Šiandien www.lietuvosdujos.lt paskelbta, kad AB „Lietuvos dujos“ konsoliduotos neaudituotos pardavimo pajamos per 2009 m. pirmąjį ketvirtį, palyginti su atitinkamu praėjusių metų laikotarpiu, padidėjo 4,9% ir sudarė 528,4 mln. Lt (pernai atitinkamai – 503,9 mln. Lt).
Ši žinia pasirodė ne tokia jau įdomi. Žymiai įdomesnė buvo apie bendrovės pelną. Anot pranešimo, šių metų pirmojo ketvirčio AB „Lietuvos dujos“ konsoliduotas neaudituotas ikimokestinis pelnas buvo 38,0 mln. Lt (2008 m. pirmojo ketvirčio pelnas – 63,7 mln. Lt), laikotarpio grynasis pelnas sudarė 29,3 mln. Lt (pernai tuo pačiu laikotarpiu – 53,7 mln. Lt).
Tagi informacija pamąstymui apie dujų kainas Lietuvoje, bendrovių pelnus ir nuostolius. Galima būtų susimąstyti, kad net sunkmečio metu dujų verslas gyvena geriau nei kiti. Jie vis dar turi milijoninį pelną. Ir greičiausai turės. Tačiau kai palygini šių metų pirmojo ketvirčio pelną su praėjusiais metais, tuomet jau ima pyktis. Negi niekas su tais dujininkais niekuomet negalės susitvarkyti, t.y. sukontroliuoti jų pelnus? Juk pelnai tai iš mūsų – vartotojų.
Na daugelis panašių įmonių (dujininkai, elektros tinklai, telekomai ar vandentiekiai (Talinas sėkmingai privatizavo Tallino Vessi))yra mažiau jautrios ciklinima svyravimam.
Jos investuotojų mėgstamos ne dėl galimybės uždirbti labai įspūdingus pelnus, o dėl pakankamai stabilių pelnų. Kita vertus šios įmonės nepasižymi ir itin aukštais pelnais ekonomikos piko metu, preišingai nei tarkim nekilnojamojo turto vystytojai.
Be to skirtinga ir tokių įmonių svarba ekonomikai. Jei pvz. Lietuvos dujos susidurtų su finansinėm bėdom ir negalėtų atsiskaitysi us savo tiekėjais galėtume susidurti su tokiomis krizėmis kaip Ukraina. Tuo tarpu, kai statybos sektoriaus ar mažmeninės prekybos įmonės žlugimas tiek daug žalos visais sistemai neatneša.
Lietuvos dujų nousavo kapitalo grąža (ROE) tesiekia apie 3%. O 2007 apie 5,4%. Tai tikrai nėra dideli skaičiai.
Skaičia be analizės ir neperpratus konkretaus verslo logikos gali atrodyti dideli, tačiau tai dažnai emocinis ir skubotas vertinimas.
Labai panašiai skambėjo Grinevičiūtės kaltinimas Valinskui dėl jo bankroto. Nors visas jų apsižodžiavimas nepridėjo garbės nė vienam iš jų, Grinevičiūtė kartu sugebėjo pademonstruoti ir visišką finansų nesupratimą.
Diogenai, galiu pritari dėl absoliučių skaičių. O Grinevičiūtė spkalbis su Valinsku dėl jo paksloų – tai visiška nesąmonė. Nenorėčiau, kad lygintume šio atvejo. Tiesiog pateikiau skaičius pamąstymui.
Tekstas būtų puikus, jei ne viena detalė: neaišku kaip nusprendžiama, kad 29 mln pelnas yra didelis. Žinoma lengviausia vertinti iš asmeninės perspektyvos – man 29 milijonai daug, tačiau toks vartinimas yra kvailas.
Pelną vertinti reikia ne vertinant tiesiog skaičių, o lyginti su suma, kuri buvo investuota į veiklą nešančią šį pelną. Taigi 10 mln. metinis pelnas iš 50 mln. investicijos yra tikrai labai didelis, tuo tarpu iš 500 mln – jau mažesnis nei norėtųsi investuotojui, o iš milijardo – labai mažas.
Taip reikėtų vertinti ir Lietuvos dujų atveju.
Beje, visi norintys atsiriekti šio pelno gali tai lengvai padaryti – nusipirkti Lietuvos dujų akcijų.
Sutinku, kad ne viskas surašyta. Bet investicijas galite pasižiūrėti Lietuvos dujų tinkapyje. Ten yra skaičiai.
O apie pelną rašiau tik todėl, kad šiemet daugelis veiklos sričių apskritai šitą dalyką pamiršta, nes reikia išgyventi. Daug kas bankrutuoja. Nesakiau, kad reikia Lietuvos dujų bankroto. Tieiosg šios srities pelnai dažnai labai akį rėžia ir tiek. Kaip beje, ir kai kurių kitų daugmaž monopolinių sričių pelnai.