Kas laukia spausdinto žodžio? Yra ir optimistų

Pasveikink laisvą žurnalistiką. Bet ne atsisveikink!

Šiandien, rugpjūčio 2 d., 11.03 val. Lietuvos radijo eteryje (ir Lietuvos televizijos taip pat) laidoje „Tarp Rytų ir Vakarų” vyks diskusija apie tai, ar įsitvirtinant internetui išgyvens popierinė žiniasklaida? Diskusijoje dalyvaus Džiugas Paršonis, „Nežinau.lt“ tinklaraščio autorius, Aurelijus Katkevičius, žurnalų „Verslo klasė“ ir „Iliustruotasis mokslas“ vyriausiasis redaktorius bei šio internetinio dienoraščio autorius Dainius Radzevičius.

Rimgaudo Geleževičiaus moderuojama diskusija turi bent keletą svarbių aspektų. Jei kas galvoja, kad pokalbis vyks tik apie techninius dalykus, tai greičiausiai toks žmogus labai klysta. Nes spausdintas žodis internete ir ant popieriaus skiriasi daugybe aspektų. Visų pirma, žmogus yra socialinė būtybė, kuri turi bent keletą skirtingų jutimo organų. O tai reiškia, kad ne vien tekstas, bet ir jo pateikimo būdas sukelia tam tikras emocijas, reiškia, perduoda informaciją. Iš esmės tai reiškia, kad žmogui yra SVARBU, kokiu būdu jis gaus informaciją.

Ir nors pastaruoju metu vis daugiau pesimistų kalba apie liūdną spausdinto žodžio ateitį, radau vieną nepataisomą optimistą. Jis ne tik tiki šviesia spaudos ateitimi, bet ir ragina jaunus žmones rinktis profesiją, susijusią su spausdinimu.

Štai Vilniaus Gedimino technikos universitete (VGTU) yra tokia specialybė – spaudos inžinerija. Štai kaip pristatoma ši profesija:

„Norint kuo mažiau lietuvių kalboje naudoti tarptautinių žodžių ir siekiant aiškumo, buvo pakeistas šis pavadinimas. Ši studijų programa yra informacinių technologijų dalis, kurioje sukoncentruoti aukščiausi pasiekimai mechanikoje, medžiagų moksle, lazerių technologijoje, naudojamos aukščiausio lygio kompiuterinės programos.”

Kiap žinia, spaudos produkcija – nuo informacinės (laikraščiai, žurnalai, knygos), reklaminės (katalogai, skrajutės, tentai), buitinės (pakuotės, etiketės, lipdukai) iki saugiosios (vertybiniai popieriai, diplomų blankai, pinigai).

Todėl universtiteto interneto svetainėje teigiama, kad „studentai išmokomi procesų nuo maketų sudarymo iki gatavos produkcijos išleidimo”. Akcentuojama. kad dirbama su moderniausia vakarietiška spaudos technika.

Pabrėžiama, kad „gaminami milžiniški spaudinių kiekiai, Lietuvoje daug šios srities įmonių ir darbo vietų”. Sovietiniais metais spaudos specialistai, turintys aukštąjį universitetinį išsilavinimą, Lietuvoje nebuvo ruošiami, tad palyginti jauna VGTU spaudos inžinerijos studijų programa (nuo 1993 m.) sėkmingai pildo šios srities specialistų poreikį Lietuvoje.

Žinoma, šiais laikais visus domina absolventų galimybės įsidarbinti ir jų perspektyvos. Štai ką teigia VGTU:

„Šiuo metu Lietuvoje veikia apie 400 įmonių, susijusių su spauda, jose dirba apie 10 000 darbuotojų. Turint omenyje, kad sovietiniais metais turintys aukštąjį universitetinį išsilavinimą asmenys Lietuvoje nebuvo ruošiami, dauguma šių darbuotojų yra savamoksliai. Vystantis spaudos technikai ir technologijoms, yra didžiulis aukštos kvalifikacijos specialistų, galinčių valdyti sudėtingas pažangiausias vakarietiškas mašinas, poreikis. Todėl yra didžiulė neužpildyta specialistų niša. Mūsų absolventai ir absolventės dirba spaustuvėse, leidyklose, reklamos agentūrose gamybos vadovais, technikos direktoriais, direktoriais”.

Na o tiems, kas dar dvejoja šios profesijso pesrpektyva, pateikiama ypatingai aptimistinė nuomonė apie studijų programą. Šios nuomonės autorius – Tomas Auruškevičius, UAB „Lietuvos rytas“ spaustuvės direktorius:

„Esu baigęs Vilniaus Gedimino technikos universitetą, poligrafijos (nuo 2010 m. spaudos inžinerijos) programą. Šia sritį pasirinkau, nes, mano manymu, absolventų laukia labai įdomus, dinamiškas ir labai perspektyvus darbas. Bendrauju su užsienio ir Lietuvos partneriais, įrangos ir medžiagų gamintojais (tiekėjais), dalyvauju perkant įrangą. Stengiuosi užtikrinti sėkmingą spaustuvės darbą, siekiu sukurti malonią atmosferą kolektyve, t. y. esu atsakingas už visą spaustuvės darbą. Mūsų spaustuvėje dirba nemažai Vilniaus Gedimino technikos universitete pagal spaudos inžinerijos programą paruoštų specialistų – bakalaurų ir magistrų. Jau praktikos metu studentai patys pamato, koks įdomus ir be galo patrauklus darbas jų laukia, kuriame yra visko: informacinių technologijų ir dizaino, maketavimo ir mechanikos, ekonomikos ir vadybos. Spaudos inžinerijos specialistai yra labai vertinami ir kol kas Lietuvoje jų trūksta. Dar neteko sutikti nusivylusio šia profesija specialisto. Jeigu mes matome, kad žmogų domina jo specialybė, mes su malonumu jį priimame į darbą. Galiu teigti, kad spaudos pramonėje nenuobodžiausite. Tai yra sparčiai besivystanti, technologiškai inovatyvi pramonės šaka”.

Todėl jei kas dar ir abejoja liūdna spausdintinės produkcijos ateitimi – gali pasisemti optimizmo iš minėto komentaro. O jei jau tradicinių laikraščių nebereikės rinkai, tai gal galima bus spausdinti žurnalistų tekstus ant kokių nors etikečių, dėžių ir kitų pakuočių? Kodėl gi ne – laikraštis gali keisti formas ir prisitaikyti prie rinkos. Gal kam bus įdomiau perskaityti įdomų tekstą ant sausainių pakelio?