Maždaug prieš metus dienraštis „The Daily Mail“ skelbė, kad suaugę britai devynerius savo gyvenimo metus praleidžia žiūrėdami televiziją, įskaitant trejus metus, kurie praleidžiami žiūrint „šiukšlines“ programas bei laidų ir filmų pakartojimus. Ten pat skelbiama, kad daugiau nei trys ketvirtadaliai žmonių per Kalėdas žiūri tas pačias laidas ir filmus, o „Vienas namuose“ buvo įvardintas tarp filmų, kuriuos žmonės žiūri per kiekvienas žiemos šventes.
Na o dabar keletas pabirusių minčių apie Lietuvą, Rusijos propagandą ir televiziją Lietuvoje… Truputį kitu aspektu, nei apie seniai vykstantį karą 15min.lt rašė kolega Henrikas Vaitekūnas.
Visų pirma, priminsiu, kad lapkričio 21-ąją yra švenčiama Pasaulinė televizijos diena. Esu įsitikinęs, kad lietuviai šią šventę švenčia žymiai dažniau nei kartą per metus. Daugelis – kasdien. Ir tai daro tikrai uoliau nei švęsdami Jonines, Kalėdas, Velykas ar Karaliaus Mindaugo karūnavimo dieną. Mat, TNS duomenimis, lietuviai vidutiniškai prie televizoriaus praleidžia kasdien maždaug po 4 valandas. Moterys netgi daugiau laiko nei vyrai. Tad esame televizijos vergai arba bent jau nuo jos priklausomi. Dalis netgi labai – Naujųjų išvakarėse žiūri „Likimo ironija arba po pirties”, o ironija dar ir tokia, kad prieš ar po šio filmo rodoma ir nauja filmo versija. Žinoma, atskiedžiant abi versijas „nuoširdžiais” Rusijos prezidento naujametiniais palinkėjimais ir Rusijos valdžios mylimų estrados atlikėjų koncertais. O kad maža nebūtų dar ir Michailo Zadornovo politiškai angažuotais neva humoristiniais pasakojimais. Štai kad ir tokiais apie Latviją, kur ir Lietuvos vieta visai lengvai matoma.
Žinoma, nesame išskirtiniai, nors dar prieš porą metų prie televizoriaus praleidžiamas laikas buvo gerokai trumpesnis. Tačiau tyrimų kompanija Eurodata TV Worldwidedar prieš keletą metų teigė, kad penkiasdešimtyje pasaulio šalių vidutinis laikas, praleidžiamas žiūrint TV, pailgėjo. Tokie duomenys buvo pateikti pristatant pasaulines 2011 metų TV monitoringo tendencijas. Tad stebėtis, kad Lietuvos žmonių vertybes veikia ir įtakoja televizija kasdieninė (kaip duona) būtų labai naivu. Lygiai taip pat naivu būtų stebėtis ir tuo, kad norintieji paveikti ar pakeisti žmonių vertybes nesinaudotų tokiu galingu įrankiu. Ypač jei kalbame apie politikus. Ypač, jei kalbame apie autoritarizmu pasižyminčius politikus. Ypač, jei kalbame apie gretimoje Rusijoje gyvenantį ir veikianti tokį Vladimirą Putiną ir jo aplinką. Ypač jei skaitome Antrojo operatyvinių tarnybų departamento prie KAM viešai skelbiamus įspėjimus. Nesistebi tokiais dalykais ir kolegos Vokietijoje, kurie rašo straipsnius apie V.V. Putino kuriamus propagandos įrankius. Nesistebi jie ir tokių įrankių neįtikėtina sėkme Vakarų šalyse. Štai citata iš šių metų rugpjūtį skelbto straipsnio spiegel.de:
„Many in the West are also interested in seeing critical coverage of the self-proclaimed top world power. Russia Today is already more successful than all other foreign broadcast stations available in major US cities, such as San Francisco, Chicago and New York. In Washington, 13 times as many people watch the Russian program as those that tune into Deutsche Welle, Germany’s public international broadcaster. Two million Britons watch the Kremlin channel regularly. Its online presence is also more successful than those of all its competitors. What’s more, in June, Russia Today broke a YouTube record by being the first TV station to get a billion views of its videos. <…>
Since 2005, the Russian government has increased the channel’s annual budget more than tenfold, from $30 million (€22.6 million) to over $300 million. Russia Today’s budget covers the salaries of 2,500 employees and contractors worldwide, 100 in Washington alone. And the channel has no budget cuts to fear now that Putin has issued a decree forbidding his finance minister from taking any such steps.”
Todėl akivaizdu, kad 9 metus per gyvenimą prie televizijos praleidžiantys britai dalį laiko žiūri ne tik šiukšles, bet ir Rusijos skelbiamą propagandą. Na o pastaruoju metu vykstančios diskusijos apie Rusijoje ar su Rusijos politikų suteikiamais resursais pagamintos produkcijos kokybę yra tokios pat naujos, kaip kasmet vis naujai prasidedantis šildymo sezonas ar užsnigtų kelių valymas. Ir vėl užklupo netikėtai.
Atidžiai stebintys rusakalbes televizijas, kurios matomos Lietuvoje, visi gali aiškiai matyti, kaip yra „integruotos” Rusijos politiniam elitui naudingos „vertybės” į beveik visą turinį – nuo žinių laidų iki orų prognozių, nuo pokalbių šou iki pramoginių programų. Ką jau kalbėti apie pseudo istorinę dokumentiką ar publicistiką. Tačiau ar kas nors to nežino? Nebent naivuoliai ir kvailiai. Tą patį visi žino ir apie Baltarusijos televizijų programas, ir apie Šiaurės Korėjos, ir apie… Na visų kitų panašaus tipo propagandinių informacinių kanalų veiklą.
Tačiau šiandien pamirštamas pagrindinis klausimas – kaip gyventi ir ką daryti su tokia propaganda? Ir čia jau būčiau dar didesnis keistuolis, jei pasiūlyčiau ieškoti kokių nors naujų priemonių. Visos jos jau seniai atrastos, patikrintos ir žinomos net kai kuriems vaikams. Todėl tikrasis klausimas yra dar paprastesnis – kodėl tos priemonės nevykdomos Lietuvoje? Šis klausimas, be abejo, pirmiausiai skirtas politikams, kurie atsakingi už nacionalinį saugumą ir informacinę politiką. Atsakymų galime ir palaukti.
Pamiršusiems nesenas aktualijas apie propagandos tradicijas Lietuvos lietuviškai kalbančioje žiniasklaidoje, siūlau paskaityti kolegos Manto Martišiaus įžvalgas apie baltosios propagandos prasiveržimą Lietuvos žiniasklaidoje. Manto Martišiaus teigimu, baltąja propaganda nemeluojama, bet ir nepasakoma visa teisybė. O juodąja viskas pasakoma dar ir meluojant. Todėl politikams, kurie dabar lyg ir iš naujo savo kalbose „atranda” Rusijos propagandos įtaką Lietuvoje siūlau paskaityti „budraus piliečio” užrašus šia tema. Dar galima bent akimis permesti Gintauto Mažeikio skelbiamas mintis. O jau tada sušaukus nacionalinio saugumo ir gynybos reikalų ekspertus nuspręsti, ką ir kada jie pradės daryti.
15 min. yra straipsnis kaip Dainių Afrikos žulikas apmauti bandė. Labai didelis rašinėlis, todėl tik perbėgau akimis, visko net neskaičiau, tik esmę (nes tikrai nėra laiko tokiai….). Dainiau, ar tau tikrai įdomios tokios jau senokai pabodusios temos, kad randi laiko ne tik afrikinius žulikėlius pavedžioti, tačiau ir interviu tuo klausimu dalini? Ar ir čia vadovaujiesi principu, kaip ir kokios Rusijos propagandos atveju, kad aplink daug kvailių ir jiems reikia tai (kas yra gerai ir kas yra blogai) nuolat aiškinti, nes jie patys tai niekada nesusigaudys, todėl atiduos ir pinigus, ir Rusijos propagandą priims už gryną pinigą?
Qwerty, keli laiškai, keli skambučiai, atsiuntė popierių kopijas. Tada viską papasakojau kolegai. Jis susidomėjo. Ir, atrodo, padarė visai įdomią temą apie po 1000 eurų kainuojančias pasų kopijas. Beje, policija patvirtino, kad tokie sukčiavimai plečiasi ir lengvatikių daugėja. Tad Skirmantas, atrodo, prie savo gausių temų rato dpėjau padigilinti dar į vieną. O kuo čia Rusija ir propaganda? Tai visai kita tema.
Perskaičiau Mariaus ir Dainiaus diskusiją šiuo klausimu. Gal ir primityviai skambės, tačiau pasakusiu, kad pilnai palaikau Mariaus poziciją, nes tingiu pats argumentuoti ir aiškinti, kas ir kodėl. Marius viską pasakė. Dainiaus pozicija, {„TV dažnai skirta žmonėms, kurie nežino konteksto ir tada lengva dezinformaciją pateikti kaip informaciją), t.y., kad yra būtina gintis kvailius, kurie nieko nesusigaudo ir jų yra dauguma, yra apgailėtina, baltais siūlais susiūta manipuliacija (Dainius čia esminiai nieko dėtas, jis tiesiog eilinis šios manipuliacijos vartotojas)>
Qwerty, baltais siūlai pats siuvi. Propaganda ir jai metami Rusijoje šimtai milijonų dolerių yra ne tuščias kvalių užsiėmimas. Jei manai, kad taip yra, o vidi kiti yra protingi, tuomet neturiu ko ir pridurti.
Tegu kas nori meta į propagandą nors ir milijardus dolerių. Esmė yra psicho – emocinė reakcija! Ji gali būti destruktyvi ir pozityvi. Politikai ir žurnalistai yra ta pirminė visuomenės grandis, kurie sureaguoja. Todėl priešas ne iš išorės, pavyzdžiui Rusija, bet kvaili mūsų pačių politikai ir besivaikantys reitingų žurnalistai. Kvailas politikas su savo reakcija į įvykius gali sukelti didžiulę paniką ir manipuliacijas. Juk jis bandos galva, vedlys. Tai jeigu jis pradeda bliauti, jo psicho – emocinė bliovimo banga pereina per visą bandą. Jei psicho –emocinė reakcija destruktyvi, tai ir ta banga bus destruktyvi.
Mariau, politikoje kvailų nėra daug. Politikų, kaip ir žurnalistų, kvailumas šiuo atveju motyvuotas trijų dalykų: pinigų, pinigų ir pinigų ||(reitingų, kaip tu vadini, kiti dar sako balsų, etc, bet koks skrtumas, nes esmė ta pati).
Ko protas tikisi iš pinigų? Kad jie suteiks jam garantuotą malonumą! Aš manau, kad tie, kurie mano, kad pinigai yra malonumo garantas ir yra kvailiai. Politikai, kurie teikia prioritetą ekonominiam, materialiniam gerbuviui ir yra kvailiai. Būtent šis prioritetas ir atvedė į krizę. O jie vėl akcentuoja tą patį metodą kaip išsigelbėjimą, kuris ir atvedė į krizę. Argi juos galima pavadinti protingais? Jie gi tik dar labiau gilina krizę.
Sveikas gyvas, Dainiau sugrįžęs. 🙂 Puikiai sukovojai su tais” priešaisi” kurie tave „nuskynė” ir nešaukei visai Lietuvai, kad yra kenkiama Lietuvos žurnalistikai. 🙂 Gal reikėtų leisti ir pieno pramoninkams patiems išsispręsti savas problemas ir TV televizijoms. Žiūrovas ar skaitytojas tikrai nėra „dundukas”. Visi draudimai, tai tik veda tikrai ten iš kur atėjome ir „atgimime”. Keli ranką už draudimus , kai pats nesi joks drausmintojas ir iš savo puslapio tikrai nesi nieko išmetęs ar kažkaip uždraudęs lankytis. 🙂
ŠS, o kas ką draudžia? Jei turi omenyje LRTK sprendimą dėl PBK programų, kurios iš trečių šalių ir pažeisdamos įsyatymus bei neatsakingai platinamos laikiną sustabdymą, tai tikiu, kad PBK greitai padarys išvadas ir viskas susitvarkys. Beje, pona, kuris kantas.net mano vardu šmeižė žmones, jau nuteisė. Gaila jo. Bet jis pats žinojo, kad daro nusikaltimą. Tad 16 mėnesių kalėjimo yra labai griežta bausmė.
Kovoti su nusikaltimais turi policija ir prokuratūra konkrečiais veiksmais įstatymu nustatyta tvarka, o ne žurnalistai ir politikai su savo liežuviais, kalbomis. Tos kalbos ir sukelia neigiamų emocijų bangas, kurių dėka jie keliasi sau reitingus.
Mariau, tai kad prokurorai tai daro labai labai retai. Turiu omenyje Lietuvoje.
Žurnalistai kritikuoja prokurorus, bet jie irgi turėtų prisimti atsakomybę už neigiamų emocijų kurstymą, baimės, panikos sėjimą. Tai jie dažnai daro tik dėl reitingų.
Propagandos paskirtis daryti kažkokią tikslingą įtaką. Ši įtaka daroma per protą ir jusles. Pavyzdžiui, bet kokią reklamą skatinančią pirkti irgi galime įvardyti propaganda. Rusijos politinė propaganda Lietuvos atžvilgiu yra vykdoma tikslingai. Akivaizdaus melo tikslas nėra nukreiptas pakeisti Lietuvos Istorijos vadovėlius, bet sužadinti neigimo emociją. Būtinai atsiras koks nors kvailys, kuris pradės piktintis akivaizdžiu “briedu.“ Tas kvailys ir sukels neigimo bangą, kuri užkabins kitus kvailius ir taip pat sužadins juose neigimo emociją. Jei neigimo emocija sėkmingai sužadinta, tuomet pas kvailius automatiškai įsijungs stipri gynybinė reakcija. Ką skatins gynybinė reakcija? Gintis nuo priešo, kovoti! Būtent to ir siekia Rusijos valdžia su savo propaganda, išprovokuoti konfliktą. Jei konfliktas išprovokuotas, tuomet jau seka sekantis etapas, tai aiškinimaisi kas šio konflikto kaltininkas. Abi pusės kaltins vieną kitą. O kas patirs konkrečius materialinius nuostolius dėl šio konflikto? Štai jie ir yra reikalingi propagandistams kaip manipuliacijos įrankis! Todėl jie sakys savo manipuliacijos įrankiui, kad jus nekalti, mes jus gerbiame, mes nieko prieš jus neturime, bet vat jūsų mama su tete blogi , juos ir kaltinkite, kad sumažėjo jūsų pajamos, pelnai ar pabrango parduotuvėse pienas su dešra. Kadangi materialinis gerbuvis , pelnai, pinigai ir yra pagrindinė vertybė, tai vaikai puls kaltinti savo tėvus. Ir čia pat prezidento rinkimai! Neįtinkančią propagandistams mamą von, o jos vietoj jie jau yra numatę savo kandidatūrą.
Mariau, esmė, kad kovojama su dezinformacija, o kalbama apie propagandą. Tačiau propaganda net Lietuvoje nedraudžiama. Tai noras su ja kovoti yra kiek dirbtinis. Nes propaganda galime vadinti ir BBC World ir DW, ir daug kitų valstybių anglų kalba rengiamus kanalus ir programas. Tačiau propagavimas skirtingų vertybių skirtingais būd ais yra visiškais skirtingai vertintinas. Juk dezinformacija jau yra ne šiai propaganda, bet nusikaltamu būdu vykdoma propaganda.
Dainiau, koks tikslas kovoti su dezinformacija, jei visiems aišku, kad tai dezinformacija ir net istorijos vadovėliai tvirtina vaikams, kad tai melas?
Mariau, tame ir esmė, kad ne visiems aišku. Žino tai tik tie, kurie žino kontejstą. Tačiau TV dažnai skirta žmonėms, kurie nežino konteksto ir tada lengva dezinformaciją pateikti kaip informaciją. Tai tas pats, kaip kalbėti, koks tikslas kovoti su sukčiais, kurie sukčiauja.
Tai aš ir sakau, kad tikslo kalbėti nėra, tai tik skatins neigiamos emocijos bangą ir susipriešinimą. Politikai ir besivaikanti žiniasklaida reitingų būtent tai ir daro!
Įstatymu už dezinformacijos skleidimą yra numatyta atsakomybė, tai tegul ir tiria prokurorai kaip ir kiekvieną eilinį nusikaltimą. Bet politiniai ir žiniasklaidiniai parazitai besivaikantys reitingų ir kelia tą emocinę, bei susipriešinimo bangą.