Šiandien didelė Lietuvos žurnalistų bendruomenės ir visuomenės dalis, tikiuosi, prisiminė 1993 metų spalį. Tada viduryje savaitės viešai buvo paskelbta, kad nužudytas žurnalistas Vitas Lingys. Pirmoji žinia buvo baisi, bauginanti. Tik praėjus kuriam laikui buvo sulaikyti žudikas ir jo bendrai, nusikaltimo užsakovas. Dar po kurio laiko buvo ypatingo dėmesio sulaukęs teismo procesas, ypatingai griežtos bausmės nusikaltėliams ir jų kruvino darbo užsakovui Borisui Dekanidzei. Šis asmuo ir jam paskirta dabar jau neįsivaizduojama bausmė tapo kovos su organizuotu nusikalstamumu Lietuvoje simboliu. Tiksliau, su pirmos didelės pergalės prieš nusikaltėlius simboliu – B. Dekanidzei įvykdyta mirties bausmė. Žudikas I. Achremovas įkalintas ilgam laikui. Tačiau…
Nuo to sprendimo prabėgo tiek laiko, kad daug kas jau ir pamiršo tuo metu sakytas kalbas, užuojautas, pasipiktinimus ir savo pažadus. Ypač pastaruosius. Atsirado Vito Lingiui atminimui skirtų simbolių – buvo pradėta teikti jo vardo premija, Vilniaus universiteto Žurnalistikos institutas pakabino atminimo lentą. Tačiau pasikeitė žurnalistika, pasikeitė poltiinė ir ekonominė situacija, pasikeitė džiaugsmai ir vargai.
Visgi šių metų pavasarį švęsdami Spaudos dieną kartu su žurnalistikos pirmakursiais ir buvusia V. Lingio bendražyge Rasa Liškauskaite aplankėme V. Lingio kapą Antakalnio kapinėse. Uždegtos žvakelės, ypatinga saulėto ryto atmosfera mane savaime privertė įjungti filmavimo kamerą ir užfiksuoti kolegų mintis. Kaip ir daugelis dalykų, kai kurios mintys ir žodžiai turi subręsti, kad suprastume jų prasmę. Štai ir šiandien dar kartą klausydamas jaunųjų žurnalistų ir Rasos Liškauskaitės žodžių jaučiu tą patį – Vito Lingio auka buvo ir bus išskirtinė pamoka visoms Lietuvos žurnalistų kartoms. Ir dar – V. Lingio sumokėta kiaina už žurnalistinio žodžio laisvę yra milžiniška, bet jis ją sumokėjo už tą laisvę, kuria naudojamės mes. Ar ją taip ir vertiname?
qwerty
2013/10/12
tu dar ir skundikas? :)))))))))))))))
1993 m. pavasaris. Aš, žalias jaunuolis, Vilniuje. Be kitų reikalų sugalvojau užeiti į „Respublikos” redakciją pasiskųsti, kad Kaune dažnai negaunu nusipirkti laikraščio „Respublika”, nors kiti parduodami be problemų. Užlipu laiptais į kurįė tai aukštą. Mane nukreipia į vieną kabinetą, kur už stalo sėdi gan apkūnus, garbanotas vyras su akiniais. Pasakau problemą. Jis atsakė, kad jiems ši problema yra žinoma, kad juos tyčia blokuoja ir trukdo. Tas vyrukas buvo V.Lingys. Dainiau, kas ten juos blokavo, tais linksmais 1993 metais? Artūrai, gal tu žinai?
Qwerty, buvau dar 12 kladės moksleivis savo gimtojoje S. Nėries vidurinėje, tad tokių subtilybių dar nežinojau, o dabar galiu tik kitus cituoti apie tuos laikus.