Gruodžio 17 dieną Vilniuje lankysis ESBO atstovė žodžio laisvei Dunja Mijatovič, kuri tarptautinėje konferencijoje „Pilietiškai atsakingos žiniasklaidos ugdymas ir visuomenės teisė žinoti“ Seime skaitys pranešimą apie žiniasklaidos laisvės kainą ir ką šiandieną turime padaryti, kad žodžio laisvė Lietuvoje netaptų deficitu arba reiškiniu, už kurį baudžiamą kriminalinėmis bausmėmis.
Dunja Mijatovič Lietuvoje lankėsi jau kelis kartus. Ir kaskart turi priminti mums visiems elementarius demokratinei visuomenei būtinus žodžio laisvės atributus – visuomenės teisę gauti informaciją iš valdžios institucijų, dekriminalizuotą teisę viešai išsakyti savo mintis ir žodžius bei užtikrinti žurnalistų saugumą. Dar ir paaiškinti, kodėl tai svarbu. Štai Dunjos žodžiai, viešai pasakyti 2011 metų liepos 7 dieną Vilniuje:
„The freedom to express ourselves is questioned and challenged by many. Some of these challenges are blatant, others concealed and far too many result in physical harassment and deadly violence against journalists. The safety of journalists is a more relevant topic than ever before; the number of murdered, assaulted and intimidated journalists has been unacceptably high for several years all around the world, including the 56 participating States that comprise the OSCE.”
Apie tai galėčiau viešai ir nepriminti eilinį kartą. Bet paskutiniuoju metu beveik kasdien tenka susitikti su įvairių valdžios institucijų atstovais ir diskutuoti apie tai, kodėl reikia dekriminalizuoti atsakomybę žmonėms už viešai ištartą aštresnį kritišką žodį valdžios atžvilgiu. Reikia paaiškinti ir tai, kodėl demokratinėje ir teisinė valstybėje bet koks teisėsaugos struktūrų kareivis , aki jam per sunku pačiam ištirti nusiklatimą, neturėtų tampyti niekuo neįtariamų žurnalistų tik kaip liudytojų. Dar blogaiu, kai toks kareivis užsidaręs kur nors kabinete kelioms valandoms iš esmės tardo žurnalistą ir bando sužinoti, kas žurnalistui teikia svarbią informaciją. Tokie tardymai, kai teisėsaugos kareivius kontroliuoja ir ant žurnalistų siundo prokuroras, viešai prisipažinęs jau žinantis nusikaltėlius, kelia labai negrąžių įtarimų apie mūsų demokratijos kokybę ir aukščiausio rango politikų neleistiną įtaką teisėsaugai. +inoma, Lietuva n4ra vienintel4 ESBO nar4, kur vyskta tokie negra=8s procesai. Tod4l Vilniuje ir buvo patvirtintos 6tai tokiso rekomendacijos:
Strongly encourage governments of OSCE participating States to treat violence against journalists as a direct attack on freedom of expression, and publicly refute any attempt to silence critical or differing voices in the society;
Recommend that governments give their full political support to the strengthening of media freedom by promoting safe and unimpeded conditions for journalists to perform their professional duties;
Encourage legislators to increase safe working conditions for journalists by creating legislation that fosters media freedoms, including guarantees of free access to information, protection of confidential sources, and decriminalising journalistic activities, including defamation and libel
Todėl bandydamas likviduoti teisinį ir politinį neraštingumą sau ir kitiems, čia viešai skelbiu du labai svarbius dokumentus, kuriuos įgyvendin3 praktiškai galime padėti atkurti demokratiškos ir žodžio laisvę gerbiančios šalies reputaciją.
OSCE SAFETY OF JOURNALISTS GUIDEBOOK
Vilnius Recommendations on Safety of Journalists 8 June 2011
Besivaikančiame reitingų žurnaliste žodžio laisvė automatiškai tampa instrumentu uždirbti daugiau populiarumo taškų ir pinigų. Taip prisidengus žodžio laisvės vardu yra vykdoma paprasčiausia prekyba informacija. Visa informacinio verslo industrija prisidengusi žodžio laisvės vardu!
Žurnalistikos ir žiniasklaidos bizniukas iškreipė tikrąją žodžio laisvės prigimtį, prasmę ir esmę. Žodžio laisvės pirminė prigimtis nėra verslas, deja linijinis – hierarchinis protas pasidarbavo ir čia. Iš žodžio laisvės teliko tik lozungas, spekuliacija, o realiai prisidengus šiuo lozungu vyksta žiniasklaidos biznierių ir jiems lojalių vadinančių save žurnalistais kovos dėl reitingų ir didesnio pelno. Reitingai ir pinigai, štai kam tarnauja šiandien žurnalistai, o žodžio laisvė yra priemonė vykdyti šiam bizniukui.
Žodžio laisvė linijinio – hierarchinio proto žmogui yra priemonė degraduoti! Neigimas liejasi laisvai! O tai ir yra degradacijos kelias. O menkystos ir padugnės žurnalistai dar ir naudojasi parazituodami ant žmonių gynybinių reakcijų. Parazituojantys žurnalistai kaip musės sėja visą šlamštą masinėse informacijos priemonėse, baimes, paniką, parazituoja išgamos ant žmogaus gynybinių reakcijų ir kraunasi sau reitingus ir didesnius pelnus.
galima tik numanyti, kad Dainius sukurdamas šį savo „blogą” apie blogą negalvojo nei kaip. 🙂 Viskas tik gerės:
neetišką žurnalistiką- pekeis į etišką, jei trūks žodžio laisvės – „žodžio laisvė” tikrai bus, demokratija – tik gražės. Bet rezultas? Atrodo,kad rezultatas atvirikštinis. Nėra nei žodio laisvės, nei demokratijos, nei etiškos žurnalistikos.Taip, dar kovojame su korupcija,bet ji dar daugaiu plečiasi. Nenorim Rusijos įtakos, bet turime pripažinti, kad jos” ranka” mus slegia. Tiek dirbame, teik mąstome, o rezultatas?
norisi tik pakomentuoti, kad kuo didesnė kova, tuo didesnis pasipriešinimas. Instinktas- gintis.
Puolimas ir ginyba, tai karo veiksmai. Ką sukursime kariaudami? Tik sugriausime.
Atrodo, kad trūksta tik vienybės. 😡
ŠS, tikrai, kurdamas šį blogą, negalvojau to, ką dabar galvoju
Kada mūsų šalis buvo demokratinė, ir kada turėjome žodžio laivę? Ką atkurti?
Įdomu tai,kad demokratija gali būti graži ir negraži? 😆 na taip, žodis”demokratija” moteriškos giminės. Taigi demokratija tik graži :)). Mes moterys ar merginos visos gražios.:) O kareivai? Jie irgi labai gražūs, bet jie kareiviai ir vykdo įsakymus.:)) Jeigu būtų tikra demokratija, apie kokybę nekalbėtume. Demokratija kokybės neturi. Jei kitaip ,sukabinkime etiketes demokratijai. Ar gali būti kokybiška ir nekokybiška demokratija? Kas yra demoratija, ar jai reikia kokybės? Tikėkimės, kad, Dunja Mijatovič, išugdys pilietišką ir atsakingą žiniasklaidą.