Žurnalistika, kuri nesupranta teismų? O gal atvirkščiai?

Nesu iš tų, kuris labai mėgtų teismus. Dalis jų sprendimų man nesuprantami, kai kurie atrodo atvirai neteisėti ir neteisingi. Neretai tai patvirtina aukštesnės instancijos. Tačiau perskaitęs vieną „Lietuvos ryto” straipsnį likau apskritai pasimetęs, kaip ir kokie priimami nuosprendžiai, kaip ir kada asmuo laikomas kaltu ar laikomas nekaltu.

Štai ką rašo teismas apie vieną garsią kyšininkavimo bylą:

„Panevėžio apygardos teismas, išnagrinėjęs apeliacinius skundus, išteisino Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos viršininką Evaldą Vaineikį dėl piktnaudžiavimo tarnyba, buvusį Šiaulių komisarą Vidą Maigį ir verslininką Joną Kungį – dėl kurstymo piktnaudžiauti tarnyba. Likusią Kelmės rajono apylinkės teismo nuosprendžio dalį apygardos teismas paliko nepakeistą, t. y. E. Vaineikis pripažintas kaltu dėl kyšio davimo. Nuteistajam teks sumokėti 2600 Lt baudą.

Palikdamas galioti E. Vaineikio pripažinimą kaltu dėl kyšio davimo, apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad nuteistojo parodymai apie ketinimą iš ryto su iš esmės jam nepažįstamu pareigūnu (prokuroru) jo darbo vietoje vartoti alkoholį, po to per kelias minutes pamiršti pasiimti atsineštus, specialiai vizitui įgytus, daiktus atmetami kaip nelogiški. Teisėjų kolegijos nuomone, tokius E. Vaineikio parodymus visiškai paneigia byloje esantys įrodymai.”

Kiek supratau, žmogus E. Vaineikis pripažintas kaltu dėl kyšio. Bausmė, tiesa, man atrodo, mažoka, bet čia jau detalės. Toliau dar minimi abra-kadabra apie žmogų, bet ne pareigūną, poveikį, bet nepoveikį, logiką nelogišką ir pan.

Tačiau kai skaitau vakar dienos kolegos Gintaro Šiupario tekstą lrytas.lt, jaučiu, kad nieko nebesuprantu:

Konjakas ir ikrai – ne kyšis

Didelio atgarsio sulaukusioje Šiaulių apygardos prokuroro papirkimo byloje – netikėtas posūkis. Teismas nutarė, kad pareigūną papirkti bandęs Šiaulių valstybinės mokesčių inspekcijos (ŠVMI) vadovas Evaldas Vaineikis gali grįžti į darbą.

Kelmės teismas 39 metų E. Vaineikį buvo pripažinęs kaltu dėl bandymo papirkti ir piktnaudžiavimo.

Nuteistojo skundą išnagrinėjęs Panevėžio apygardos teismas apeliaciją patenkino iš dalies ir paskelbė naują nuosprendį.

Panevėžiečiai nusprendė, kad E. Vaineikio veikoje nebuvo piktnaudžiavimo požymių, todėl dėl šio nusikaltimo jis išteisintas.

Šiaulių tarybos nariui panaikintas draudimas metus dirbti valstybės tarnyboje, o skirta 8840 litų bauda sumažinta iki 2600 litų.

Kartu su E. Vaineikiu dėl kurstymo piktnaudžiauti nuteisti buvęs Šiaulių apskrities policijos viršininkas Vidas Maigys ir verslininkas Jonas Kungys išgirdo dar geresnę žinią.

Teismas šiuos šiauliečius, kurie buvo nubausti baudomis, apskritai išteisino.

Tai kaip ten su ta ikra, teismo nuosprendžiu ir visu kitu buvo? Šiandien gavau štai tokį laišką iš teismų atstovų:

„Dienraštyje „Lietuvos rytas“ paskelbtos informacijos patikslinimas: teismas E. Vaineikį pripažino kaltu dėl kyšio davimo

Panevėžio apygardos teismas atkreipia žiniasklaidos atstovų ir visuomenės dėmesį, kad 2013 m. birželio 3 d. dienraštyje „Lietuvos rytas“ išspausdintame žurnalisto G. Šiupario straipsnyje pavadinimu „Konjakas ir ikrai – ne kyšis“ paskelbta klaidinanti informacija apie gegužės 29 dieną teismo paskelbtą nuosprendį buvusiam Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos vadovui E. Vaineikiui.

Priešingai nei teigiama straipsnio antraštėje ir išnašoje „Smulkmė. Teismas išteisino valdininką dėl dovanos prokurorui“, teismas, išnagrinėjęs nuteistojo E. Vaineikio apeliacinį skundą, pripažino E. Vaineikį kaltu dėl kyšio davimo ir paliko galioti Kelmės r. apylinkės teismo nuosprendžiu jam paskirtą 2600 litų baudą.”

Konstatuoti galiu tik viena – teismų bendravimas su visuomene ir teismų sprendimų aiškinimas yra vis dar sunkus ir sudėtingas uždavinys. Visų pirma, patiems teismams. Ir tam reikalui skiriamas dėmesys – pernelyg mažas. Tad nesusipratimų tikrai buvo, yra ir dar ilgokai bus. Nebent… Pasikeistų teismų ir ypač atskirų teisėjų bendravimo su visuomene politika bei praktika. Pavyzdžiu geru kol kas galiu įvardinti vis dar tą patį vieną vienintelį teisėją Lietuvoje – tai Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Audrius Cininas. Anksčiau prie tokių dar buvo galima priskirti ir Konstitucinį teismą bei jo pirmininką Egidijų Kūrį.