tada ir tokias poras pasmerkti ir išvyt iš sociumo?O jei aš tarkim apsisprendusi gyventi viena ir nesidauginu,tai ir mane išvyt iš sociumo? 😀
Šėske, aš apie gamtą geriau už tave išmanau. Kiriarankystė ir homoseksualumas – tai nesulyginami dalykai. Aukštesniosios gyvūnijos pasaulyje, patinai kovoja dėl patelių dėmesio, stipresni nugali silpnesniu, – netgi išveja iš bandos. Pagal gamtos dėsniu, tie kurie nesidaugina – pasmerkti išnykti. Tačiau homoseksualams iš mažumos gręsia pavirsti didžiuma. Toki paradoksai gali vykti tik žmonių visuomenėje, kadangi žmogus vieninetelisgamtoje PROTĄ, yra sociali būtybė ir ne visada gamtos dėsnius taiko. Tačiau, jeigu tam nepritaria 96% visuomenės, tokius reikia vyt iš bandos (sociumo).
Kodėl toks dalykas yra smerktinas?Jeigu gamta taip sukūrė ar mes galime smerkti gamtą?Ar galėjome šią
žiemą pasmekti ir apriboti kažkokiais įstatymais?
O kai senais tarybiniais laikais kairiarankiai buvo
smerkiami,net mušdavo kairią ranką,kad išmokytų rašyti dešnia.Kiek po to traumuotų žmonių atsirado.
Na tegul įteisina jie savo partnerystę.Nuo to gi valstybės pamatai nesugrius,kitos santuokos neiširs.
„Pasak M. Adutavičiūtės, visuomenėje išlieka aukštas nepritarimo homoseksualių asmenų santykių įteisinimui lygis – vyro ir moters partnerystės įteisinimui pritaria 70 procentų gyventojų, o homoseksualių asmenų partnerystės įteisinimui – tik 4 procentai.”
Visas straipsnis čia
http://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/mazumos-lietuvoje-kodel-jos-jauciasi-blogiausiai-es.d?id=61403617
Jeigu didžioji dalis žmonių galvoja, kad tai yra smerktinas dalykas, jokia valdžia, jokia Sąjunga, jokiais įstatymais negali priversti tai toleruoti.
„Anksčiau dokumentuose vertybėms būdavo skiriami atskiri skyriai. Tačiau laikui bėgant ši dalis mažėjo ir trumpėjo, kol beveik visai neliko, gaila, kad taip atsitiko. Dėmesys vertybėms sumažėjo tragiškai“, – tvirtino ministras.
* Keista, tai kodėl į šitą Prokrusto lovą viliojamos naujos šalys?
* Ne dėmesys vertybėms nesumažėjo, o jos tapo iškreiptomis.
Skaitykite šiandien lrytas.lt tekstą apie Lino Linkevičiaus paskaitą jaunimui, kur jis apie tą pačią ES politikų vertybių krizę dar aštriau pasakė.
Labai patogu yra vertinti iš šalies,bet ne save,o kitus.Na tiesiog sėdi minkštame fotelyje ar guli ant sofutės ir vertini,vertini..vertini iki begalybės.Ir toks protingas pasijauti,toks galingas.”svetimi žmonės mato”Ką mato?Labai patogus variantas matyti kitus.Taip gera galvoti,kad visi kvaili,nieko nesupranta,nekompetetingi ir t.t.Bet niekaip nedrįstame sau įvardyti,kad pats esi nuogas ir gal reiktų pačiam apsirengti ir susitvarkyti.
Esant tokioms situacijoms ir kai man kyla prieštaravimai,aš visada bandau save „pastatyti” į tokią poziciją kuri man nepatinka ir pagalvoti kaip gi aš pasielgčiau?Jei nėra atsakymo,guliu sau ramai ant sofutės.Siūlau pagulėti ramai.Įgaliojimų ar kokių galimybių kažką padaryti neturime.Apie demokratiją neturime jokio supratimo,tik labai apie ją kalbame.Aišku galime tik papliurpti.Bet ar mūsų pliurpimas pasieks rinkėjų ausis,kai pliurpiame tik penkiese? :)Gal pasieks.Bet revoliucijos nebus.Ir nereikia.Kažkas bus kada nors,bet kitaip.Nežinau kaip. 🙂
Netgi svetimi žmonės mato mūsų valdžios apsimetėlišką politiką, tik mes patys nedrįstam įsivardinti, kad karalius nuogas. Kuriamas tik demokratijos ir didelio rūpesčio žmonėmis įvaizdis, kuris ypač sustiprėja prieš rinkimus. O vėliau daroma taip, kaip patogu turintiems valdžią. Kada susitvarkysime patys, tik tuomet mokykim demokratijos kitus. Man dažnai kyla abejonės, galbūt vienas diktatorius turi daugiau demokratijos bruožų, kaip neva laisva, atskirtų valdžių sistema, kuri dažnai įvaro save į tupyką.