Kas atsako už paslėptą reklamą? Simbolinės baudos žiniasklaidai, užsakovas – švarus

Saugokimės beraščių VIP'ų: politikų ir žiniasklaidos

Šiandien rengiau radijo laidą „Žiniasklaidos anatomija”, skirtą paslėptai reklamai ir kovai su šiuo reiškiniu. Laidos metu paaiškėjo keletas labai svarbių dalykų: paslėptos reklamos yra labai daug ir jos daugėja, už slepiamą reklamą atsako tik žiniasklaida bet ne užsakovas, už paslėptą reklamą numatytos tik administracinės baudos ir jos dydžiai paprastai yra mažesni už nesąžiningų užsakovų ir žiniasklaidos gautą naudą. Ką daryti?

Esu tikras, kad būtina inicijuoti Visuomenės informavimo, Reklamos įstatymų pakeitimus, taip pat Administracinių teisės pažeidimų ir net Baudžiamojo kodekso papildymus, kurie numatytų realias ir adekvačias sankcijas tiek paslėptos reklamos užsakovams, tiek jos platintojams.

Paslėpta reklama – bet kokia forma ir bet kokiomis priemonėmis skleidžiama informacija apie gamintoją ar paslaugos teikėją, jo pavadinimą ar veiklą, prekės ar paslaugos ženklą, pateikiama tokia forma, kuri gali suklaidinti reklamos vartotojus dėl šios informacijos pateikimo tikrojo tikslo. Toks informacijos pateikimas visais atvejais laikomas paslėpta reklama, kai už ją apmokama ar kitaip atsilyginama.

Tokias išvadas padariau dar kartą atidžiai perskaitęs dabar galiojantį Reklamos įstatymą.

Daug kas dabar kalba, kad žiniasklaidoje viskas „susimaišė”: žurnalistika, pramoga, reklama ir t.t. Deja, bet reikia aiškiai pasakyti, kad žodis „susimaišė” nelabai teisingas. Turinys buvo sąmoningai sujungiamas, nes vyrauja aiški kryptis – žiniakslaida turi teikti pramogą ir reklamuoti turinio užsakovus jiems patogia forma. Bet…

Bet juk Reklamos įstatyme labai aiškiai pasakyta, kad reklama turi būti:

1) padori ir teisinga;
2) aiškiai atpažįstama.

Maža to, įstatymas įsakmiai reikalauja, kad reklama būtų aiškiai atpažįstama pagal pateikimo formą. Jei tikėtina, kad reklamos vartotojai visuomenės informavimo priemonėje skleidžiamos reklamos dėl jos pateikimo formos gali neatpažinti, tokia reklama turi būti pažymėta žodžiu „Reklama“. Paslėpta reklama draudžiama. O kaip yra realybėje? jei vartotojas neussipranta, tai ir gerai. Užsakovams gerai. Jie „prastūmė” savo reklamą kaip tikrą tiesą, kuri dar įvilkta ir į žurnalistikos rūbą.

Bet tiems, kas nenori taikytis su paslėpta reklama ir mano, kad yra priemonių kovoti su šiuo dalyku, teks labai nuliųsti. Įsivaizduokime, kiek milijonų Lietuvos reklamos rinkoje plaukioja ir apmoka paslėptą reklamą? O dabar pakalbėkime apie Reklamos įstatymo pažeidimus ir numatytas baudas bei įspėjimus. Būtent taip skamba Reklamos įstatymo 22 straipsnis – Baudos ir įspėjimai. Juk ir kvailam aišku, kad toks straipsnis aiškiai nenukreiptas vien į baudas. Juk galima ir įspėti.

Už Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos ir (ar) Vyriausybės įgaliotų institucijų reikalavimo pateikti informaciją ir dokumentus, o prireikus – ir reklamuojamų prekių pavyzdžius, reikalingus šio įstatymo pažeidimui tirti, nevykdymą ar netinkamą jo vykdymą reklaminės veiklos subjektams skiriama bauda nuo vieno tūkstančio iki 10 tūkstančių litų. Galime diskutuoti dėl tokių baudų dydžių, bet jei kas nors už paslėptą reklamą gavo kokius 100 tūkstančių, tai tokia bauda gal nelabai ir baisi?

Jei reklama yra paslėpta, tuomet reklaminės veiklos subjektams gali būti skiriama bauda nuo vieno tūkstančio iki 30 tūkstančių litų. Tais atvejais, kai pažeidimas yra mažareikšmis, pažeidimu nepadaroma esminės žalos šio įstatymo saugomiems asmenų interesams, Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba, vadovaudamasi teisingumo ir protingumo kriterijais, už šių reklamos naudojimo reikalavimų nesilaikymą gali taikyti administracinę nuobaudą – įspėjimą, neskirdama reklaminės veiklos subjektams baudos. Liaudiškai kalbant, galima tik pasakyti „niu niu niu”.

O dabar įdomiausia detalė. Įstatyme sakoma, kad už šio įstatymo pažeidimus skiriamos baudos dydis neturi viršyti 3 procentų reklaminės veiklos subjekto metinių pajamų praėjusiais finansiniais metais.

Pabandžiau hipotetiškai pasvarstyti – jei kas nors per metus išleidžia 4 žurnalus. Juose – vien paslėpta reklama. Už tai leidinys gauna 100 tūkstančių litų pajamų. Tai gaunasi, kad maksimali bauda gali būti tik 12 tūkstančių litų (už kiekvieną žurnalo numerį – po 3 tūkstančius litų). Taigi, 100 tūkstančių minus 12 tūkstančių ir lieka 88 tūkstančiai litų. Ir tai būtų tik tuo atveju, jei dar pavyktų pagauti ir nubausti už paslėptą reklamą.

Taigi, klausimas valdžios institucijoms – kuo ne rojus žemėje sukurtas Lietuvoje veikiantiems nesąžiningiems leidėjams ir paslėptos reklamos užsakovams, kurie už paslėptą reklamą gauna tik simbolines baudas ir tai įvyksta, deja, bet labai retai?

Kol taip bus, paslėpta reklama karaliaus. Ir neturėsime mes nei sąžiningos konkurencijos žiniasklaidoje, nei garbingos žurnalistikos, nei demokratinių rinkimų. Nebus ir socialiai atsakingo verslo. Gal todėl visokie politikos perėjūnai, žiniasklaidos marginalai, kontrabandininkai ir narkotikų prekeiviai iki šiol sėkmingai ir karaliauja Lietuvoje?