Šiandien Lietuvoje buvo pažymėta Tarptautinė antikorupcijos diena. Ypatingai. Tam yra bent dvi rimtos priežatys, apie kurias netrukus ir parašysiu. Priminsiu, kad šią dieną korupcija turėtų būti suprantama labai paprastai – neteisėta veikla, siekiant pasipelnyti pareigomis.
Visų pirma, šiandien Seime Antikorupcijos komisijos nariai sukvietė prie apskrito stalo teisėsaugos ir nevyriausybinių organizacijų atstovus pasikalbėti apie kovos su korupcija situaciją Lietuvoje. Buvo išsakyta daug teisingų pastabų dėl priežasčių, kurios trukdo rimčiau kovoti su korupcija. Viena jų man pasirodė ypač įdomi. TILS atstovė Rugilė Trumpytė pasidalino vieno moksleivių tyrimo duomenimis – net 90 procentų vaikų mano, kad mokykloje nusirašyti nuo kitų yra „kieta”. Todėl nesulaužius tokių stereotipų dar jauname amžiuje vėliau gali tokiems suaugusiems vaikams atrodyti, kad pasipelnyti kitų sąskaita irgi yra kieta. O čia jau ir korupcijos schema tampa nebe nusikaltimu.
Tačiau renginį Seime vainikavo labai graži iniciatyva – simboliniai stiklo lašeliai už antikorupcines iniciatyvas buvo įvertinti net trys labai svarbūs projektai. Vienas jų – žiniasklaidos savininkų verslo skaidrumo portalas stirna.info. Tvirtai manau, kad šiemet tai viena originalesnių ir vertingų antikorupcinių iniciatyvų Lietuvoje. Gaila, kad valdžios institucijos niekaip nesugebėjo iš jų pačių turimų duomenų to padaryti. Kas žino, kodėl Kultūros ministerija ir Teisingumo ministerija per daugelį metų taip ir nerado bendro sprendimo, kuris būtų padėjes vienoje vietoje skelbti Juridinių asmenų registro duomenis juos papildant Žurnalistų etikos inspektoriaus, Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos komisijos, teismų ir dar Viešųjų pirkimų tarnybos turimais duomenimis apie žiniasklaidos priemones ir jų dalyvius bei vadovus.
Na o antras šiandien Antikorupcijos dieną nutikęs įvykis – Lietuvos apeliacinis teismas patenkino „Respublikos leidinių“ atstovų prašymą atsiimti ieškinį prieš bendrovę „15min“ (apie tai pranešė pati 15min.lt). Kaip žinia, minėtu ieškiniu buvo siekiama prisiteisti 0,5 milijono litų dėl publikacijų apie „WikiLeaks“ paviešintą informaciją, kurioje cituojami JAV diplomatai, rašę pranešimus apie dalies Lietuvos žiniasklaidos yra korupciją. Tuose pranešimuose ne kartą buvo minėtas būtent „Respublikos” pavadinimas. Manau, kad ir dabar verta lietuviškai spausdintine žiniasklaida ir jos ypatumais besidomintiems asmenims paskaityti Laurynos Vireliūnaitės straipsnį „Lietuviška žodžio laisvė – korupcijos narve, arba už ramybę reikia susimokėti”.
Atvirai pasakius, ir dabar nesuprantu, dėl kokių kėslų ponas Vitas Tomkus ir jo valdoma žiniasklaidos grupė nutarė ne viešai atsakyti į iškeltas problemas bei atsiprašyti dėl savo klaidų, o nutarė kaip pitbulsi pulti visus, kurie bent kiek viešai pakritikavo „Respublikos leiidnių” leidžiamus laikraščius.
Savo nuomonę apie Wikileaks duomenis ir „Respubliką” buvau paskelbęs ir aš. Dėl to Vitas Tomkus kreipėsi su skundu į teismą ir paprašė mane nuteisti kaip kriminalinį nusikaltėlį ir dar norėjo prisiteisti milijoną litų. V. Tomkaus bei nesąžiningos ir netinkamai dirbančios Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjos Ainoros Kornelijos Macevičienės bendrų pastangų dėka buvau nepagrįstai nuteistas kaip neva Vitą Tomkų apšmeižęs asmuo. Tik apeliacinės instancijos teismo buvau visiškai išteisintas dėl savo kritiškos nuomonės apie, mano galva, nepatikimą Vitą Tomkų ir jo verslą žiniasklaidoje.
Todėl šiandien minint kovos su korupciją dieną noriu nuoširdžiai palinkėti Lietuvos žiniasklaidos verslininkams, kurių veikla vis dar remiasi neskaidriais ir nedorais sandoriais su dalimi verslo, politikais ar valdžios įstaigomis, išlįsti iš to baisasu ir demoralizuojančio šešėlio. Jau seniai vertėjo atsisakyti korupcinių verslo schemų ir grįžti prie padorios žurnalistikos. Tai galėtų tapti puikiu atskaitos tašku naujam postūmiui į skaidrią ir patikimą žurnalistiką. Kitu atveju gali būti taip, kad savo munduro skalbimas tik ir bus skalbimas, o ne realus vaizdas. Toks, kokį dar 2007 metais ištyrę šimtų Lietuvos verslininkų nutapė TILS atlikto tyrimo „Skaidresnės žiniasklaidos link“ turėjai. Jau tada tyrime buvo pristatoma, kaip verslo atstovai vertina žiniasklaidos priemones ir jų skaidrumą. Didioji dalis apklaustų verslininkų manė, kad Lietuvos žiniasklaida yra galinga ir gali sužlugdyti tam tikrą įmonę ar asmenį (91% visų apklaustųjų tuo visiškai ar greičiau tiki). Tyrime taip pat vertintas konkrečių žiniasklaidos priemonių bei sričių skaidrumas. Skaidriausia žiniasklaidos sritimi dažniausiai buvo įvardinamos naujienų agentūros, neskaidriausia – nacionalinė spauda. Ten „pirmavo” kaip tik „Respublika”.
Todėl šiandien galima pastebėti bent keletą teigiamų poslinkių „Respublikos” leidyboje – pagalaiu baigtas kitų žiniasklaidos priemonių ir žurnalistų teisinis persekiojimas už kritiką, sukurta nauja visuomeninė redakcinė kolegija, kurioje yra ir buvęs Žurnalistų etikos inspektorius, rašytojas Romas Gudaitis (beje, kažkada savo atsakitoje Seimui labai kritikavęs „Respublikos” leidėją). Tačiau to, mano galva, yra tikrai per maža, norint tapti skaidria ir socialiai atsakinga žiniasklaidos priemone. Juk ir klaidų taisymas ar atsiprašymas už žmonių šmeižimą, įžeidimus ar žeminimus yra neišvengiama būtinybė.
Skaičiau apie tą fufelinę redkolegiją. Bet ne apie tai. Dėmesė atkreipė kaip tas rudaplaukis veikėjas guodėsi, kad neturi kam parodyti savo rašliavų, nes pavaldiniai bijo kritikuoti…Kai pagalvoji, kad tie pavaldiniai mums vis bando kasdieną ką nors parašyti-pamokyti apie sąžinę, drąsą, tiesą, teisybę, teisibe, teisingumą, etc, tai darosi…
Tūkstantis hierarchinio proto politikų politikos kokybės nepakeis. Todėl tūkstantis hierarchinio proto politikų politikuojančių demokratijos vardu, tai tik vienas politikas su viena ir ta pačia politika. Gaunasi, kad visi tapo vieno politiko ir jo privilegijuotos politikos įkaitais. Šios politikos metodo esmė yra neigimas. Neigimo metodas privilegijuotą politiką daro kovos ir prievartos politika. Kovos ir prievartos politikai ir jų politika! Kova vyksta prieš viską kas neigiama, korupciją, narkomaniją, nusikalstamumą, alkoholizmą, bedarbystę, ne etišką žiniasklaidą, skurdą, dvigubus standartus ir t.t. Į kovą prieš neigiamą, kad pašalinti, išnaikinti visas šias blogybes metami nemaži pinigai ir priemonės. Deja, išnaikinti viską kas neigiama siekiama tik mechaninėmis priemonėmis ir metodais! Kokios politiko proto savybės tokios jo politikos priemonės ir metodai! Pavyzdžiui, nerealu neigimo metodu ir mechaninėmis priemonėmis atgaivinti pūvantį iš vidaus jaunimą narkomanijos liūne. Neigimo metodu ir mechaninėmis priemonėmis nesustabdysi korupcijos, bedarbystės, ligų, skurdo, žiaurių santykių tarp žmonių, ne etiškos žurnalistikos ir viso kito blogio plitimo.
Jus pamąstykit, mums tereikia pastatyti į vietą tik vieną politiką ir nebendrininkauti jo vykdomai politikai?! Ir krizės neliks nei kvapo! Tik vieną politiką! Bet jis pas kiekvieną galvoj taip tvirtai įleidęs savo šaknis, bet nereikia prieš jį kovoti, kova tai jo metodas, mums reikia tik jį pažinti. Pažinti ir ištraukti į dienos šviesą jo savybes, jo metodus, priemones, jo vykdomą politiką. Išorinio priešo nėra ir nebus, jis pas kiekvieną dabar viduj. Bet tas karalius išties yra nuogas! Nereikia jo neigti, o tik atimti išskirtines privilegijas, veikti pagal konstitucijos vertybes – lygiateisiškumas. Tegul linijinis – hierarchinis – mechaninis protas ir jo vykdoma politika tampa ne privilegijuotu diktatoriumi, bet užima lygiateisišką vietą su kitomis proto rūšimis, alternatyviais metodais ir alternatyvia politika. Alternatyvaus proto politika.
Mariau, tai LRS Antikorupcijos komisija veikia taip, lyg skatintų korupciją?
Dainiau, atkreipk dėmesį į metodą, kuriuo kovojama prieš korupciją. LRS Antikorupcijos komisija naudoja neigimo metodą. Bet būtent korupcijos neigimas ir raginimas būti sąžiningais ir atvedė prie korupcijos klestėjimo. Ir kokiu reikia būti kvailiu, kad su tuo pačiu metodu stengtis pašalinti korupciją, kuris ir atvedė prie korupcijos? Deja, to kvailumo realus pavyzdys ir yra LRS Antikorupcijos komisija! Ir ši komisija tik intensyviai gilina korupciją Lietuvoje! Aš siūlau atsisakyti neigimo metodo kaip atgyvenos! Neneigti korupcijos ir nekovoti prieš ją, o pripažinti kaip faktą ir apmąstyti. Elementaru, kad korupcijos priežastis yra vėlgi tas pats hierarchinis protas. Visi LRS Antikorupcijos komisijos nariai patys yra hierarchinio proto tarnai! Reikia pripažinti faktą, kad lozungai: būkim sąžiningi nepadės, jie neveikia. Hierarchinis protas, tai instinktas! Todėl vieną šnekama, o slapta instinktu imamas kyšis! Nerasite nei vieno, kuris pats save laiko kyšininku, atvirkščiai kiekvienas hierarchinio proto tarnas yra apie save teigiamos nuomonės. Tai iš kur korupcija, jei niekas pats savęs nelaiko kyšininku? Negi taip sunku suvokti, kad korupcijos motina ir tėvas yra hierarchinis protas? Jeigu nėra hierarchinio proto, tai korupcija tampa neįmanoma. Krizė tampa neįmanoma! Būtent hierarchinio proto vykdoma politika, bet prisidengusi demokratijos vardu ir atvedė į krizę. Todėl nėra jokių šansų išsikrapštyti su tuo pačiu hierarchiniu protu ir jo metodais. Hierarchinio proto politika neturi jokios ateities! Bet kur jus matėte ne hierarchinio proto politiką? Parodykit tokį politiką? Gaunasi, kad tūkstantis politikų su tuo pačiu hierarchiniu protu yra tik vienas politikas!!! Visi yra vieno politiko politikos įkaitai!
Pavienių korumpuotų valdininkų nebėra. Korumpuotos šeimos! Vyras darbe ima kyšius, o žmona namuose laukia ir vaikai laukia! Todėl korumpuotas valdininkas priklauso nuo visos savo korumpuotos šeimynėlės. Instinktu tarnaujama korupcijai! Ir pati valdžia, be masinės informacijos priemonės skatina korupciją, jie tai daro deklaruodami materialinį, ekonominį gerbuvį kaip prioritetą. Neimantis kyšių vyras žmonos akyse yra durnius, nevykėlis.
Todėl su korupcija kovoti, tai reiškia ją dar labiau skatinti. Kuo skaidresnis projektas, tuo gilesnės korupcijos šaknys. Visos tos temos apie skaidrumą jau yra korupcijos klestėjimo simptomas!