Žiniasklaida apie žiniasklaidą. Žinių radijas vėl imasi iniciatyvos

pagal | 2015/09/01

Šiandien viešėdamas Austrijoje su malonumu internete žiūrėjau kolegos Aurimo Perednio naują laidą „NesuklaidinamiNesuklaidinami Ziniu radijuje apie propaganda Sakadolskis 2015„. Nuo šiol ji Žinių radijo eteryje bus transliuojama kiekvieną antradienį 10 val., o šeštadieniais A. Perednis žadėjo kalbinti ir užsienio žurnalistus, gyvenančius Lietuvoje.

Laidą remia Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas ir joje žadami pokalbiai su žurnalistais, žiniasklaidos kritikais, propagandos ekspertais.

Nuoširdžiai nudžiugau pamatęs šį naują projektą. Nes beveik prieš devynerius metus startavome būtent Žinių radijo eteryje su tuomet visai neįprastu projektu – laida „Žiniasklaidos anatomija„. Tai buvo pirmas bandymas parodyti išvirkščiąją žiniasklaidos pusę, pirmoji pastanga atskirti nepagrįstai tapatinamas žurnalistikos ir žiniasklaidos sąvokas. Panašu, kad procesas jau sėkmingai vyksta ir mane tai nuoširdžiai džiugina.

Beje, 2010 metų birželio 1 dieną palikau šią laidą su tuomet visai egzotiška tema apie Lietuvos ir Rusijos santykių atspindį žiniasklaidoje.  Diskusijoje tą kartą dalyvavavo mėnraščio „Valstybė“ vyriausiasis redaktorius Darius Varanavičius, „Lietuvos ryto“ televizijos vadovas ir laidų vedėjas Edmundas Jakilaitis, naujienų portalo rudelfi.lt vyriausiasis redaktorius Olegas Jerofejevas, politologas Lauras Bielinis.

Ar daug kas pasikeitė nuo to meto? Stebėdamas viešąją erdvę 2010 metų gegužės mėnesį ir netgi pastaruosius du dešimtmečius pastebėjau, jog žurnalistų, politikų, politologų, ekonomistų, kitų visuomenės veikėjų labai dažnai gana aštriai aptariamos štai tokios temos: energetinė nepriklausomybė ar gamtinių dujų ir naftos tiekimas, sovietmečiu patirta žąla ir geri santykiai šiandien, vykti šalies vadovams į svarbius renginius ar ne. Šios temos ir klausimai nuolat sulaukia daug prieštaringų diskusijų, ginčų ir aistrų jei prie jų pridedami Lietuvos ir Rusijos pavadinimai. Todėl laidoje „Žiniasklaidos anatomija“ buvo keliamas klausimas, kodėl viešojoje erdvėje prabilus apie Lietuvos ir Rusijos tarpusavio santykius ekonomikos, politikos ar net kultūros srityse sukyla tiek daug prieštaringų diskusijų ir net kivirčų dėl to, kaip reikia vystyti dvišalius kaimyninių valstybių santykius.

 

Na o šiandien Aurimas Perednis propagandos problemą nagrinėjo su Romu Sakadolskiu ir Nerijumi Maliukevičiumi. Linkiu sėkmės kolegoms ir ateityje užgriebiant kuo aktualesnes temas kuo giliau ir kuo išsamiau.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.