ES nuolat skatina jaunimą ir skiria jų motyvacijai daug lėšų
Statistika skelbia, kas pastaruoju metu maždaug apie 24 procentai ES gyvenančių jaunų žmonių nedirba. Kai kas sako, kad jie neranda darbo arba nėra darbo. Aš vadinu paprasčiau – nedirba.
Įvairūs institutai, ekspertai, specialios valstybės institucijos nuolat tiria šį reiškinį, nagrinėja jo priežastis ir pasekmes ekonomikai. Tačiau yra labai svarbūs ir socialiniai bei kultūriniai dalykai. Taip pat kuriami mitai apie jaunimo (ne)darbą. Štai šių metų birželį „Lietuvos žinios” skelbė straipsnį apie penkis mitus, susijusius su jaunimo nedarbu ES. Labiausiai šokiruojančiu gali būti faktas, jog realiai ieškančių darbo ES yra tik 9,7 proc. jaunų žmonių, o tai daug mažiau nei plačiai paplitusi nuomonė, jog Europoje darbo neturi 23,2 proc. jaunimo. Tokius duomenis pateikia Eurostat.
Šis faktas iš esmės griauna mitą, kad reikia dirbtinai kurti jaunimui darbo vietas ir jiems kažkaip specialiai padėti susiratsi darbo vietas, nes patys jaunuoliai tiesiog… neieško darbo. Iš čia atsiranda ir dar vienas mitas, kurį ekspertai paneigia, t.y., tikslinės programos – geriausia priemonė jaunimo nedarbui mažinti. Teigiama, kad tikslinės programos dažnai neduoda jokios naudos. Pradedant nuo praėjusio amžiaus paskutinio dešimtmečio vidurio, kiekviena Prancūzijos vyriausybė kuria ambicingus planus jaunimo nedarbui mažinti. Pasak „Lietuvos žinių” publikacijos, 2009 metais prezidentas N. Sarkozy sakė, kad vyriausybė skirs 1,3 mlrd. eurų darbdaviams sumažintų mokesčių pavidalu, jei šie priims į darbą jaunus žmonės. Prezidentas Francois Hollande’as, kuris dabar yra vienas iš visos ES jaunimo nedarbo mažinimo programos iniciatorių, prieš tai buvo paskelbęs, kad sukurs 150 tūkst. darbo vietų jaunimui, tačiau iš tiesų nieko nepadarė, o jaunimo nedarbas tik augo.
Taip pat galima pacituoti ir „Londono žinias”, kurios jau prieš pusantrų metų cituodamos „The Daily Mail” straipsnį įvardino tikrąją Britanijos jaunimo nedarbo priežastį – jie nenori dirbti ir šią veiklą mielai perleidžia užsieniečiams.
Todėl Lietuvai pradėjus pirmininkavimą ES atidžiai sekiau ir mūsų politikų kalbas apie socialinių programų kūrimą, kurios neva turi sumažinti jaunimo nedarbą. Dar vakar savo (t.y. mūsų šalies iūlomą) darbo programą Briuselyje pristatinėjo socialinės apsaugos ir darbo ministrė Algimanta Pabedinskienė, kuri jau ir anksčiau ne kartą skelbė žinias apie „išskirtinį dėmesį jaunimo nedarbui„. O štai Prezidentė Dalia Grybauskaitė skambiai liepos pradžioje paleido į viešumą žinią „Jaunimo nedarbo mažinimas – Lietuvos pirmininkavimo prioritetas”, kuri štai kaip skambiai pristatoma:
„Daugiamečiame 2014-2020 m. ES biudžete yra numatyti 8 milijardai eurų jaunimo nedarbui mažinti. Lietuvos pirmininkavimo uždavinys, Prezidentės teigimu, užtikrinti, kad jau 2014 m. pradžioje struktūrinė parama iš naujojo ES biudžeto pasiektų jautriausius regionus, kur jaunimo nedarbas didžiausias ir viršija 25 procentus. Tam būtina laiku pasiekti sutarimą su Europos Parlamentu dėl sektorinių ES biudžeto programų.”
Taigi, gavęs tokią dozę informacijos apie siūlomas programas ir mitus dėl tokių programų efektyvumo, nutariau šią savaitę paviešėti Briuselyje ir jaunimo nedarbo tema pasikalbėti su jauniausia Lietuvoje rinkta europarlamentare Radvile Morkūnaite (29 metai). Ji labai atvirai kalbėjo apie nedarbo problemą ES ir jaunimo požiūrį į darbą.
Žinau, kad kelti problemas yra visada lengviau nei jas realiai spręsti. Todėl su malonumu pateikiu ir nuorodą į jauno žmogaus komentarą tema „Kodėl jauni žmonės neturi darbo ir ką daryti, kad tu jį visuomet turėtum”. Šis įrašas man užstrigo ne todėl, kad su daug kuo sutinku 🙂 Jis man užstrigo po to, kai radau kito jauno žmogaus viešą prisipažinimą, kad būtent minėtas K. Kuolio įrašas jį įkvėpė pradėti daryti konkretų dalyką.
Sėkmės ieškant darbo ir kuriant vertę sau ir visuomenei 🙂
Gerai Šėske, dingstu. Šitom dienom draugausiu tik su Vytautu, o vėliau medituosiu ir jus geru žodžiu minėsiu. Kai labai pasiilgsit -paskambinkit.
Atia.
Regina,gal tu pasirūpink savimi,nes tau visai blogai. 🙁
Ir tikrai, pasveikimą garantuoji? O gal užtektų savaitei?O ką jūs veiksit? Kas rūpinsis jūsų užimtumu?
Patariu.Dink iš Dainiaus blogo nors porai mėn.Na gerai, tik porai sav. :)Jei tiek „iškentėsi” ,būsi ne paškustva.Pagalvok.. 😀
Nemeluoju, Šėske, tikrai nemeluoju…Tu nežinai, kaip man bloga…
Nejaugi tau gaila pasidalyt patyrimu, ką darai kai prisiliurlini per daug, arba kaip savo dieduką reanimuoji?
Nu nebūk paškustva, patark 🙁
Regina,na nebliauk kaip oška.Qwerty tavęs negelbės.Mariui tai visisiškai dzin kaip ir Dainiui.
Beje nemeluok,nes dar diabetas išsivystys.Naujausi t.y seniausi tyrimai diabetas- nuo melo. 😀
Jeigu išgyvensiu -prižadu, daugiau su niekuo nesipyksiu, nekritikuosiu, nesiginčysiu, nepavyduliausiu….Priimsiu Mariaus mokymus ir mylėsiu visą pasaulį.
Dieve, už ką tu mane šitaip 😥 😥 😥
Atsiprašau, norėjau parašyt mirštu.
Tikrai nežinau, ar kito ryto sulauksiu 🙁
Oi-oi-oi-oi-oi-oiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiii
Jau turbūt mištu………………………
Privaišino vakar kažkokiu nauju kokteiliu su alum degtine pomidorų sultim ir žaliais kiaušiniais.
Padėkit, gelbėkit kas galit. Jūs man visi geri, tik patarkit ką daryt 😥
Šėske, kaip tu atsipeipalioji po gerų balių?
Tikrai išvarau į tūsą 😀
O tu galvok, iš lėto galvok…
Ar tu Marių palaikai ar mane?
Ar jau tiek prisidirbęs, kad neatrenki socialinių santykių?
Bet žinok, kad už Marių tai eina ŠS, kaip rotveileris, ūūūūūūūūūūūūūūū
Regina, apie ką tu čia?
Qwerty, tau siūlau vieną kartą apsispręsti – ar tu su MANIMI, ar su kažkuo? Kukliai primenu, kad tikroji VERTYBĖ, esu aš…Nediskutuokim dėl ko, tai tiesiog aksioma.
Duodu tau laiko iki ryto, nes dabar išvarau į tūsą 😀 -laiminga 😎 -paslaptinga 😛 -kelianti tau pavydą 😉 -intriguojanti ➡ -einanti tik į dešinę, bet ne į kairę 😈 – nu retkarčiais velniškai pasiutusiai durna
😆 😆 😆 😆 😆 😆 😆 😆
Qwerty, susapnavau, kad esi Bailys, pasimetęs vertybėse. Bet gali neabejoti, kad aš esu Vertybė ir didžiausia tavo gyvenimo Žuvis 💡 (pasišviesk lempa, jeigu nematai)
Qwerty (trept, trept aš kojele) – nesiteisink Mariui (dar kartą trept, trept aš kojele)!!!!!!!
Aš esu Princesė ir viskas (dar kartą trept trept kojele)….Ir einu dabar ant žirnio miegot,….kaip visada n***a 😉
Labanakt !
Mariau, aš tik norėjau pasakyti, kad gyvenimo išmintis sako, jog ne visuomet yra būtina viską įvardinti savais vardais ir ant visų i sudėti taškus. Jei žmogus svajoja, tai negalima jam drėbti: nieko neturėsi, ką svajoji, svaigsti čia…
Taikliai tu čia apie mane: kenčiantis nuo nepilnavertiškumo komplekso, pats sau gražus ir trokštantis įvertinimo… 😆
O ką Regina,ar tu ne laisva? Ar Dainius tave pririšo?
Manau,kad ne.Jei nepatiktų nežaistum,bet patinka tai ir žaidi toj smėlio dėžėj..O jei norėtum tai būtum laisva ir galėtum veikt ką nori.Bet negali,nes nenori.Tau taip patinka.
O ką, Qwerty su Maceina pažįstamas? Kartu į barus eina? Tegul eina su vyrais, tik su mergom tegul nesitracina.
Ką mes rašom, tai labiaisiai patenkintas Dainius…Kokia pora temų per mėn. įmeta ir mes čia žaidžiam kaip smėlio dėžėj. O jis laisvas ir ką nori tą gali veikt.
Viskas,gerai,Regina,galima ir ne griežtai ir ne į temą.Nebent Dainiui tai nepatinka. 🙂 O dėl to „Maceinos, jei tau įdomu,paklausk Qwerty.Manau paaiškins ir su entuziazmu 🙂
Joga apima daug ką – tai ir mokymas ir filosofija ir gyvenimo būdas. Yra penki jogos pricipai. Vienas iš jų – pratimai.
http://www.prema.lt/lt/5_jogos_principai/
ŠS, tu kaip visada teisi….Bet įdomu kiek postų galima parašyti temoje apie Maceinos premiją, jeigu aš net nežinau kas tas Maceina…
Beje, šitą džiazavimo madą įvedė Qwerty, aš tik į jį baksnoju pirštu..
O aš visą laiką rašydavau griežtai tik į temą.
Regina,joga tai ne pratimai. 🙂
Pastebėjau tokį įdomų dalyką ar esame etiški ar ne,su vertybėmis ar be jų,elitas ar padugnės,o Dainiui pasiūlius bet kokią temą,(čia geriausiai pasebima,nes kitur daug rašančių ir mišrainė,bet manau tai pat 🙂 )tai geriausiu atveju kiekvienas tris ar keturis postus
pasisako į temą.Tiksliau bando „pavaizduoti”,kad tai svarbu.O kas toliau? Toliau „išlenda” kiekvieno asmeniniai dalykai.T.y gal kieno deficitai pasimato,kažkieno pertekliai.Vieni dar tik trina mozolius,kiti su pritrintais.Jeigu kiekvienas galėtume ir sugebėtume apsirūpinti tik save ir visokeriopai,tai būtų idealu.Na jeigu tik pastebėjus kaip vyksta atranka gamtoje..Bet mes gi taip negalime,mes su protu,mes žmonės. 🙂
Šėske (aš čia labai tyliai, kad Marius negirdėtų), kaip sekasi jogos pratimus su Dieduku daryt?
Gerai? -Na tai šaunuoliai, ką išmoksit, ant pečių nenešiosit….Nors, kai gerai įsisavinsit šituos, parodysiu gal ir ant pečių.
Ką tu čia dabar?
Niekad nieko nevirinau ir neketinu prisivirint. Mano skaistybės diržas yra mano valia.
Regina, skaistybės diržą tu prisivirinai sau pati, joks „suvirintojas” čia ne kaltas.
Aha, net per vaizduoklį jaučiu tą Mariaus pyktį. Jis kad galėtų, tai uždėtų man skaistybės diržą, o raktą išmestų į upę. Taigi čia būtų pripažinta kaip žmogaus teisių pažeidimas ir kankinimas 🙁
Juodai nepavydžiu Mariaus žmonai, ar draugei, kuriai liepia pasitenkinti žiovaujant, kaip mus kažkada mokino….Arba, dirbant naudingus darbus, pvz.: ravint kokius burokus 🙁
Nu bet, užsirautum gyvenime ant tokio „mariaus”, kuris nei pats ėstų, nei kitam duotų – ir ką daryt?
Regina, „mozolis” pas tave kietėja. Kietas „mozolis” virsta tvirtove. Taip nepastebimai ir užsimūrijama. O tokie kaip Qwerty kenčiantys nuo nepilnavertiškumo komplekso serenadas dainuoja princesei bokšte, bet tos serenados skirtos ne jai, dainorėlis pats sau gražus ir trokšta įvertinimo.
„…nieko tu nesurasi…svaigsti čia…”, – mūsų negailestingas ir žiaurusis Marius 😐
A man nieko ir nereikia susirasti 😛
Turiu dy-y-y-y-y-delį poroloninį meškiną…Jis ir minkštas, ir švelnus, ir pakankamai standus. Ir niekada pletkų nepadarys. Vat!
O tu, Mariau esi piktas žmogus, greitai išvedamas iš kantrybės ir pratrūkstantis… Bet pikti palinkėjimai prie manęs nelimpa, o atšoka atgal kaip ping-pongo kamuoliukai, ir sugrįžta atgal tam linkėjusiam su dviguba jėga. Taip, kad -tau pačiam dar tobulėti ir tobulėti…
Nieko tu nesusirasi „mozolis” neleidžia tau susirasti, už tat ir svaigsti čia apie tai kas tau deficitas.
Mariau -nenori, tai ir nesiūlau tau tantrinio sekso. Užsiimk mechaniniu (na tais greitukais). O aš susirasiu kam patinka tantrintis 😛
Dėl skonio nesiginčijama.
Regina, linijinis – hierarchinis protas iš „Tantra jogos” padarė savo surogatą. Todėl tavo supratimas apie tantrą jogą surogatinis, per linijinio – hierarchinio proto filtrą. Nėra „tantra” jogoje vietos seksui! Ten visai kitoks turinys ir 100 kartų gilesnis pojūčių ir emocijų prasme…
Jeigu Dainius nieko prieš, tai aš pabūsiu jūsų tantrinės meilės trenere, – tuo pačiu ir pati pasitreniruosiu. Kol valdžia kuria bedarbystės mažinimo programas visai ES, mes galim uždsiiminėti mums maloniais dalykais 😉
Tai va, savaitgaliui, pirma pamokėlė: pasinaudodami pridėta video, išmokite pradinę abėcėlę
http://www.balsas.lt/naujiena/516725/kas-yra-tantra-sekse-n-18
Pradžioje, kol dar nedrąsu ir kad vyriškis per greitai nesusijaudintų, būkite su rūbeliais. Vėliau, kai gerai įvaldysim techniką, rūbeliai patys turi nukristi.
Pradedam 😎
Mariau, mano poreikiai seksui tikrai nėra užaštrinti , nes esu nei frigidiška, nei nimfomaniška. Tiesiog tu klausei „Kokius jus žinote metodus aprūpinančius kūną ne mechanine veikla, bet maloniais pojūčiais…“, aš atsakiau. O tu, su savo ribą priėjusiu linijiniu-mechaniniu protu, už tokį atsakymą, parinkai man ir tinkamą profesiją 😳 ….Tai galiu paaiškinti, kad tantrinė meilė su prostitucija nesusijusi NIEKAIP. Tai yra jausmų pasaulis, o prostitucijoje jausmo nėra. Ir kaip ir kiekvienam versle, prostitucijoje yra svarbus darbo našumas. O tantriniuose santykiuose atvirkščiai – malonaus darbo pratempimas iki kuo ilgesnio laiko.. ir to už pinigus nenupirksi. Lygiai taip, kaip loginėm užduotim tu treniruoji protą, ar Qwerty fiziniu apkrovimu treniruoja kūną, – taip jogos pagalba treniruojamas jausmų pasaulis. Tarp kitko, ypatingai vyrams tantrinė meilė yra jausmų aukštasis pilotažas. Nes pabandykit pora valandų myluotis, kad neišsiveržtų sėkla! Garantuoju – penkios minutės ir užsukat nugarą …o dar po penkių minučių pasigirsta parpimas 🙁
Regina, ir ką tau duos tas padidėjęs mokesčių surinkimas jei tu svajoji apie seksą? Tu kas finansų ministrė, politikė?
Visiškai teisingai, nors ir yra kažkokios bendros bedarbystės tendencijos, bet kiekvienas bedarbystės atvejis išskirtinis. Bet kam tai rūpi?
Atvirkščiai, Dainiau. Reikia nagrinėti bendras priežastis, o ne pavienius atvejus.
Ot būtų įdomu, jeigu įstatymiškai nebūtų draudžiama jokia, absoliučiai jokia ekonominė veikla, tame tarpe prostitucija, kanapių auginimas, samanės virimas- kaip tai paveiktų darbo rinką. Gal bedarbystė išnyktų ir žymiai padidėtų mokesčių surinkimas?
Kalbėdami apie bedarbystę kaip reiškinį dažnai pamirštame šią problemą sukonkretinti iki konkretaus asmens ir tiesiai pažiūrėti į bedarbio neveiklumo priežastį.
Regina, pavyzdžiui Dainius nuo savo profesijos jaučia malonumą arba koks nors aktorius ar stalius irgi. Bet yra, kad žmogus nejaučia nuo savo profesijos malonumo, o tik atidirbinėja valandas. Jis ne savo vietoje, galbūt prestižinėje, bet ne savo. Ką esantis ne savo vietoje gali pozityvaus nuveikti? Todėl jie griovėjai. Tie, kurie savo vietoje, jiems pats darbo procesas teikia malonumą, o atlyginimas priedas. Tie, kurie ne savo vietoje jiems atlyginimas teikia malonumą, o pats darbo procesas nepasitenkinimas.
Kvailys! Tuomet kokia tavo profesija? Sprendžiant iš rašymo -GALVAKRUŠYS.
Regina, tai gal tavo talentas ir pašaukimas seniausia pasaulyje profesija, o tu ne savo vietoje vargsti?
Provokuoji?
Tai aišku, -geras seksas, tik kad tie malonūs pojūčiai trunka lb. trumpai…..Norėčiau išbandyt tantrinę meilę. Įsivaizduokit – kokias dvi valandas per parą, vien malonumai….ir veltui 🙄
Dėl proto ,tai galvas visai reiktų pakvaršinti.Nes tai jo, „mūsų brangiausio” protelio problemos.Marius manau bando mums „nupiešti”,bet ne taip paprasta tai nei pamatyti,nei įkirsti.Trukdo mūsų pačių linijinis protas.Saugo save.
Aukščiau rašiau, kad darbas ir yra tavo kūnas.
O kas yra pozityvus darbas, verslas?
Tai harmoningas kūno ir psichikos aprūpinimas.
Kokius jus žinote kūno ir psichikos aprūpinimo metodus?
Pavyzdžiui, linijinis – hierarchinis protas aprūpina kūną mechanika. Žmogus daug dirba, bet visa jo veikla aprūpina kūną mechanika, o psichiką dviem emocijomis teigiama ir neigiama. Jei tikslas pasiektas teigiama emocija, o jei nepritraukei į ką nusitaikė protas neigiama emocija. Plius tai ką pritraukei reikia dar ir išsaugoti. Išsaugojai teigiama emocija, neišsaugojai neigiama. Daug mechaninės veiklos ir dvi emocijos. Bet tą mechaninės veiklos kiekybę ir tas dvi emocijas reikia dar ir išsaugoti! Pinigai ir yra garantas. Kuo daugiau pinigų tuo didesnė garantija, kad kūno aprūpinimas mechanine veikla ir psichikos aprūpinimas dviem emocijom (teigiama ir neigiama) tęsis toliau. Todėl mechaninis žmogus veržiasi į visuomenės šerdį.
Kokius jus žinote metodus aprūpinančius kūną ne mechanine veikla, bet maloniais pojūčiais, o psichiką ne dviem emocijom, bet malonių emocijų įvairove?
Koks skirtumas kokiam pavidale ir į kieno rankas jie pateks – visvien, tie pinigai bus paleisti vėjais („teisingai įsisavinti”).
Tiesą sakai, kad nei kritika, nei moralė esančius valdžioje seniai nebeveikia, bet tai ir nekvaršinkim sau galvų, ar ten pas mus linijinis ar vertikalusis protas priėjęs ribą; ar mozolių pilna, ar išviso tuščia 😕
Dalinti pinigus bedarbių pašalpų pavidale,tai visiška kvailystė.Niekas nevertina ir neįvertina dykai gaunamų pinigų,tik norai tiems pinigams didėja,bet darbui tikrai ne.Nebent norime jaunimą
paversti visiška veltėdžių minia.
„Valdžią kritikuoti, tai ir yra mūsų piliečių pareiga” skamba labai gražiai ir pilietiškai.Bet Regina,nuo tavo, mano,ar kitų kritikos valdžia nemiega? Miega ir manau „parpia” puikiai.Kritika kaip kažkoks balastas vadinamam mūsų „teisingumui” jau senai neveikia.Kaip ir neveikia nei streikai ar kažkokios riaušės.Galime tik save pateisinti ta kritika,kad kažką darome.Bet realiai nieko nevyksta.Galima dar eiti į kompromisus ir kažką pasiūlyti naujo,bet visur linijinis protas ir priėjęs ribą.Taigi gins save kiek įmanoma nuo visų naujovių,nes reikia išsaugoti save. 🙂 O kur dar hierarcija?Taigi nei tu Reginut,nei aš kad ir labai „pilietiškos”,bet jei ne valdžioje,tai mūsų balsus greičiau Dievas išgirs nors juo ir netikime. 🙂
Pavyzdžiui, pakritikavai kokį nors žmogų ir kur jis dingsta? Deja niekur, jis automatiškai konvertuojasi į masę psichikoje! Pakritikavai dar kartą – masė psichikoje sumuojasi! Kritikuojančių psichika apsunkusi, masyvi. Nes ten surinkti visi debilai, durniai, padugnės, niekšai, vagys, atmatos ir t.t. Kas ten juos surinko? Protas! Pats surinko ir neigia. Gyvenimo per juos, visokius tuos, kuriuos neigia – nėra. Kaip sakoma: jus man gyvenimą suėdėt svolačiai, vagys ir t.t! Kaltų ieškoma, o kad nuosavas “mozolis“ spaudžia ne taip paprasta suvokti. 🙂
Valdžią kritikuoti, tai ir yra mūsų piliečių pareiga, kad jie neužmigtų ten berengdami įvairias beprasmes programas ir projektus.
O tuos 8 milijardus eurų jaunimo nedarbui mažinti, tegul išdalina bedarbių pašalpų pavidale, tai bent jaunimas pasidžiaugs…O tai pusė pinigų nukeliaus administravimo reikalams, bet ne tiesiogiai bedarbiams.
Beje, pati Lietuva kokio jau čia labai patyrimo turi nedarbo mažinimo srity 😕 Tegul nejuokina, gerai…
Jeigu ne Šengeno sutartis ir laisvas darbo jėgos judėjimas, pažiūrėtume tada kokia būtų bedarbystė.
Šiuo atveju kuo gali valdžia padėt, tai kuo mažiau trukdyt. O padedantiems savarankišką verslą – dar ir mokesčių lengvatos.
Jeigu kritika yra darbas ir už tai moka litikų,tai patinka ar nepatinka dirbi, ne bedarbis ir valgyti
galima kažką nusipirkt. 🙂 O jei kritika patampa kaip gyvenimo būdas,aišku pradžioje su malonumu,po to gal iš inercijos ar net nebesuprantame kodėl, galima prisikritikuoti savo prote tokį mozolį..oi..
oi.O chirurgai tik smegenis operuoja,o proto dar ne.
Taigi,Regina,kai prisikritikuosi mozolių,gali tekti atsiprašyti Mariaus ir paprašyti pagalbos. Kaip sako senolių išmintis „nespjauk į šulinį” 🙂
Tavo žiniai, aš esu pakankamai savikritiškas žmogus 😎
O kol bus tik pliurpiama ir imituojama veikla, arba ta veikla ir energija taškomi tuštiems dalykams, tol jokio pozityvo galim nelaukti,- tai bus tiktai pilstymas iš kiauro į tuščią, nurodant neteisingas veiklos kryptis.
O tau, pvz.:, ką duoda tavo susikurta keista proto filosofija? Ar ant smegenų mozolis ir nežinai kur su juo dėtis?
Regina, o baksnoti pirštu į kitus, ieškoti kaltų yra pozityvus darbas? Ką tau duoda kitų, pavyzdžiui valdžios kritikavimas?
Tikrai, kad ne kiekvienas darbas pozityvus. Pozityvus tik realus darbas, t.y., tik tas kur iš tiesų sukuriamas materialus arba intelektualus produktas, arba atliekama paslauga.
Visa kita – tik darbo imitavimas, už kurį dar gaunamas ir atlyginimas, vien už tai, kad ateina į darbą. Tokių latentinių dykaduonių yra pilnas valstybinis sektorius. Bet kita vertus, jeigu realiai dirbtų Saulėlydžio komisija ir išvaikytų eilę tarnybų, bedarbystė gali dar labiau padidėti. Gaunas užburtas ratas.
Viena ir ta pati sąvoka “darbas” o suvokimai gali būti visiškai skirtingi. Bet laimė, kad visus vienija bendras noras – valgyti. Tai kas gi tuomet yra darbas? Tavo kūnas ir yra darbas! Kompiuteriai, televizoriai, šaldytuvai, skalbimo mašinos, traktoriai, kombainai, presai, staklės, robotai ir t.t. yra proto –mechaninis įsikūnijimas. Mechaniniai įrengimai tapo proto kūnu. Protas juose save įsikūnijo, tai jo kūnas. Tas proto mechaninis kūnas tapo milžiniškas. Ir šį milžinišką mechaninį savo kūną protas vadina mokslo ir technikos progresu. Gamta irgi turi savo kūną, tai mūsų organizmas, medžiai, upės, ežerai, vanduo, augalai ir t.t. viskas kas gyva. Tarp proto progreso ir gamtos įvyko konfliktas. Protas su savo išaugusiu milžinišku mechaniniu kūnu pradėjo spausti, prievartauti, naikinti gamtos kūną. Iš čia atsirado temos apie ekologinę katastrofą, tai yra ligas. Gamta prievartaujama milžiniško mechaninio proto kūno pradėjo sirgti. Serga ir žmogaus biologinis organizmas, kuris yra gamtos kūno dalis. Pavyzdžiui, kompiuteris tapo kiekvieno vaiko kasdienybė, bet iš čia atsirado ir temos apie kompiuterio įtaką vaikų organizmui, sveikatai. Atsirado temos apie vaikų fizinę būklę. Pavyzdžiui, poliklinikoje gydytojams sveikas vaikas šiais laikais retenybė. Taip sako gydytojai poliklinikose.
Pavyzdžiui, tokia liga kaip vėžys atsirado neatsitiktinai, milžiniškas proto mechaninis kūnas virto augliu gamtos kūne.
Atsisakyti dabar viso šio proto progreso yra utopija. Niekas dabar negali gyventi be kompiuterio, skalbimo miltelių, telefono, automobilio ir visos kitos proto sukurtos produkcijos. Todėl vienintelis šansas yra perdirbti šią visą proto produkciją į pozityvų produktą, panašiai kaip yra perdirbamos atliekos, šiukšlės.
Iškyla klausimas kokias instrumentais ir metodais perdirbti? Argi realu su tuo pačiu protu ir jo metodais? Be šansų!
Todėl ne kiekvienas darbas dabar yra pozityvus! Tad dirbančių ir save laikančiais, kad driba yra daug, bet klausimas ar tie darbai pozityvūs? O gal priešingai griaunatys! Iš čia temos apie destruktyvų meną, filmus, kompiuterinius žaidimus vaikams ir t.t. Griauti gali dirbantys ne tik meno srityje, bet ir žurnalistikoje, politikoje, statybose, ūkyje, ekonomikoje, mokykloje, poliklinikoje, farmacijoje ir t.t.
Kaip jus manote kas yra pozityvus darbas? Atminkite, kad jeigu prieš 50metų pagaminti automobilį buvo pozityvus darbas, tai dabar tas pats darbas gali būti jau griaunančiu, naikinančiu parazitavimu. Baisiausia, kad tikras parazitas nuoširdžiai tiki, kad jo darbas pozityvus.
Regina, jei jie nedirba ir nėra pinigų, tai tėvai juk irgi neišlaiko. Paskaityk apie Italija, kur iki 25 metų nedirba net 39 proc. Čia problema tokia, kad kai tiek nedirba, nėra kam nė pensijų mokėti, nei valstybės biudžetus pildyti, nei sukuriams kitas turtas eksprtui ir pan. Esmė, kad viskas stoja, jei jauni žmonės nedirba. O dar esmė, kad jie visi nori didelių pinigų ir gražaus gyvenimo. Ar skaitei brito verslininko komentarą, kur įdėta nuoroda mano tekste? Kita vertus, kam tada politkkia svaigsta?
Apie 24 procentai ES gyvenančių jaunų žmonių nedirba (beveik kas ketvirtas!), o tik 9,7 proc. realiai ieškančių darbo…Ir tai, ko gero, ne ilgalaikiai bedarbiai.
Tuomet kam turi rūpėti tie 15 proc. jeigu jie nenori dirbti? Gal juos išlaiko tėvai, seneliai, ir jiems taip gerai. Taigi ne tarybiniai laikai, kad būtų privaloma dirbti. Jeigu tie jaunuoliai pragyvena iš nusikalstamos veikos, tegul įrodinėja teisėsauga ir mokesčių inspekcija.
Jaunimas turi išsidūkt iki kokių trisdešimt penkių – ketruriasdešimties, tik po to galvot apie rimtą darbą.
Taip, kad tų programų kūrimas, tai tik darbo imitavimas, kad pati valdžia niekados darbo nepritruktų.
Mariua, tas šūkis apie nusipelnymą gyventi geriau buvo ne kas kitas akip nepagrįstų lūkesčių puoselėjimas ir skatinimas. Jį dar labiau skatina politikai savo kalbomis ri vilties suteikimu. O juk reikia ne vien vilties, kad gyvensime geriau, o užvedimo dirbti kartu su siekiu padaryti. O paralelaiis bus ir kažkiek pinigų, bet juk esmė yra ne pinigų kalimas. Juk jų visiems niekada nebus gana.
“Darbo ir bedarbystės“ tema ne atsitiktinė. Tai sekanti serija iš to paties, priėjusio ribą proto serialo. Visa ši tema ir prezidentės lozungas “jaunimo nedarbo mažinimas – Lietuvos pirmininkavimo prioritetas“ yra proto patologijos ir bedarbystės gilinimas. Kodėl? Todėl, kad problemą bandoma spręsti su tuo pačiu protu ir jo metodais, kas ir atvedė į tą problemą. Ketinimai nuoširdūs ir kuo geriausi, bet “darbo ir bedarbystės“ problema dar labiau suaštrės. Jau dabar ji ant tiek aštri, kad prezidentė paskelbė ją prioritetine. Deja, krizės priežastis yra kompleksinė, o kompleksinės problemos su prioritetais neišspręsi niekados, priešingai gilinsime. Proto savybė linijiškumas ir hierarchija, pirmenybės atidavimas, tai yra PRIORITETAI ir atvedė į krizę. Kokie buvo prioritetai, gal prisiminkime? Kadaise, Artūras Paulauskas net į prezidentus kandidatavo su šūkiu: “ nusipelnėme gyventi geriau“! Stabilus, garantuotas materialinis gerbuvis, ekonomika ir buvo prioritetas. Štai ir turime rezultatą tik visiškai priešingą: dėl stabilumo ir garantijų, nežinomybės dėl rytojaus įtampa, nerimas, baimė, panika psichikoje! Kokiais metodais bandoma iš šios patologijos išlipti? Vėl prioritetų kūrimais! Rezultatas bus, kad nebegalėsite pasitikėti gydytojais, mokytojais, statybininkais, žurnalistais, prekybininkais, kaimynais, draugais ir t.t. ne tik politikais ir teisėsauga. Nepasitikėjimas vienas kitu, agresyvumas vienas kito atžvilgiu, lipimas per galvas, melas , kova, nusikalstamumo augimas, dvigubi standartai, trečiarūšiai žmonės, žiaurus gyvenimo pabrangimas ( kainų šuolis) ir kai laivų kapitonai bėgs pirmi iš skęstančių laivų, tai mūsų perspektyva. Tiesa, dar laukia ekologinės ir virusų atakos, maisto problema taip pat. Maisto bus, bet kosminė kaina kokybiškam maistui.