Žurnalistai Kijeve ir Vilniuje rengia debatus "Kieno rankose Ukrainos eurointegracija?"

Lietuvos ir Ukrainos žurnalistus jau daug metų vienija aistra futbolui

Lietuvos ir Ukrainos žurnalistus jau daug metų vienija meilė futbolui

Liepos 24 dieną 17.30 val. Vilniuje įsikūrę Žurnalistų namai ir Kijevo spaudos klubas bus sujungti Skype ryšiu ir vyks telekonferencija. Tai pirmasis tokio tipo žurnalistų bendruomenių organizuojamas renginys, kuriame dalyvaus maždaug po 10 atstovų iš kiekvienojs šalies.

Pirmoji diskusijos tema – „Kieno rankose yra Ukrainos eurointegracija?“. Renginyje dalyvaus Edmondas Babenskas – jaunimo projekto „Drąsinkime ateitį“ įkūrėjas ir vadovas, Ginas Dabašinskas – radijo stoties „Laisvoji banga“ žurnalistas, laidų vedėjas, Giedrius Kazimierėnas – dailininkas, doc. Dr. Mantas Martišius – Vilniaus universiteto Žurnalistikos instituto dėstytojas, Lietuvos radijo ir televizijos komisijos narys, Denis Tarasenko – žurnalistas, Viktor Denisenko – Vilniaus universiteto Žurnalistikos instituto doktorantas, geopolitika.lt apžvalgininkas, blogeris www.viktordenisenko.eu, Dainius Radzevičius – Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas, Anatolijus Starostenko – Ukrainos atstovybės Lietuvoje pirmasis sekretorius, Egidijus Vareikis – Seimo narys, Europos reikalų komiteto narys (Skype ryšiu iš Kauno), Vytautas Žeimantas – žurnalistas, www.lzs.lt redaktorius. Kijevo spaudos klube svečiuosis ir Lietuvos ambasadorius Ukrainoje Petras Vaitekūnas, spaudos klubo informacinių projektų vadovas Igoris Kucenko,

Dalinsimės įžvalgomis, pastebėjimais, kritika ir pasiūlymais. Ši pirmoji konferencija skirta aptarti ir galimo memorandumo pasirašymo tarp dviejų žurnalistų organizacijų Lietuvoje bei Ukrainoje dėl bendro projekto „Už demokratiją – kartu!“. Tai ne politinis, o pilietinis memorandumas, kuris padėtų dviejų šalių žurnalistų bendruomenėms reguliariai rengti nuotoliniu būdu temines konferencijas, apskritus stalus, seminarus ir neformalius renginius. Tai būdas bendrauti ir diskutuoti apie demokratinius procesus abiejose šalyse.

Ukrainos ir Lietuvos žurnalistų bendruomenės visada artimai bendravo ir bendradarbiavo. Esame turėję ir oficialių patirties mainų programų su regionų spauda, ir turime gerus asmeninius kontaktus. Tačiau šiandien demokratiniai procesai abiejose šalyse verčia ir pačius žurnalistus rimtai diskutuoti apie šių procesų keliamus iššūkius – žmogaus teisės, kaimyniniai santykiai, ekonomikos ryšiai, ES integraciniai procesai ir t.t.

Tikiu, kad šiandieninės technologijos jau leidžia betarpiškai ir be didelių investicijų burti bendroms diskusijoms politikus, kultūros ir meno žmones, verslininkus, pilietiškai nusiteikusius visuomenininkus. Gal net galima neformaliai svarstyti idėjas ir pasiūlymus. Geografinis atstumas ir kultūrinis artumas gali padėti spręsti daugybę problemų net ir Skype konferencijų metu. Aš tuo tikiu ir mano kolegos Ukrainoje – taip pat.

Todėl jei turite noro ir galimybių ar pasiūlymų, mielai prašome prisijungti prieš šio projekto ir parašyti ma elektroninį laišką ar paskambinti telefonu.

13 komentarų

  1. Regina

    Dainiau, tai kur leidai savaitgalį, – ar gėjų parade, ar „Depeche Mode“ koncerte, ar Jūros šventėje Klaipėdoj?
    Ar tu jau irgi, kaip Užkalnis, pradėjai neturėt jokios nuomonės?
    Tuomet baisu, nes čia jau ne paprasta cenzūra, o savos sąmonės iškastravimas, kai bijai net blogai pagalvot apie ką nors:
    ką pagalvos kiti, kai sužinos ką pats galvoji….Greičiausiai pagalvos, kad esi runkelis, budulis, tamsuolis, atsilikėlis…Bet jie lygiai taip pat galvoja ir bijo galvoti, kad nepagalvotum tą patį.
    Iš tiesų, patogiausia pozicija – tyliai patylėt…

    Atsakyti
  2. šiaip skaitytoja

    Tai tau,Regina,atrodo kad pas mus su Qwerty neapykanta.
    O man tai meilė,Qwerty jaučia manau taip pat 😀

    Atsakyti
  3. Regina

    Iš kur pas judu tokia abipusė neapykanta, nors , rodos abu esat teisingos lytinės orentacijos. To dar betrūko, kad dėl kažkokių iškrypėlių gadintis tarpusavio santykius.
    O dėl policijos profesionalumo, tai galiu pasakyti, kad turėjo pakankamai progų tą savo profesionalumą ugdyti. Ir bepigu tokiais būti, kai jų pusėje jėga, įstatymai ir teismų sprendimai. O ir aprūpinti puikiai – turi ir arklių. ir malūnsparnį, ir segvėjų, ir bananų…Tiktai savo piketuose išsiavę basi vaizduoja vargšus.
    Eisenos dalyvių veiduose aš įžvelgiau tikrai ne tuos dalykus kaip Qwerty….Jokio ten šviesumo, o tik panieką normaliems ir pasitenkinimą savo pergale.

    Atsakyti
  4. šiaip skaitytoja

    Aišku nesupratau tavo klausimo „Kaip galvojate, kurių kurie yra tie veidai?”.Tie veidai ,tai ir yra tavo veidai.

    Atsakyti
  5. qwerty

    Tu nieko nesupratai. Todėl ir gavosi, kaip visada- eilinė budulės pašaipa,ujoba.

    Atsakyti
  6. šiaip skaitytoja

    qwerty ,tu kiek suprantu, ten nedalyvavai 😀 Bet jau homosekai tau pasirodė kaip gėris(nors dar abejotinas) 🙄 Na dar vienerios tokios eitynės , puikūs žurnalistų reportažai apie „protestuotojus atmatas” ir trečiose eitynėse jau pats manau sudalyvausi ir šviesiu veidu. 😀
    Sveikinu žurnalistus galinčius daryti pakitimus žmogaus gyvenime ir tik į gerą. 😆

    Atsakyti
  7. qwerty

    Šiandienos homosekų paradas parodė, kad Lietuva turi stiprią, organizuotą, aprūpintą ir profesionalią policiją. Puikiai sutramdė neapykantos atmatas. Manau, kad homosekai yra abejotinas gėris, tačiau,tipo prieš juos protestavę kai kurie neapykantos atmatos jau yra ištiesų klaiku. Atkreipiau dėmesį į eisenos dalyvių ir „protestuotojų” veidus nuotraukose:vienų šviesūs, atviri ir geri, kitų -agresyvūs, buduliški, buki ir pilni neapykantos. Kaip galvojate, kurių kurie yra tie veidai?

    Atsakyti
  8. Regina

    Dainiau, ačiū tau! Tu esi labai nuoširdus, kad net visai nepažįstamam žmogui siūlai pagalbą. Bet jeigu man pagalbos ir reikėtų, vargu ar išdrįsčiau paprašyt, – šiuo atžvilgiu esu labai kukli. Man pačiai yra daug lengviau padėti, negu prašyti pagalbos; duoti negu imti.
    Bet čia mintis ne apie pagalbą, labdarą ar išmaldą- bet būtent, apie natūrinius mainus. Na gal tos vokietės gyvenimo būdas šiek tiek ir perspaustas, eksperimentinis, su jumoro doze, bet pamąstymo tikrai vertas. Nes būtent pinigai, jų siekis ir didina visų rodos keikiamą vartotojiškumą. O kai pinigų nėra, apsieinam žymiai su mažesniais poreikiais ir daug racionaliau paskirstome turimus išteklius.
    Ir dar ką pamąsčiau,- apie tai kas mus šioje žemėje pririša prie kažko. Įsivaizduokim, kaip būtų gera, jeigu tavo visas turtas ir visa buitis sutelpa viename lagamine (ne pinigų prikimštame). Kap būtų lengva!
    Pagalvojau ir apie savo inkarus, kurie mano gyvenime buvo, yra, ar dar bus. Ir kodėl taip, o ne kitaip 🙄

    Atsakyti
  9. Dainius Radzevičius

    Regina, pasiūlymas gražus, bet mainų man šiuo atveju nereikia – mes namuose viską susitvarkome.Todlė jei reikės tiesiog pagalbos – sakyk, kuo galėsiu tuo padėsiu 🙂

    Atsakyti
  10. Regina

    Nu, pasirašėt tą memorandumą? Viskas tvarkoj? Tai gerai.
    Šiandien perskaičiau straipsnį apie vienos vokietės gyvenimo būdą ir filosofiją. Buvau tiesiog sužavėta- turėti tik tiek, kiek telpa į vieną lagaminą ir apsieiti visiškai be pinigų, Norėčiau ir aš taip pabandyt.
    Po vieną savaitę gyvenčiau pas Dainių, po to pas Šėskę, po to pas Marių, o po to vėl iš naujo.
    Pas Dainių, mainais už pragyvenimą (maistą, rūbus, atskirą kambarį su balkonu, dušą, vežiojimąsi į misija ir t.t.), ištaisyčiau jo gramatines klaidas, kur tik paprasytų.
    Šėskei už pragyvenimą irgi galėčiau ištaisyt klaidas, sudėt tarpus tarp žodžių…na, dar galėčiau nueit į parduotuvę, na, dar paauklėčiau anūkus, kad nekrapštytų nosių ir nedėtų į burną, arba neklijuotų kramtuškių po taburetkėm,,,Gal dar kokį nesunkų darbelį atlikčiau, -susitartume.
    O Mariui pabūčiau labai gera mokine: išklausyčiau jo paskaitų ciklą apie protų rūšis ir moterišką kuklumą. Bet už mano kantrybę turėtų atsiskaityti apgyvendinimu, maistu ir drabužiais.
    Kaip jums, gal pabandom?
    http://www.delfi.lt/news/daily/world/vokiete-antra-desimtmeti-gyvena-be-pinigu.d?id=61932365

    Atsakyti

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *