Kokia ta žurnalistika?
Mieli kolegos, bičiuliai, bendražygiai ir rėmėjai,
Kreipiuosi į Jus su mano asmenine iniciatyva ir pasiūlymu:
Jei jaučiate, kad šiandien Lietuvos žiniasklaidoje trūksta objektyvių žurnalistinių tyrimų ir manote, kad galime patys paskatinti šią žurnalistų veiklą prisidėdami bent simboliškai prie tokių tyrimų vykdymo, paremkite naują, iki šiol Lietuvoje analogų neturinčią iniciatyvą – LŽS Žurnalistinių tyrimų fondą. Kiek daugiau nei prieš mėnesį įkurtas fondas – tai nuoširdi mūsų žurnalistų bendruomenės pastanga atgaivinti ir prikelti žurnalistinius tyrimus, kurie būtų vykdomi nepriklausomų ir profesionalių žurnalistų. Tokius žurnalistus mūsų fondo sudaryta nepriklausomų ir nepriekaištingos reputacijos asmenų komisija atrinktų kiekvienam tematiniam tyrimui. Tik nepriklausomų vertintojų aprobuoti darbai būtų skelbiami viešai su mūsų fondo ženklu. Tai – mūsų įsipareigojimas ir atsakomybė.
Todėl jei iš tiesų idėjiškai remiate šią iniciatyvą, prašau Jūsų paremti ją tiek, kiek galite. Vadinkime šią akcija „kas kiek nori, kas kiek gali”. Fondas įsipareigoja viešai skelbti visus rėmėjus www.lzs.lt svetainėje. Todėl Jūsų pilietiškas žingsnis neliks nepastebėtas ir jis užtikrins mūsų veiklos skaidrumą. O net ir simbolinė 1 lito parama mums yra labai daug. Tai yra moralinio palaikymo simbolis, o Lietuvoje mūsų yra net 3 milijonai.
Nuoširdžiai dėkoju iš anksto visiems. Ačiū Jums, kad esate ir kad palaikote!!!
Bankas: AB SEB
Sąskaitos NR.: LT397044060000279241
Gavėjas: Lietuvos žurnalistų sąjunga
Įmonės kodas: 190806184
Mokėjimo paskirtis: „LŽS Žurnalistinių tyrimų fondas”
Būsiu nuoširdžiai dėkingas ir visiems tiems, kas pasidalins šia informacija su savo bičiuliais ir draugais.
Kas čia po kiekvienu mano žodžiu deda laikus? 😆
Dabar žiūriu LRT. Danske banko reklama. Viename jos epizodų bėga Oskaras Pistorius, kuris įtariamas tyčia nužudęs savo gyvenimo draugę. Reklamoje kalbama apie kažkokius naujus standartus…
Regina, teisingi žodžiai.Sutinku.
Ne taip seniai ŠS buvo racionali, o aš pakvaišus, – dabar apsikeitėm vietomis 😆
O Marius dar netiki virtualia meile 😕
Qwerty, ar žinai, koks man seksualiausias vyro organas? – Smegenys,…smegenys….. O smegenų gaminamas produktas yra mintys.
Todėl meilei visai nebūtinas fizinis kontaktas, – galima įsimylėti ir sielą, tuomet kai sutampa dviejų žmonių teigiamų minčių rezonansas.
O visa kita gali užpildyti abstraktus mąstymas arba kitaip – vaizduotė 🙂
qwerty, bendravimas yra didžioji vertybė, o turinys gali būti ir turi būti svarfbus žmonėms. Jie tai svarbu, tai nėra visiški blėniai. Nors protas kartais taip ir sako
Regina,kartais būna, kad geriau svaigios ir naivios sapalionės,nuoširdūs nuskalbėjimai, nei tas tavo racionalumas. Ypač prieš miegą…Bet kartais būna geriau sveikas racionalumas, nei kliedesiai.Svarbu mokėti gyvenime tai tinkamai paskirstyti ir leisti su būti visokiu 😛
Regina,niekas nieko priversti,ar nuvesti kažkur negali,jei pati to nenorėsi( nebent atsižvialgiant į tai jei esi vaikas,neįgalus ar fizinės jėgos nelygios)Aš norėjau.Išprotėjau ar viduriuoju ar dar kaip,tai mano problema.Tau mano problemos manau žalingų įpročių,neigalumo ar sąžinės problemų nesukelia.Būk rami.
ŠS, atrodo, prasidėjo logorėja….Kuo reikės užkišt, nes dar nusividuriuos per naktį 🙄
Gaila būtų moteriškės….Mariau, palieku ant tavo sąžinės, o aš einu lovon raivytis….ir pasvajoti 😎
Saugok,Reginut,save saugok,kad tik kas kur nenuvestų.O tai kai nuveda,nebesinori ir pareit 😀
beje dar skaičiau kažkur,nepamenu kur,kad mūsų „išdievintoje” Amerikoje,aiškų ne visų 🙂 yra samdomi žmonės prisilietimams pajausti.Čia ne pošlinama ir nekalbama apie seksą.Bet yra žmonių kurie nėra pajautę,net kai prie jų prisiliečiame,arba ką jie gali jausti paliesdami kitus.Aš pasijaučiau kvailinama,tai perskaičiusi.Bet dabar manau kitaip.Gal ir beprotė,gal ir avelė,kaip rašo Regina,bet..pamąstyt manau verta. 🙂
Šėske, užtrauk jau rankinį, nes kviečiu sanitarus su tramdomais marškiniais.
Mariau, jau vieną avelę atrodo nusivedei į beprotybės lankas 😯
Bet gerai,kad vyksta tokios pamokos.Jeigu tik ten kažką pajauti,o ne mechaniškai atlieki pratimus.Nes kiek aš pati pastebėjau tai džiaugsmas įkvėpimas vienoks,o kai nusivylimas kitoks.Ach ir uch kaip iš vaikučiams filmuko jei kas žinote ar pamenate?
Belieka tik vaikams pasiūlyti,kad paragautų ledų skonio per tv ar internetą..Tikrai pirštą prie smilkinio pasiukiotų.Nors gal ne,protas taip sutvarkys viską,kad nebereiks nieko jausti,nei lytėti,užuosti ar net kvėpuoti..,net jau ir to nemokame.Vyksta ,net kvėpavimo pamokos.Linksma.Smagu
Ir dar tuo pačiu mechaniniu žvilgsniu stebėdami per tv kas vyksta,kaip žudomi žmonės,ar gamta mums „šposus” krečia ar patys sau, galime pajausti kažkokį jausmą,kad ir gailestį? Taigi tai tas pats kaip pajausti per tv vandens gaivumą ar arbatos skonį..ar kaip meilę pajaust per internetą.Na tiesiog gražu,net mėlyna.Pažiūri tv pagaili ir esi gailestingas?Internete pabendrauji,tai meilė
?Na bet galime bent pasakyti,kad esame gailestingi,mylintys.
Mariau ar kas nors pristapdykite mane,nes protas neturi ribos jausmo..
Dar įdomiau,kad jaučiuosi taip,kad ne aš rašyčiau.Kažkas rašo už mane.Keistas jausmas.Bet tikiuosi neišprotėjau.
Protas tiek užvaldęs,kad net reguliuoja moterų storumą ar plonumą aukštumą ,žemumą.Na mąstė mąstė ir primąstė,kad storos negražu,o jei negražu tai ir blogai.Storulės yra dar džiaugsmingesnės ir labiau patenkintos gyvenimu.Čia tik taip.Bet galima tikrai įžvelgti bet kurią srytį,ir pamatyti kaip protas valdo mus.Pojūčių pasaulis,jausmų pasaulis pamirštas senai.Bet čia irgi proto darbas.Tarkime gyveni didmiestyje,kur vien dangoražiai ir neturi galimybės išvykti į gamtą? Tai kaip galima pajausti vandens gaivą ar įkvėpt šviežio oro?Belieka įsijungt tv ir mechaniniu žvilgsniu stebėt kaip kiti tuo džiaugiasi.
Parašiau.Perskaičiau.Ir galvoju vat „čia” tai krizė.Nors protas čia visai neįžvelgia jokios krizės.
Beje,pastebėjau,kad protas pervargsta,tada kai yra kažkokiame,teigime ar neigime ir būtinai nori išsaugoti save.Jeigu tarkime atsipalaiduojame ir paleidžiame protą atostogauti? Linksma ir smagu.Bet
vistik ir čia valdo protas ir jis nusprendžia kada mums atostogauti,miegoti,valgyti.O jei nenusprendžia? Jis gi neturi ribos jausmo.Tada bėgu pas daktarėlį ir šaukiu gelbėk.O daktarėlis sako viskas”tau kaput”.Aišku aš šaržuoju,bet vistik kažkaip panašiai ir vyksta. 🙂
Protas gali ir visai pribaigti. Nei minkštas krėslas,nei idealiausias čiužinukas nepadės.Šiandien kaip tik čiužinių reklamuotojai skambino.Pasakiau,kad
išbandyta nebepadeda. 🙂 O truputis fizinio darbo tikrai padeda,bent jau man.Aišku irgi įvertinant savo galimybes.Nuotaika tikrai pasikeičia.Geriausia vistik buvo,kai prisimenu vaikystę.Lakstai sau,džiaugiesi saulute,upėje turškiesi.Dabar taip neišeina,nes kartu ir protas laksto. 🙂
Tai vat po miego fazės geriausiai ir pradėti kultivuoti pasirąžymo pojūtį.Pradedantiesiems lengviausia pajusti. Pasirąžymo pojūtis tai yra instrumentas perjungti vidinių organų veiklą. Pavyzdžiui, mechaniniame automobilyje yra bėgiai, o biologiniame organizme pasirąžymo pojūtis. Todėl ryte labai svarbu, gali pasiekti tokio lengvumo kūne ir psichikoje būseną, kad visą dieną būsi gyvybinga, energinga, geros nuotaikos. Gali pasiekti ir pasitikėjimo savimi būseną,važiuosi kaip tankas užtikrintai, energingai, be irzlumo. Žinoma, visa tai pasiekiama treniruotėmis, asmenine paieška, nieko gatavo nėra. Čia yra irgi meistriškumo lygis.
Gerai, einu pasitreniruot, bet bijau, kad užmigsiu 😉
Regina, tave hierarchinis protas, kuris negali be pirmenybės atidavimo varo į kraštutinumus. Protas ir pasirąžymo pjūtis yra skirtingi instrumentai, todėl reikia naudoti pagal paskirtį. Protas rąžosi mastydamas, o kūne liedama pasirąžymo pojūtį turi jausti konkretų pojūtį, o ne mintyse. Mintis tuomet nereikalingos, nebent vaizdiniai kaip pagalbinė priemonė sustiprinantį pasirąžymo pojūčio ryškumą, malonumą. Beje, pradžioje pasirąžymo pojūčio kultivavimas matomas iš šalies, o su treniruotėmis niekas nebe pastebės iš šalies, tiesiog beveik nejudėdamas jauti tą kaifą ir perliejinėji. Suprasti protu čia sudėtinga, bet jei pradėsi kultivuoti pradėsi suprasti apie ką čia kalbu.
Rąžytis lovoje – smagu, bet kaip rąžytis būnant „iškviestai ant kilimėlio”? Tave prausia, o tu rąžaisi, kaip malonu…Ką pagalvos 😯
A, sakai mintyse rąžytis, ane? Bet, kad pagal tave virtualiai ir įsimylėt negalima,- turi būti fizinis kontaktas.Tai kaip ten mintyse rąžytis?
Regina, pavargai nuo savo proto.
Todėl aš ir siūlau neužsiciklinti tik ties proto treniruotėmis, bet vystyti savo regą, kvėpavimą, lytėjimą, skonį, klausą. Vystyti pojūčių pasaulį ir jausmų pasaulį. Proto pasaulyje būdama viso to negausi, nes protas bejausmis. Nėra gatavo pojūčių pasaulio, bet mes turime regą, kvėpavimą, lytėjimą, kūną, skonį, klausą. Tai prigimtinė pojūčių bazė. Bet pradedant nuo to ką turime ir diferencijuojant galima išvystyti visiškai naujų pojūčių pasaulį. Pavyzdžiui, kiekvienam ryte yra tekę rąžytis lovoje. Malonus pojūtis. O jeigu pradėjus jį sąmoningai kultivuoti? Ką bedarytum, kur be eitum visur su tavimi malonumas. Čia irgi yra lygis kaip ir proto pasaulyje. Beje tai ne tik malonumas, bet šio pojūčio kultivavimas yra tiesiogiai susijęs su vidiniais organais, kurie tiesiogiai susiję su pozityviom emocijom. Todėl pojūčių kultivavimas naudingas ir sveikatai, prideda gyvybingumo.
Mariau, aš nugarą moku tik išriesti 😎
Viskas, pradedu pošlint, nes jau pavargau rimta ir protinga būt 😆 😆 😆
Regina, žiūrint kaip tu tą nugarą lenki, mechaniškai ar su maloniu pojūčiu, na su tokiu maloniu, kad tiesiog net saldu.
Sėdėti minkštame krėsle su malonumu yra irgi nuostabu, bet tai kita fazė. Matai, hierarchinis protas atiduoda tik vienam pirmenybę, o gali būti malonumas ir nugarą lenkiant ir sėdint minkštame krėsle. Užsiciklinimas tik ties viena faze priveda prie nepasitenkinimo. Gyvenimas tai kompleksas, o jeigu išsirenki tik trupinį iš viso komplekso, tai save apvagi. ( Beje, minkštame krėsle gali sėdėti ir mechaniškai kaip ir nugarą lenkti arba su įtampa psichikoje, tad viskas priklauso nuo mūsų požiūrio, proto į vieną ir tą patį.
Oi, Mariau, kad žemėje būtų kuo daugiau tokių kaip tu, kuriems fizinis darbas tik į naudą…ir kuo mažiau tokių kaip aš arba Vėsaitė …Bet skraidyt į užsienius verslo klase žymiai maloniau, negu lenkti nugarą 😛
Regina, tu fizinį darbą suvoki kaip bausmę. Tai dažniausiai auklėjimo problema. Tėvai nori savo vaikelius įtaisyti į šiltas vietas, ne pagal talentą, bet pagal tą pačią hierarchiją. Todėl gąsdiną, jei nesimokysi, tai eisi griovių kąsti ir t.t. Taip tėvai treniruoja savo vaikuose neigimą. Todėl natūralu, kad po to žmogus fizinio darbo bijo kaip velnias kryžiaus, neigia fizinį darbą dar nepradėjęs dirbti. Bet aš manau, kad fizinis darbas gali būti naudingas sveikatai ir psichikai. Fizinis darbas gali naikinti žmogų, bet gali priešingai veikti pozityviai, didinti gyvybingumą, energingumą, pozityvias emocijas, pojūčius. Tam ir yra fizinio darbo kultūra. Ten kur išvystyta fizinio darbo kultūra galima pavydėti dirbantiems fizinį darbą. Nes fizinio darbo kultūroje nėra vietos mechaniškumui. Mechaniškai atliekamas fizinis darbas alina, naikina žmogų, į kuprą suka. Todėl fizinio darbo kultūroje nėra vietos mechaniškumui, mechaniniams kūno judesiams. Galima kąsti griovį mechaniškai, o galima su maloniais pojūčiais kūne, kurie dar prideda ir gyvybingumo. Gali kvėpuoti mechaniškai, o gali su malonumu ir plius didinti gyvybingumą, gali žiūrėti mechaniškai, o gali su malonumu ir plius didinti gyvybingumą, taip pat liesti, ragauti, uostyti. Fizinio darbo kultūroje pajungiami pojūčiai. Lavinami pojūčiai. Dirbantis jaučia palaimą nuo savo kūno.
Bet tai atskira tema.
Na taip,pakęsti negali,nes savęs parazitu tai nelaiko.Pats yra teisingas,protingas,sąžinigas,bet
kol pats neatsiduria šiltoje vietelėje.O ten taip gera.Ir tada stengiasi pasinaudoti visomis gėrybėmis,nes jis gi nusipelnė,tiek šaukė,tiek „kovojo”. 🙂
Tai dar kartą pakartoju, taip yra todėl, kad protas yra uždarytas fiziniame kūne. O fizinis kūnas, kaip žinia, jaučia alkį, troškulį, šaltį,skausmą…Kad šituos fiziologinius poreikius patenkinti – reikia fiziškai dirbti. …Fiziniam darbui reikia eikvoti energiją ir tuo pačiu kęsti alkį, troškulį, šaltį, skausmą….Kad to nereikėtų, fiziškai stipresni ir turintys daugiau vingių smegenyse, privertė dirbti fiziškai silpnesnius ir kvailesnius…Taip atsirado valdžia ir išnaudojimas…Vėliau valdžia savo galias įtvirtino įstatymais ir sau lojaliomis jėgos struktūromis. O visi resursai yra riboti, taipogi ir valdžios…Todėl tokia didelė konkurencija būti valdžioje. O į ją dažniausiai patenka ne patys verčiausi, bet nagliausi, turintys daug pinigų ir pažinčių.
Dainiau, parazito nejaučia tik pozityvūs kūrėjai, nors jam biurokratinių pagalių į ratus prikaišo.
Bet užtat parazitas parazitą iš tolo jaučia ir negali pakęsti. Todėl valdžią keikiantys irgi dažniausiai yra parazitai pavydintys šilčiau įsitaisiusiems parazitams. Jie rėkia kaip galima imti kyšius, vogti, bet tik užleisk jiems vietą ir ims parazituoti. Todėl parazitai gali būti tiek aukštuose visuomenės hierarchijos sluoksniuose, tiek žemuose.
Mariau, su dalininku dar ne bėda. Jis tegul piešia sau ir ano, kad yra genijus. Gal taip ir yra, tik jis praaugo savo kartą keliomis kartomis į priekį 🙂 Su poliitkais yra kitaip. Tačiau čia daugaiu bėdų yra ne pačiuose politikuose, o visuomenėje. Ir gaila, kad mes dažnai kaltę suverčiame vien jiems. Tokios realybės išsigimęs pavyzdys yra šalis Graikija.
Mariau, dar daugiau – dažnai parazito taip tieisogiai ir nejauti. Jis tyliai ramiai sau tūno ir minta dalimi tavęs 🙂
Nepamirškim, kad valdžia yra išlaikoma, ji gi maisto negamina kaip koks ūkininkas, arba motinos augina sūnus, o politikai į karą juos išsiunčia. Todėl esantys valdžioje gali tapti parazituojančiais, išlaikomais veltėdžiais, kurie šiltai įsitaisė. Sėdi sau kokiam nors ūkininkui ant sprando, jis tau gėrybes pristato. Davė Europos Sąjunga pinigus, o tu juos paskirstei taip, kad savęs nenuskriaustum milijoną kitą į kišenę. Šilta gera ant kitų sprando sėdėti. O jeigu pradeda mitinguoti tie ant kurių sėdi, tuomet juos pažadais nuramini, kad rytoj pamatysi kaip viskas bus nuostabu ir toliau sėdi. Pavyzdžiui, parazitas kaip įlenda, tai taip lengvai neiškrapštysi, jis visomis priemonėmis stengiasi išsilaikyti savo patogioje, šiltoje vietelėje.
Regina, žmonių terpėje, kuriuos vienija bendra idėja irgi yra lyderis. Bet jis pripažįstamas lyderiu be rinkimų, tyliai, visiems viskas aišku kas lyderis ir visi tam tyliai pritaria. Tokiame kolektyve yra ne hierarchija, bet pagarba ir kiekvienas užima savo vietą pagal savybes, sugebėjimus, talentą, bet ne pagali hierarchiją. Problemas valstybėje turime dėl užimtų vietų ne pagal sugebėjimus, išmanymą, bet pagal hierarchiją. Hierarchinis protas suskirsto vietas sociume hierarchijos skalėje ir prasideda lindimas ne į savo vietą. Nesvarbu, kad neatitinki vietos, svarbu, kad ji prestižinė. Ir pirmyn! Todėl verslininkas tapęs politiku pradeda daryti savo verslą ir t.t. Žmogus atsidūręs ne savo vietoje pagal sugebėjimus, talentą – įneša destrukciją. Tokiam užimama vieta bus sau naudos ieškojimas, kaip sakant dirbu tik dėl algos. Bet pats baisiausias variantas jeigu pavyzdžiui niekam tikęs dailininkas pats įsitikina, kad jis genijus. Dažniausiai taip atsitinka dėl pataikavimo. O jeigu tai ne dailininkas,bet politikas ir dar pradeda daryti reformas? Valstybėje prasideda tokia destrukcija, kad…
Jėga, kuri naudojama prieš mitinguotojus, reiškia tik viena – valdžia silpna.
Mariau, demokratinės ešalyse, jie žmonės eina į gatves, valdžia juos gražiai suprant, priima išklauso, pameluoja, kad bus geriau, pažada ir tada gyvena vėl… toliau.
Aš aukščiau daviau pavyzdį apie vyro ir žmonos santykius. Tad pas tą kurį valdžia, jėga turėtų jis išmintingėti, o ne atvirkščiai. Todėl jeigu žmonės streikuoja, mitinguoja, eina į gatves, išmintinga valdžia turėtų tai priimti kaip signalą, koreguotis, o ne stiprinti jėgos struktūras su šūkiu kas jums blyn runkeliai, bepročiai yra, ko jus nerimstate, nepatenkinti, griaunate valstybės pamatus – nesilaikote sutarties. Na, kaip tas vyras, kurį žmona tenkindama pagal sutartį priėjo ribą. Šiltai įsitaisiusiems nenaudinga peržiūrinėti sutarties punktus ir koreguoti. Kam man koreguoti jei man viskas gerai ir pas mane dar jėga ir valdžia. O ką daryti tiems, kurie neturi jėgos, valdžios ir yra prievartaujami pagal sutartį?
Regina, tame ir reikalas, kad tu neskiri skirtingų, vienu metu nesuderinamų dalykų O protas chaoso nemėgsta, viskas turi būti sudėliota tvarkingai į savas lentynėles.
Kas liečia meilės jausmą, tai mes gi čia bendraujame proto pasaulyje, o ne betarpiškai, todėl jokio betarpiško meilės jausmo čia negali būti. Protas bejausmis! Todėl apie jausmus svaigti virtualioje erdvėje yra manipuliavimas, pošlinimas, spekuliavimas arba haliucinavimas. Pavyzdžiui, haliucinavimas susitikus realybėje, betarpiškame bendravime dažniausiai greitai baigiasi ar būna skausmingas. Protui skausminga kai jo projekcijos, įsivaizdavimai nesutampa. Mechaniniam žmogus gyvenantis proto pasaulyje irgi kartais gali ištrūkti į betarpišką realybę, jį gali aplankyti jausmas, bet svarbus faktorius yra dominavimas. Todėl aš kalbu apie proto diktatūrą. Jis tampa privilegijuotu diktatoriumi. Tavais žodžiais, racionalus protas tampa privilegijuotu diktatoriumi, o jausmams vietos vis mažiau. Kol jie tampa deficitu. Proto diktatūra ir jausmų deficitas sukelia nepasitenkinimą gyvenimu, gyvenimas be jausmų virsta mechaniniu egzistavimu. Tai sukelia ne tik malonių pojūčių, emocijų deficitą, bet neigiamai veikia ir sveikatą, slopina gyvybingumą. O kaip iš tokio mechaninio egzistavimo pereiti į jausminį metodikos nėra. Jeigu būtų jausminis protas, tai paėmei ir susižadinai savyje jausmus, pozityvius pojūčius, emocijas. Deja, tai įvyksta tik tuomet kai kitas žmogus, įvykis, situacija įtinka mechaniniam protui. Pavyzdžiui, kas nors pasakė tau komplimentą tuomet džiaugsmas, o jei atvirkščiai tuomet nepasitenkinimas. Įvykių, situacijų, vietų ir kitų žmonių įtinkančių protui lieka vis mažiau. Dangus nebedžiugins, nes jis neypatingas, žiūrėsi į jį mechaniniu žvilgsniu per proto prizmę. O pavyzdžiui madingi batai galiu nudžiuginti, o jei pas kitą madingesni atvirkščiai ir t.t. Gyvenimas pagal proto savybes, jo diktatūrą.
Su teisingumo vykdymu, Mariau, yra truputį kitaip….Pirmas dalykas, tai eiliniai piliečiai neskiria dviejų dalykų – teisėtumo ir teisingumo.Kitas dalykas, – kaip teisminis procesas sąmoningai arba nesąmoningai bus sudėliotas, tokį rezultatą ir gausim. Bet intuicija (jausminis protas), dažnai pasako tiesą. Tik jausmų, kaip įrodymo, ant delno nepadėsi.
Teismo sprendimo vykdyme vieni mato tiesiogiai prievartą, kuri vyksta dabar vaikas klykia, o kiti mato, kad viskas pagal sutartį (per proto filtrą). Iš čia nesusikalbėjimas kaip žemiečių su marsiečiais. Abu jaučiasi nuoširdžiai teisūs.
😯
Toks protas gali reaguoti tik į tokį patį, t.y. jausmas į jausmą…Kodėl tarp mūsų Mariau neįsižiebia meilė? Todėl, kad mes vienas kitam nieko nejaučiam, nors ir šimtą kartų kartotume myliu, myliu, myliu…
Ar įkerti? Beje racionalusis ir jausminis protai yra persipynę ir griežtos ribos nėra…Ir kartais sunku suprasti, kuris kuriuo metu suvadovauja.
Šiaip skaitytoja, protas, kūnas, rega, uoslė, kvėpavimas, skonis, lytėjimas. Problema ne protas, proto ignoruoti nepavyks. Problema proto diktatūra. Jis tampa privilegijuotu diktatoriumi ir pradeda diktuoti kūnui, regai, klausai ir t.t. Girdėti, matyti pradedama per proto filtrą. Protas perfiltruoja tiesioginį vaizdą todėl pavyzdžiui teismo sprendimo vykdyme vieni mato prievartą, o kiti ne.
Regina, tu gali parašyti žodį meilė, o kaip iš žodžio mylių pereiti į jausmą? Tu turi tokį protą? Ir dar vadini jį jausminiu. Tame ir reikalas, kad nėra jokių metodų, kelių kaip jausti. Kalbėti apie sąžinės jausmą prašom kiek nori, o kaip į sąžinės jausmą iš kalbų? Tad tavo įvardijamas jausminis protas tėra hipotezė. Kai hipotėzė supainiojama su realybe, tai vadinama haliucinavimu. Tu haliucinuoji apie jausminį protą.
Rgina,beskaitydama tave ,aš tikrai šio to išmokau.Tiksliau mokėjau,bet labai pagylinau savo žinias kaip būti teisiai,protingai,kategoriškai,žeminant kitą iškelti save ir drabstytis purvais.Puiku.Pasiekiau daugk dėka taves.Ačiū.
Įkertam, Mariau….bet viso to, to, to, to, to, to…………priežastis yra ta, kad PROTAS yra įkalintas fiziniame kūne.
Žmogus = Fizinis kūnas + Dvasia
Tame ir reikalas, kad žmogus turi du protus – vienas mąsto, kitas jaučia. Tik racionaliajam protui reikia notarinių sutarčių. Jausminiam protui to nereikia. Šitam lauke veikia moralė, sąžinė, garbės kodeksai, meilė, prisirišimas etc.
Ar įkertate, kad permainos tiems, kurie šiltai įsitaisė nereikalingos. Protas bejausmis tiems, kuriems šalta. Todėl yra Lietuvių liaudies patarlė, kad ponas nemato ką ubagas valgo. Jis bejausmis ubagui, jautrus tik sau ir saviškiams ir t.t.
Galimos dvi vienybės rūšys, betarpiška ir pagal proto taisykles. Kaip pavyzdžiui draugai ar įsimylėjėliai (esantys betarpiškoje vienybėje) bendrauja, juk jie nėra sudarę raštiškos sutarties. Jie jaučia vienas kita dabar. O protas bejausmis, jis žino. Todėl tai dvi visiškai skirtingos vienybės rūšys, panašiai kaip santuoka iš meilės ir pagal sutartį. Pagal sutartį yra sutarties punktai, kuriuos privalai vykdyti. Jausmams čia vietos nėra, paprasčiausiai vykdai mechaniškai punktus ir viskas. Įstatymas tai vienybė pagal proto sukurtas taisykles. Konstitucija tai betarpiška vienybė. Todėl konstitucija ir įstatymas yra priešybės, skirtingi dalykai. Pavyzdžiui, jei aš atidaviau viršenybę įstatymui, tai aš natūraliai tampu aklu, kurčiu, bejausmiu, mechaniškai vykdančiu sutarties punktus. O viskas kas ne pagal sutartį yra užribis. Pavyzdžiui, jei aš milijonierius ir vedybinėje sutartyje yra punktas, kad kiekvieną šeštadienį žmona mane turi seksualiai patenkinti, tai prašom vykdyti. Jeigu pas mane yra dar šiek tiek jautrumo gyvam žmogui, gailestingumo ar meilės jausmas, tai galiu suprasti, kad žmonai šiandien skauda galvą, bloga nuotaika ir t.t. O jeigu man sutartis svarbiau už dabar šalia esantį gyvą žmogų? Tuomet žmona jaus prievartą nors ir viskas pagal abipusį susitarimą patvirtintą notaro antspaudu. Vieną kartą žmona gali prakentėti. Bet skaitliukas užfiksuos tą faktą ir kai bus ribą ji pradės streikuoti, mitinguoti, išeis su plakatais į gatvę. Ji šauks, kad aš ją prievartauju, o aš sakysiu, kad ji griauna valstybės pamatus, ištrauksiu sutartį ir paaiškinsiu, kad viskas pagal abipusį susitarimą, patvirtintą notaro. Advokatai pažiūrės sutartį ir viskas teisingai, pagal abipusį susitarimą, tai ko ji nepatenkinta. Tuomet, aš paduodu žmoną į teismą už šmeižtą, kad mane pavadino prievartautoju siaubūnu. Tuomet žmonai nuo tokios neteisybės neišlaiko nervai ir ji sudaužo naują televizorių, mano prabangaus automobilio langus, ji pradeda mane visaip kitaip terorizuoti. Tai ji pirminė teroristė ar aš? Prievarta gimdo teroristus, bet pirminis teroristas yra bejausmis. Pagal sutartį teisus, juk abu susitarėm, notaras patvirtino, kas jai yra. Ji beprotė, teroristė, nesilaiko susitarimo, į viską nusispjaut ir t.t.
Mariau, hierarchinis protas, tai yra sveikas, mokantis analizuoti, sudėlioti prioritetus ir daryti išvadas protas. Žmonių visuomenėje hierarchija buvo, yra ir bus. Be jos nepripažintume valdžios, be jos nevykdytume įstatymų; be jos vaikai neklausytų tėvų, o mokiniai mokytojų. Be hierarchinio proto nesuprastume ar pirma reikia eiti į darbą, ar geriau į paplūdimį. Nesiorentuotume, ar atlyginimus parnešti į šeimą, ar išdalinti sutiktiems gatvėje.
Vienu žodžiu, aplink būtų vieni neadekvatai ir bardakas.
Konstitucija, tai tik gražus privalomas šalies atributas, kaip ir vėliava ar himnas. Kiekvienam snobui, kad gerai atrodytų, patartina šitą knygelę turėti savo sekcijoje…ŠS, ar turi pasidėjus dulkėm rinkt 😆 ? Iš tiesų Lietuvos Konstitucija, tai opiumas liaudžiai….Vistiek konstituciškumą aiškina KT, pasitelkę konstitucines dvasias 🙁
Juokas jema, kaip esame kvailinami…Dar kasmet po egzaminą sugalvoja, kad daugiau pudros būtų.
Konstitucija yra žmogus, kuris betarpiškai jautrus viskam kas gyva. O linijinis – hierarchinis protas yra jautrus tik savo savybėms ir savo produkcijai. Jis mechaninis todėl natūralu, kad tam kas gyva jis bejausmis. Pavyzdžiui, gyvus žmones jis suskirsto į du: savas – priešas, teisingas – neteisingas, geras – blogas ir t.t. Suskirstęs pirmenybę atiduoda savam, teisingam, geram ir t.t. O neteisingam, priešui, blogam jis bejausmis. Todėl užtenka loginiais argumentais pagrįsti ir galima naudoti prievartą prieš ne saviškius, kitaip mąstančius, jaučiančius – neteisingus.
Gaunasi taip,kad Konstitucija,tai labai gražiai parašyta knyga.Mes išsitraukiame ją,nuvalome dulkes,paskaitome,pasidžiaugiame „kaip gražu”.Dar kitam pabaksnojame pirštu,kad paskaitytų.Ir išeiname gyvent,nes mums reikia „išgyvent”. 🙂
Natūralu, kad linijinio – hierarchinio proto valstybėje teisėsauga tarnauja esantiems ant aukštesnio hierarchijos laiptelio – elitui. Pavyzdžiui, Reginos teiginys: Lietuvoje visiems į viską nusispjaut! Ne į viską, o tik į tai kam nejautrus linijinis – hierarchinis protas. Visų pirmiausia nejautrus jis jausmams ir lygybei, kuri deklaruojama konstitucijoje. Galima sakyti, kad linijinis – hierarchinis protas yra nejautrus konstitucijoje deklaruojamoms vertybėms. Kas tuomet linijiniam – hierarchiniam protui yra konstitucija? Spekuliacijos įrankis! Viešai deklaruojamas jautrumas konstitucijos vertybėms, o slapta tarnaujama hierarchinio proto instinktams. Protas jautrus tik hierarchijai ir savo produktui. Todėl natūralu, kad jis yra jautresnis prabangiam automobiliui nei svetimam, ar esančiam ant žemesnio hierarchijos laiptelio gyvam žmogui. Protas jautrus karjerai, daiktams, pinigams , susireikšminimams ir t.t. tai yra savo savybėms ir produktams. Jis gi viską suskirsto į du: mano – svetimas ir t.t. Savą gina, o į svetimam skausmui nejautrus. Savo, saviškius protas gina, o svetimiems, tam kam nejautrus gali pareikšti žodinę užuojautą, kad paspekuliuoti tokiu žmogišku jausmu kaip gailestingumas, atjauta. Pasirodyti gailestingu, jautriu kito skausmui yra taškai. Protas ir vaikosi taškų. Kuo daugiau taškų, tuo gali pretenduoti į aukštesnį laiptelį hierarchijos skalėje. Taškams protas labai jautrus. Todėl kur tik įmanoma gauti taškelį jis iškarto prisistato. Panašiai kaip politikai populistai. Beje, proto savybės veikia tiksliai kaip šveicariško mechaninio laikrodžio mechanizmas. Tad žinant jo savybes galima lengvai prognozuoti , numatyti.
Dainiau, nor tavo iniciatyva ir sveikintina, tačiau dielio antplūdžio entuziastų vargu ar sulauksit. Mano diletantišku manymu, tiriamoji žurnalistika yra aukščiausia žurnalistikos rūšis ir kokybė; tai aukščiausias pilotažas. Tai didelis darbas, reikalaujantis daug laiko, informacijos ir specialiųjų žinių. Tai kartu viena iš pavojingiausių žurnalistikos rūšių. Nežiūrint į visa tai, kokia gaunas iš to nauda? Praktiškai jokios, nes Lietuvoje visiems į viską nusispjauti. O ypač prokuratūrai. Generalinė prokuratūra turėtų būti labai dėkinga tokiems žurnalistams ir pati įsteigti tokį paskatinamąjį fondą, kad atskleidžiamos negerovės. Jiems beliktų tikrint faktus, kelt bylas, ginti viešąjį interesą. Tačiau gaunas atvirkščiai – pradeda tampyti patį žurnalistą (L.Lavastės atvejis, parašiusiai straipsnį apie teisėjų nuodėmes). Tai va, nedėkinga ta tiriamoji žurnalistika,…labai nedėkinga. Nors aš straipsnį tikrai parašysiu, tik ne Dainiaus bloge. Be honorarų ir paskatinimų, tiesiog, kad žmones apšviest. Dabar kaupiuos.
Šiaip skaitytoja, skirti, atskirti ir apmastyti skirtingus dalykus yra naudinga. Bet pavyzdžiui, linijinis – hierarchinis protas iškarto, tai ką sugebėjo atskirti surūšiuoja hierarchijos skalėje. Todėl jis žino teisingą. O jeigu neberūšiuosi, tai ką atskyrei hierarchijos skalėje, tai neįmanoma žinoti teisingo. Pavyzdžiui, atskyrėm žinojimą nuo jausmų. Mes skiriame, kad žinoti apie meilę – skaityti paskaitas apie ją, rašyti knygas, ar kurti serialus ir jausti šį jausmą dabar yra skirtingi dalykai. Protas ir jausmai, tai visiškai skirtingi dalykai. Jausmai protui nepriklauso. Iš čia du skirtingi pasauliai: proto pasaulis ir betarpiškų analizatorių. Bet mes juk negalime pasakyti, kuris teisingas. Arba pradėti visus aplinkui grūstį į teisingą, prasmingą, etišką ir t.t. Tai daro linijinis – hierarchinis protas.
Blogiausia yra tai,kad ir pati nesukramtau.Bet akcijos nerengsiu,kad padėti man sukramtyti.Kapstysiuosi pati.O čia jau gausis arba.. arba.Arba išgyvenu,arba mirštu savo pelkėje.
Kitas dalykas,jei galvojant,kad valdžia tarnauja žmogui,o žurnalistai save irgi priskiria prie vadžios,tai tarnas mylėdamas,gerbdamas ar būdamas dėkingas savo šeimininkui tikrai sugalvotų kaip jam padėti.Ir šeimininkas dosniai apdovanotų.O dabar kas gaunasi ?Ateina tarnas pas šeiminiką ir sako” ei ko čia niurzgi,ko nepatenkintas esi,dar su žalingais įpročiais,kudlotom mintim?Duok litų aš viską sutvarkysiu” Na ką aš žinau,gal galimas ir toks variantas…
ŠS sparčiais tempais vejasi Mokytoją Marių, – kuo toliau, tuo sunkiau darosi sukramtyti ką ji čia rašo….Qwerty -atvirkščiai, darosi nemokytinas: išstena vos vieną sakinį arba iš viso tik snukutį nupiešia.
Chebrytė kiekvieną gerą Dainiaus iniciatyvą sumala į š…. Žmonės, iš kur pas jus tiek pykčio?
O aš, čiur, būsiu pirmoji, pasėdėsiu per naktį ir parašysiu tiriamosios žurnalistikos konkursinį straipsnį….Ir man turėsit sumest po litą…..
Ale ką aš čia per naktį galėčiau ištirt? 🙄
Proto pasaulis(žinojimas) ir jausmų pasaulis(meilė,laimė,laisvė,gailestis..ir t.t) turi vieną bendrą savybę.Išsaugoti save iki begalybės(
Mariaus mintys) 🙂 .Apie žinojimą,kaip ir visiems aišku.Žinome ir baigta.Tai teisybė.Mano teisybė,nes aš žinau.O ką žino kitas nusispjaut.Jei jaučiu meilę,tai noriu jos iki begalybės,jei jaučiu patriotizmą ar pilietiškuma,tai noriu iki begalybės.O jei nežinau,o jei nejaučiu,kaip tada?
Tada prašome man „trenkti” į dantis ar ausis,nes kitaip nei kaip.. 🙂
Lieka tik tikėtis,kad Dainius šį kvietimą,gerai idėjai patapti realybe,perrašys kitaip.O tada gali tikėtis ir ne po litą,o daugiau daug daugiau..
Kai nėra ko skaičiuoti,tai kam skaičiuoti? Kai bus tai ir suskaičiuos.Kol kas,.. bielieka tik mąstyti. 🙂
Tai jau taip, Qwerty,nori būti patriotu ?Dėk penkis litus,lito neužteks pavirsti patriotu iš nacionalisto. 🙂 O jei užsinorėsime meilės,laisvės,džiaugsmo,gėrio..,tai teks gerai padirbėti,kad susimokėt.Belieka apmąstyti savo norus. 🙂
Čia tas biznio planas iš visų po vieną litą daugelio svajonė. Bet kaip paimti tą lituką? Motyvacijos aitduoti litą kartais komiškos, kaip ir čia Dainiaus. 🙂
Mariau,dar iki tiek neprisgalvojau..Gera mintis.Teks pamąstyt naujai. 😀
😆
Šiaip skaitytoja, būna apmąstyta iniciatyva ir apskaičiuota. Iš visų po vieną litą = 3 milijonai. Trys milijonai litų = skaidrios veiklos užtikrinimas. 😀
iniciatyva gerai.Net labai.Bet ji turi būti apmąstyta.Mariau,tai tavo mintis.Ji puiki. 🙂
Na mūsų chebrytė pasirinkimo kaip ir neturi. Teks paremti.
Metų simbolio nominacija įteikiama Dainiui už naują simbolį: vienas litas, tai moralinio palaikymo simbolis. Beje, kaip šiaip skaitytoja pastebėjo už 1Lt kiekvienas gali įsigyti pilietiškumą, netgi skeptikas, pesimistas ar turintis kudlotų minčių, ar žalingų santykių su žurnalistais
Įdomu ką simbolizuoja trys milijonai litų? Gal tai skaidrios veiklos užtikrinimo simbolis?
Dainiau, viskas gerai su tuo fondu – smagi iniciatyva. 🙂 Rimtai.
Dainiau, o
1) ar dar yra nepriklausomų žurnalistų?
2) ar galėčiau užsisakyti temą, paremdama tik simboliškai?
ŠS, paskaitau Jūsų pasvarstymus
Dabar tai aiškai matoma,kad numirs „tokia” žurnalistika ,net negimusi.Bet paremti tikrai galima,bent tokiu būdų įsigysime pilietiškumą.Čia kas kaip nori ir kaip kam išeina.Man asmeniškai nupirkas pilietiškumas,tai ne pilietiškumas. 🙂 Be pykčio ar kudlotų minčių. 🙂
Taip,Dainiau,jei nori valgyti į parduotuvę neini be lito.Pirmiausia eini užsidirbti.Optimistais ne visi gali būti.Kudlotų minčių nėra.Dėka tavo pastabos užbaigėme.Su žuralistika susiduriame kasdien.Kuris kuriam žalingas neaišku.Bet linksmiausia dalis tai,kad mes čia visi dvi paras( su Mariaus pgalba) bandėme atskirti kas yra proto pasaulis ir kas jausmų.Kad jausmai (patriotizmas,laisvė,meilė,gailestis ir t.t) nepriklauso proto pasauliui.Tai jausmas.Jo nenusipirksi.Tik protas pasisavina šiuos jausmus ir išstato kaip vertybę.Ir ką gi matau vėl,kad jei paremsiu susimokėsiu nors litą tai busiu pilietiška.
Linksma.Smagu. 😀
Bus mokama tik už atliktus kokybiškus darbus. Bet norint sutarti dėl užsakymo reikia žinoti ir turėti fondą. Juk neini į parduotuvę be lito kišenėje. Beje, šis pasiūlymas skirtas tik optimistams. Nuotykių ieškotojai ar asmenys su kudlotomis mintimis ar žalingais santykiais su žurnalistika gali nesivarginti.
Labai graži akcija.Bet kodėl norima paskatinti už dar nepadarytą darbą?Kiek žinau,paskatinimas,įvertinimas duodamas už jau atliktą darbą ir dar kokybiškai ar greitai ir t.t
Bet nieko tokio bent jau paremdami galėsimę ir pilietiškumą įsigyti ir būsime pastebėti.Tikrai labai gražu.